Susisiekę su kantautiškio nurodytu ūkininku Steponu Andriuška išgirdome, kad vokiečių šiam reikalui įsteigta UAB „Plungės vėjo energija“ su keliais vietos ūkininkais jau sudarė preliminarias sutartis dėl žemės nuomos. „Mano žemėje jie planuoja statyti dvi jėgainės, kitų – po vieną, dvi ar net penkias. Kiek tų jėgainių iš viso bus? Mano žiniomis, lyg 17. Bet čia dar nėra tikrumo. Jeigu šikšnosparnių ar kokių kitų retų paukščių toje teritorijoje nebus rasta, tos jėgainės turėtų būti statomos“, – kalbėjo ūkininkas.
Jis sakė, kad žemės nuomos sutartys su vokiečių įmone bus sudaromos 25-eriems metams. Esą toks vėjo jėgainės eksploatacijos terminas. Žinoma, jei veikla bus pelninga, sutartys bus pratęsiamos arba pasirašomos naujos, o seni įrenginiai atnaujinami.
„Vienai jėgainei užtenka 10–15 arų. Tiek, kiek užima sparnų sukimosi plotas. Žmonės gaus dideles išmokas ne tik už tą žemę, ant kurios stovės jėgainės konstrukcija. Bus mokamos kompensacijos ir už tas teritorijas, kurios papuls į sparnų sukimosi zoną“, – kalbėjo S. Andriuška.
Pasak jo, jėgainės bus išsibarsčiusios po didelę teritoriją rytinėje Žlibinų seniūnijos pusėje, Rimučių, Gaižupių, Šašaičių ir kitų kaimų teritorijose. Paklaustas, ar buvo įvardintas terminas, kada prasidės statybos, ūkininkas minėjo, kad sėkmės atveju pirmoji jėgainė turėtų pradėt veikti jau kitąmet.
Pabendrauti su pačiais „Plungės vėjo energijos“ atstovais „Žemaičiui“ nepavyko. Žurnalistams buvo atsakyta, kad kol negauti visi leidimai jėgainėms statyti, tol projektas nebus viešinamas.
Kiek daugiau apie planuojamas statybas papasakojo Plungės rajono meras Audrius Klišonis. Jis sakė, kad „Plungės vėjo energijos“ planuose yra numatyti net du vėjo jėgainių parkai, tad pačių jėgainių Žlibinų seniūnijoje turėtų iškilti net 21. Tiesa, meras užsiminė, kad ta pati įmonė dairosi ir po kitą teritoriją mūsų rajone, bet kur tiksliai – kol kas neatskleidė.
„Šiuo metu yra suplanuota į tuos parkus investuoti 105 mln. eurų. Tai būtų didžiausia investicija, kuri iki šiol yra pasiekusi mūsų rajoną. Be to, per nekilnojamojo turto mokestį galime tikėtis labai ženklios sumos, kuri kasmet papildytų Savivaldybės biudžetą. Kiek teko bendrauti su kitų rajonų, kuriuose tokios jėgainės jau veikia, vadovais, tos į biudžetą tiesiogiai gaunamos pajamos tikrai yra nemažos“, – kalbėjo rajono vadovas.
Kitas jį džiuginantis dalykas yra tas, kad vokiečiai įsipareigos savo lėšomis įrengti ir prižiūrėti kelius, reikalingus patekti prie jėgainių. Tiesa, pasak mero, kol kas konkretesnių planų, kur tie keliai bus tiesiami, nėra. Esą dabar įmonė susitelkusi į derybas su AB „Litgrid“ dėl prisijungimo prie elektros aukštos linijos tinklų sąlygų. Be to, atliekami vėjo matavimai, į kuriuos atsižvelgiant bus parenkamos konkrečios vietos jėgainėms statyti.
