Sulaukta didelio šiauliečių susidomėjimo

Netylant šiauliečių klausimams apie tai, kas ten vyksta, organizuotas Šiaulių miesto centrinės dalies – Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų (Aušros tako, Vasario 16-osios, Tilžės, Varpo gatvių ir Aušros alėjos dalių) – įgyvendinamo rekonstravimo techninio projekto papildomas pristatymas.

„Tai yra priminimas, kokius sprendinius numatyta įgyvendinti, kokie sprendiniai jau yra įgyvendinti ir kokius sprendinius dar bus numatyta įgyvendinti ateityje“, – taip apie renginį atsiliepė Šiaulių miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento direktorius Virgilijus Statkus.

Jis sakė, kad darbai Prisikėlimo aikštėje turėtų baigtis lapkričio 1 d. Tada objektas bus perduotas miesto Savivaldybei, kaip tai yra numatyta sutartyje, pasirašytoje su rangovu „Šiaulių plentu“. Anot departamento direktoriaus, kol kas rangovas pavyzdingai laikosi savo numatyto grafiko ir darbai vyksta, kaip suplanuota.

„Norėčiau, kad centrinė miesto aikštė būtų mūsų pasididžiavimu. Vieta, kur galėtumėme praleisti savo laisvalaikį, minėti miestui svarbias datas, švęsti, pasikviesti svečių“, – kalbėjo V. Statkus.

Išgirdo įvairias nuomones, pretenzijas

Projekto vadovas architektas Vytenis Rudokas patikino, kad taip ir bus, bet prieš pradėdamas detaliau pasakoti, kaip pasikeis Prisikėlimo aikštė, paprašė, kad gyventojai neskubėtų vertinti jau realizuotų sprendinių, kol nematyti galutinio rezultato. Taip pat užsiminė žinantis, kad jo idėjos patiks ne visiems ir tai, anot jo, yra visiškai suprantama.

Markas Aurelijus yra pasakęs, kad viskas, ką mes girdime, yra tik nuomonė, bet ne faktas, viskas, ką mes matome, yra perspektyva, bet ne tiesa. Esmė tokia, kad žmonės niekada nesusikalbėjo ir nesusikalbės visais klausimais, todėl aš nesitikiu, kad mes vieningai vertinsime ir aikštę ar kitą pastatą, reiškinį mieste. Visada visuomenė dalysis į dvi puses: vieniems patiks, kitiems – ne“, – akcentavo V. Rudokas.

Anot jo, visiškai normalu, kad dėl to, kaip turi atrodyti Prisikėlimo aikštė, kyla daug nuomonių, interesų konfliktų, pretenzijų, ginčų. Kitaip ir būti negali, juk centrinę aikštę turime tik vieną. Nors mūsų nuomonė gali nesutapti su specialistų, architektas patikino, kad Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimo projektas gimė ne „tuščioje“ vietoje, bet urbanistinėje aplinkoje ir čia reikia laikytis tam tikrų žaidimo taisyklių. Viena yra profesiniai, urbanistiniai reikalavimai ir visai kas kita – mūsų bendruomenės poreikiai.

Aikštė išliks maksimaliai universali

Kaip pasakojo architektas, Prisikėlimo aikštės rekonstrukcija atliekama atsižvelgiant į tam tikrus dėmenis. Pavyzdžiui, svarbu, kad pagrindinė miesto centro erdvė būtų urbanistiškai ir architektūriškai išbaigta, reabilituojant miesto istorinę raidą. Tai reiškia, kad aikštės negalima nugriauti, ji turi likti panaši į tą, kuri anksčiau buvo įamžinta atvirukuose.

„Šiuo atveju mes turime tokį istoriškai susiformavusį urbanistinį darinį, klasikiniais principais suformuotą centrinę miesto erdvę, kuri dar nuo XVIII a. pradžioje buvo padalyta į dvi dalis: skverą ir kitą pusę, kurią dabar vadinu renginių aikšte. Taigi, kaip ir reikalauja istorinis tęstinumas, viena pusė atliks reprezentacinę funkciją, o kita bus labiau šiuolaikiška“, – kalbėjo V. Rudokas.

