Nusprendė sraiges supirkti ir perdirbti

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą.

Dalį produkcijos bendrovė eksportuoja į Europos Sąjungos šalis, o dalis skiriama Lietuvos rinkai.

Ant pakuočių – prancūziškas užrašas

Ant Šeduvoje gaminamų sraigių mėsos produktų pakuočių puikuojasi užrašas prancūzų kalba „Escargots de Bourgogne“ (lietuviškai – „Burgundiškos sraigės“). Daugelis nustemba, kad gurmaniškam pasilepinimui tinkantis gaminys – iš mūsų šalyje surinktų sraigių.

Burgundiškos sraigės nebūtinai turi būti užaugusios Prancūzijos širdimi vadinamame Burgundijos krašte. Svarbiausia, kad jos būtų paruoštos burgundiškai.

„Sukūrėme sraigių perdirbimo įmonę, kad galėtume pasiūlyti iškart valgyti paruoštus produktus ir sukurtume aukštesnę pridėtinę vertę. Savo pavyzdžiu pasirinkome Prancūzijos kulinarines tradicijas ir siekiame, kad ir Lietuvos žmonės atrastų burgundiškas sraiges – išskirtinį patiekalą, kuriuo mėgaujasi gurmanai“, – sako „Darvėjos“ vadovas Vydas Vasiliauskas.

Sraigės
Foto: Shutterstock

Sraigių mėsa – vertingų medžiagų šaltinis

Pastaraisiais metais Europoje sraigių paklausa sparčiai auga, o vis daugiau mitybos specialistų atkreipia dėmesį į maistines šių pilvakojų moliuskų mėsos savybes. Sraigės vertinamos dėl jų mėsoje esančių baltymų gausos, taip pat – magnio, kalcio, vario, cinko ir jodo.

V. Vasiliausko teigimu, šiuo metu Europoje populiariausios yra „Helix Aspersa“ rūšies sraigės, užimančios 80 procentų rinkos. „Helix Aspersa“ yra sėkmingai auginamos specialiuose ūkiuose.

Laisvai gamtoje gyvenančios ir visiems pažįstamos sraigės „Helix Pomatia“ – vynuoginės, dar žinomos kaip burgundiškos arba Romos sraigės.

Anot istorinių šaltinių, šiuos moliuskus valgė dar senovės romėnai. Būtent vynuogines sraiges prancūzai vadina „escargot“ ir laiko vienu iš savo šalies gastronomijos simbolių.

Vertingos ir sraigių gleivės bei kiaušinėliai

Iki prancūzų stalo atkeliaujančios lietuviškos sraigės yra pievų ir miškų gyventojos. Jos labiausiai mėgsta dilgėles ir kiaulpienes, taip pat minta grybais, kerpėmis, kitais augalais. Todėl ir jų mėsa yra išskirtinai naudinga.

Be to, V. Vasiliauskas pastebi, kad pasaulyje yra itin vertinamos sraigių gleivės ir kiaušinėliai – jų pageidauja tiek gastronomijos meistrai, tiek kosmetikos gamintojai.

Sraigių gleivių išgavimui „Darvėja“ naudoja pažangiausią įrangą – gleivių gavyba nesukelia jokios žalos moliuskams.

Sraigės
Foto: Shutterstock

Lietuvos įmonė prekiauja ir baltaisiais ikrais vadinamais sraigių kiaušinėliais. Gurmanai šį produktą vertina dėl subtilaus skonio su grybų, viržių ir žievės aromatais.

Prancūzai patikėjo išskirtinį savo produktą

V. Vasiliauskas pabrėžia, kad šiame versle svarbiausia – išskirtinė kokybė, mat gurmanai neatleidžia net menkiausios klaidos.

Kita vertus, kad lietuviškos įmonės kartelė yra iškelta pakankamai aukštai, įrodo augantis produkcijos eksportas ir palankūs atsiliepimai po tarptautinių renginių, tokių kaip Paryžiuje vykstanti pasaulinė maisto paroda.

„Prancūzai yra atradę, kad burgundiškas sraiges galima valgyti ne tik iš natūralių kiautų, bet ir sukūrė išskirtinį produktą – traškius valgomus kiautus (pranc. Bourgogne croquilles), kurie yra užpildomi sraigių mėsos įdaru. Taigi „Bourgogne croquilles“ yra unikalus, autentiškas gaminys, kurio neįmanoma įsigyti niekur kitur – tik Prancūzijoje“, – pasakoja V. Vasiliauskas.

Didele „Darvėjos“ pergale ir pripažinimu jis vadina tai, kad verslo partneriai Prancūzijoje pirmąkart sutiko, jog šie valgomi kiautai gali būti eksportuojami į užsienį ir Lietuvoje užpildomi įdarais.

V. Vasiliausko teigimu, šaldytos burgundiškai paruoštos sraigės su traškiu valgomu kiautu yra nuostabus vieno kąsnio užkandis.

Lietuviai išplėtė sraigių skonių įvairovę

Šeduvoje veikiančios įmonės privalumas, pasak V. Vasiliausko, yra tas, kad į sraigių perdirbimo cechą atkeliaujančios sraigės yra užaugintos Lietuvos ūkiuose arba natūraliai užaugusios mūsų šalies gamtoje.

Jis pabrėžia, kad norint pagaminti delikatesą, sraiges reikia kruopščiai apdoroti, o tai nėra paprasta. „Kad sraigė išsivalytų, taptų švari ir tinkama maistui, reikia mažiausiai 10 dienų“, – atskleidžia V. Vasiliauskas.

Tradicinis burgundiškas receptas – su česnakiniu sviesto padažu kepamos sraigės, tačiau Lietuvos įmonė nusprendė praplėsti gurmanų pasirinkimo laisvę – sukūrė daugiau skonių ir įdarų.