Šiaurinė Lietuvos dalis atliko itin didelį vaidmenį Lietuvos istorijoje. Viena vertus, dėl savo geografinės padėties šiam kraštui tekdavo apginti Lietuvos valstybės branduolį nuo priešiškos rankos. Tačiau taip pat per šias žemes ėjo viena iš prekybos arterijų, jungusių Vilnių ir Rygą – du vienus svarbiausių regiono miestų.
Kada žydai apsigyveno Šiaurės Lietuvoje?
Regione pirmieji miestai pradėjo formuotis ganėtinai vėlai. Radvilų valdomi Biržai gavo savivaldos teises 1589 m., Joniškis – 1616 m., tuo tarpu Šiauliai ir Panevėžys sparčiau pradėjo augti tik XVIII a. Pastarieji miestai XIX a. pamažu tapo regiono pramonės centrais, taip pat juose augo ir gyventojų skaičius. Žydų bendruomenės šio krašto miestuose pradėjo kurtis XVI a. antrojoje pusėje.
Manoma, kad XVI a. pabaigoje Biržuose pradėjo kurtis žydų ir karaimų bendruomenės. Šiauliuose žydų bendruomenė įsikūrė 1731 m., panašiu metu įsikūrė ir Šeduvoje, tuo tarpu Joniškyje, Žagarėje ir Panevėžyje – XVIII a. pabaigoje.
Kokius žydų paveldo objektus ir kitas lankytinas vietas rekomenduojame aplankyti Šiaurės Lietuvoje?
Šiaulių istorinis žydų kvartalas bei Chaimo Frenkelio industrinis paveldas
Nors istoriniuose šaltiniuose Šiaulių vietovardis sutinkamas dar XIII a., tačiau ilgą laiką Šiauliai buvo nedidelė gyvenvietė. Spartus miesto augimas prasidėjo XVIII a. pabaigoje, o XIX-XX a. sandūroje Šiauliai tapo vienu didžiausių miestų dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Prie Šiaulių miesto augimo neabejotinai smarkiai prisidėjo garsus pramonininkas Chaimas Frenkelis (1857-1920). Gimęs Ukmergėje, o paauglystėje kurį laiką studijavęs Voložino ješivoje, 1877 m., būdamas 22 m., atvyko į Šiaulius, kur pradėjo savo odos apdirbimo verslą. Po keleto dešimtmečių Frenkelio odos apdirbimo fabrikas tapo didžiausiu visoje Rusijos imperijoje.
Sėkme ir turtais fabriko savininkas mėgo dalintis: pastatė ir padėjo išlaikyti Šiaulių senelių prieglaudą (dabar Šiaulių universiteto centriniai rūmai), Talmud Toros mokyklą (Stoties g. 11), iki šių dienų išlikusią darbininkų sinagogą (Vilniaus g. 68), o apie sėkmingus laikus iki šių dienų mena istorizmo stiliaus Frenkelio vila (Vilniaus g. 74) bei šalia jos nusidriekęs gamyklinis kompleksas, kurį sudaro apie 50 įvairaus dydžio mūrinių pastatų.
Šeduvos istorinis žydų kvartalas
Šeduvoje žydai apsigyveno XVIII a. pirmojoje pusėje, kuomet miestas patyrė spartų ekonominį augimą. Dėl to XIX a. pabaigoje žydai sudarė daugiau nei pusę visų gyventojų. Šeduvos žydai daugiausiai vertėsi amatininkyste, smulkiąja prekyba ir žemdirbyste. Visiems miesto gyventojams paslaugas teikė žydų kilmės gydytojai, odontologai, fotografai ir kirpėjai, kurie dažniausiai savo paslaugas teikė aplink pagrindinę miesto aikštę. Bendruomenės gyvenimas nemaža dalimi sukosi aplink XIX a. pabaigoje rabino Josifo Leibo Blocho įkurtą ješivą (judaizmo dvasinę seminariją).
Šiandien Šeduvoje galite pamatyti unikalų ir sutvarkytą štetlo žydų paveldą. Šalia miestelio esančiose žydų kapinėse (Žvejų g. 19) vietos žydai buvo laidojami nuo pat XVIII a. pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. 2013-2014 m. kapinės buvo sutvarkytos, iš viso 1.3 ha plote buvo rasta daugiau nei 1 300 paminklų ar jų fragmentų. Miestelio centre galite pamatyti 2015 m. atidengtą paminklą, skirtą visiems miestelio žydams atminti.
