Radiniai iliustruoja pagrindinius piliakalnio raidos etapus. 4 surastos Romos monetos nurodo jo galimą įkūrimo laiką. I tūkstantmečio viduriui priklausanti lankinė segė, rodo kad piliakalnis naudotas ir tuo laiku, rašoma Šilalės rajono savivaldybės tinklalapyje.
Gausus ir įvairus yra II tūkstantmečio pradžios – XIV a. palikimas. Pirmiausia tai įvairūs žalvariniai papuošalai ir jų dalys: pasaginės segės, smeigtukai, kabučiai, apyrankės, žiedai. Rasta taip pat ir geležinių darbo įrankių dalių, matyt, susijusių su medžio apdirbimu. Keli arbaleto strėlių antgaliai mena kovų su kryžiuočiais laikotarpį, epizodiškai žinomą iš rašytinių šaltinių.
Aptikta ir retai pasitaikančių dirbinių: sidabrinio ilgojo dalių (pirmieji lietuviški pinigai), žalvarinis cilindrinės spynos raktas, keturkampė geležies žaliava – kritė. Visa tai rodo XIII–XIV a. šioje vietoje buvus neeilinį centrą, iš kurio kilo visas archeologinių paminklų kompleksas. Jam sunykus vieta neužmiršta, lankyta tiek XVII a., tiek ir nuo XIX a., ką liudija šio laikotarpio monetos.
Šie minimaliai invaziniai archeologinio tyrimo darbai labai papildė žinias apie visą Padievaičio archeologinį kompleksą, kuris naujai atsiskleis šių metų pabaigoje pabaigus tvarkymo darbus.