Pakruojo medinė sinagoga
Medinės sinagogos – unikali visoje Vidurio ir Rytų Europoje žydų paveldo dalis. Pakruojo medinė sinagoga (Kranto g. 8) yra seniausia visoje Lietuvoje, statyta dar 1801 m., o 2017 m. restauruota. Žydų bendruomenė įsikūrė Pakruojyje XVIII a. pirmojoje pusėje. Šioje vietoje kadaise stovėjo dar dvi sinagogos, sudariusios vieningą sinagogų kompleksą, tačiau jos iki mūsų dienų neišliko. Dabar restauruota sinagoga funkcionuoja kaip kultūrinių renginių erdvė, o antrajame aukšte pristatoma Pakruojo žydų istorija bei galima išvysti išlikusią autentišką vidaus sienų tapybą.
Pakruojyje gausu ir kitų žydų paveldo objektų. Visai netoli medinės sinagogos stovi brolių Maizelių spaustuvė (S. Dariaus ir S. Girėno g. 23), medinė Pakruojo gaisrinė (Laisvės al. 10), kurioje kadaise šokiams rinkdavosi lietuviai, žydai ir kitų tautybių žmonės.
Joniškio sinagogų kompleksas
Joniškis XVII-XVIII a. buvo didžiausias prekybos ir amatų centras Šiaulių ekonomijoje. Du kartus per savaitę čia buvo rengiamas turgus, taigi prekybinio transporto poreikis buvęs didelis.
Geografinė Joniškio padėtis – buvimas tarp Šiaulių ir Rygos – taip pat prisidėjo prie vežėjų poreikio ir transporto tinklo raidos. Žydų bendruomenė Joniškyje įsikūrė XVIII a. viduryje. Žinoma, jog 1797 m. Joniškio žydai gavo leidimą pasistatyti sinagogą bei jiems buvo suteiktas žemės plotas kapinaitėms. 1829 m. Joniškyje gyveno 49 žydų šeimos. 1836-1858 m. per Joniškį buvo nutiestas Rygos-Tilžės plentas, dar labiau paskatinęs prekybą mieste ir jo paties augimą. XIX a. pabaigoje Joniškyje gyveno apie 2300 žydų.
Atvykę į Joniškį galite pamatyti dvi šio miesto puošmenas – Baltąją ir Raudonąją sinagogas (Miesto a. 4A-B), esančias šalia viena kitos. Baltoji sinagoga buvo pastatyta 1865 m. mišriu klasicizmo ir romantizmo stiliumi, tad ne veltui tuo metu ją dažnas joniškietis vadindavo gražiąja sinagoga. Tuo tarpu Raudonoji sinagoga buvo pastatyta XX a. pradžioje, jos išorė netinkuota, turinti neogotikinės architektūros bruožų. Po Antrojo pasaulinio karo dauguma Lietuvos sinagogų buvo panaudotos kitoms, su religija nesusijusioms reikmėms.
Taip nutiko ir šiems pastatams. Raudonoji sinagoga virto sandėliu, vėliau liejykla, jaunimo klubu, o dalyje pastato buvo įrengtos gyvenamosios patalpos. Baltojoje sinagogoje taip pat kurį laiką veikė sandėlis, vėliau pastatas buvo paverstas sporto sale.
Šiuo metu sinagogos yra rekonstruotos. Apsilankę Baltojoje sinagogoje galėsite susipažinti su inovatyviais būdais pateikta Joniškio miesto istorija, tuo tarpu Raudonojoje sinagogoje galėsite išvysti atkurtą ir restauruotą sinagogos interjerą bei išsamiau susipažinti su Joniškio krašto žydų istorija ir kultūra.
Biržų istorinis žydų kvartalas
Biržų miesto istorija yra neatsiejama nuo žydų, kurie į miestą pamažu pradėjo keltis jau XVI a. antrojoje pusėje. Po šimtmečio Radviloms priklausančiuose Biržuose jau veikė dvi judėjų – karaimų ir žydų rabinistų bendruomenės. Veikiausiai tai buvo sąmoningas Radvilų sprendimas – priimti nekrikščionis, kurie užsiimdami prekyba skatintų miesto augimą, o kartu ir jo savininkų pajamas.
Deja, dėl miestą nusiaubusio maro, stiprėjančios ekonominės žydų rabinistų konkurencijos XVIII a. pradžioje karaimų Biržuose neliko. Žydų skaičius augo dinamiškai – 1897 m. jie sudarė didžiąją dalį miestelio gyventojų (57 proc). Tarpukariu Biržuose veikė žydų liaudies bankas, net trys sporto klubai, sionistų draugija „Mizrachi“, žydų mokyklos. Biržų žydai telkėsi Žemaitės, S. Dagilio, Karaimų, Vilniaus ir Kęstučio gatvėse, kuriose žydai itin aktyviai vertėsi prekyba.
Biržuose galima pamatyti išlikusias 3 sinagogas: buvusią Didžiąją sinagogą (Žemaitės g. 22), netoliese esančią chasidų sinagogą (S. Dagilio g. 14) ir beit midrašą (Toros studijų namai, dab. Karaimų g. 15). Tiesa, buvusieji maldos namų pastatai dabar naudojami kaip gyvenamieji namai, tad jų išvaizda ir vidinė mūsų dienas pakeitė gerokai pakitusi.
Be to, Biržuose iki šių dienų išliko vienos iš didžiausių žydų kapinių visoje Lietuvos teritorijoje. Manoma, kad kapinėse yra 1 600 antkapių, kurie datuojami XIX-XX a.
Lankantis Biržuose būtina aplankyti Biržuose žydams leidusių įsikurti Radvilų palikimą: renesansinę tvirtovę (J. Radvilos g. 3), esančią šalia seniausio visoje Lietuvoje dirbtinio Širvėnos ežero, kurioje veikia Biržų krašto muziejus. Nepraleiskite progos išvysti ir kitame Širvėnos ežero krante esantį Astravo dvarą (Astravo g. 17), pastatytą XIX a. viduryje grafų Tiškevičių, kuris dabar prikeliamas naujam gyvenimui.
Panevėžio istorinis žydų kvartalas
Panevėžio reikšmė pradėjo augti XVI a. antrojoje pusėje, kai Panevėžio dvaras tapo Upytės pavieto centru. XVIII a. egzistavo Naujasis ir Senasis Panevėžys, o amžiaus pabaigoje minimas Mikolajajevas, kuris XIX a. pirmojoje pusėje tapo Panevėžio priemiesčiu. Žydų bendruomenė Panevėžyje įsikūrė XVIII a., daugiausiai kurdamiesi rytinėje Naujojo Panevėžio turgaus aikštės dalyje.
Augant miestui, augo čia gyvenančių žydų skaičius. Skaičiuojama, jog XIX a. pabaigoje apie pusę visų Panevėžio miesto gyventojų (6 545) sudarė žydai. Todėl ne veltui Panevėžys tarpukariu buvo vadintas Mažąja Lietuvos Jeruzale.
Kadaise Panevėžyje stovėjo daugybė žydų maldos namų, tačiau iki mūsų dienų išliko vienintelė Chevrat Tora chasidų sinagoga (M. Valančiaus g. 4). Nors po Antrojo pasaulinio karo sinagogos interjeras buvo sunaikintas, tačiau jos eksterjeras menkai išlaikė daugumą autentiškų bruožų. XX a. pradžioje Panevėžys iškilo kaip religinių žydų studijų centras. Čia 1908 m. buvo atidaryta Panevėžio ješiva, kuri per savo trumpą egzistavimą Lietuvoje spėjo išgarsėti visoje Rytų Europoje.
Prie to itin prisidėjo rabinas Joselis Šleimė Kahanemanas (1888-1969), kuris po Pirmojo pasaulinio karo atkūrė ješivą, o Antrojo pasaulinio karo pradžioje emigravęs į Palestiną 1944 m. įsteigė įsteigė Panevėžio ješivą Bene Berake, dab. Izraelyje.
Panevėžyje du Panevėžio ješivos pastatai: senasis pastatas (Ramygalos g. 24), kuriame ješiva veikė nuo 1908 m. iki Pirmojo pasaulinio karo. 1919 m. ji buvo atkurta dabartinėje Savanorių alėjoje esančiame pastate, pažymėtame 11-uoju numeriu.
Be religinių studijų centrų Panevėžio žydai reikšmingai prisidėjo prie krašto kultūros ir ūkio kėlimo. Dar XIX a. pabaigoje Naftalis Feigenzonas įkūrė pirmąją spaustuvę Panevėžyje (Respublikos g. 16), kurios pastate dabar įsikūrusi viešoji G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka. Tuo tarpu dabartinėje Kranto g. stovi 1901 m. Berelio Rubinšteino motorinis malūnas, kuris buvo vienas iš didžiausių malūnų to meto Panevėžyje. Šiuo metu jame įsikūręs „Romantic“ viešbutis (Kranto g. 24). Nemažiau svarbūs ir kiti išlikę žydų paveldo objektai: Panevėžio žydų gimnazija (Elektros g. 9), žydžių mergaičių gimnazija „Javne“ (Ramygalos g. 18).
Maršrutą parengė Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Su žydų kultūros paveldo kelio maršrutais, žemėlapiu, virtualiu turu galite susipažinti apsilankę žydų kultūros paveldo kelio puslapyje www.jewish-heritage-lithuania.org
Žemėlapį rasite čia.