Centrinė miesto aikštė išliks maksimaliai universali savo forma, turiniu ir funkcijomis. Tai reiškia, kad aikštėje atsiras paminklas, čia bus minimos svarbios datos, vyks šventiniai renginiai, bus palikta erdvė aktyviam ir pasyviam poilsiui, vaikų žaidimams ir t. t.

Architektas nuramino, kad aikštėje ir toliau dominuos bei visus aikštės elementus konsoliduos vertikalūs architektūriniai, urbanistiniai akcentai: Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros bokštas, paminklas ir centrinis vėliavos stiebas. Tie trys dalykai bus matomi iš bet kurios vietos ir kurs tą ypatingą jaukumą.

Taip pat aikštė išliks ta vieta, kur istorinė fotografija bus sutapatinama su šiandienos vaizdu. Tai reiškia, kad aikštėje bus pastatyta dešimt stovų, kur atsistoję matysime persišviečiančią skaidrę su vaizdu, kaip ta vieta atrodė anksčiau.

Labiausiai pasikeis renginių aikštė

V. Rudokas sakė, kad daugiausiai darbų bus atliekama renginių aikštėje. Prie Varpo gatvės atsiras ekrano statinys su apžvalgos aikštele. Vienoje šio statinio pusėje bus informacinis stendas, virš jo turėtų atsirasti meniškas Šiaulių žemėlapis.

Iš kitos aikštės pusės statinio siena atliks ekrano funkciją. Ant jo bus galima demonstruoti filmus, švenčių proga apšviesti Lietuvos vėliavos spalvomis ir pan. Renginių metu prie ekrano būtų statoma scena, kitomis dienomis čia gali įsikurti lauko kavinė.

Be suolelių, gėlių klombų, aikštėje bus ir vaikų žaidimo vieta, programuojamas fontanas. Aplink fontaną galėtų atsirasti grindinio plokštės, kurias už tam tikrą sumą galėtų įsigyti ir jose išsikalti norimą užrašą kiekvienas panorėjęs.

„Kiekvienas iš mūsų turėdamas norą ir tam tikrą sumą pinigų, galėtų nusipirkti dalį akmens, ant kurio galėtų užrašyti eilėraščio posmą ar ką nors kitą. Tuomet tas žmogus savo svečius visuomet atvestų į aikštę. Tai yra reiškinys, tradicinė atmintis, kuri čia turėtų gimti ir mes juos visus kartu turėtumėme kurti“, – savo idėją atskleidė V. Rudokas.

Nesuprato ekrano statinio paskirties

Po dar ilgo nupasakojimo, kaip viskas atrodys, pereita prie klausimų ir atsakymų. Pirmiausia architektas detaliau paaiškino, kodėl aikštėje buvo reikalingas ekrano statinys, šiauliečių pramintas „Raudų siena“.

„Visi suvokiame, kas yra teatre scena, nekeliame jai kažkokių estetinių reikalavimų, suvokiame ją kaip infrastruktūrą, pagrindą, ant kurio statomas veiksmas. Čia yra tas pats – vieta, kurioje turi vykti veiksmas. Kol neįvyks penki padorūs renginiai aikštėje, tol žmogus iki galo ir nesupras, kas čia yra“, – kalbėjo architektas.

Jis paaiškino, kad aikštės dalyje ties Varpo g. nėra jokio akcento, matoma aiški disproporcija, Pojūčio prasme vienoje pusėje yra viskas, kitoje – nieko. Kompoziciškai buvo būtina uždaryti šią erdvę kažkokiu emociniu dariniu, tai šiauliečių praminta „Raudų siena“ ir atlieka tą funkciją. Taip pat dar kartą paragino iš karto šio statinio nevertinti, kol nėra pabaigti visi rekonstrukcijos sprendiniai, nes tuomet dabar matomas vaizdas visiškai pasikeis.

Nesutarė dėl karių palaidojimo vietos

Šiauliečiai domėjosi, kodėl Prisikėlimo aikštės projekte prieš Šiaulių valstybinę kolegiją numatyta statyti pastatą. Klausė, ar tikrai ten jo reikia. Architektas atsakė, kad užstatymas numatytas dar 1999 metais patvirtintame aikštės detaliajame plane. Užstatymas prie Aušros alėjos reikalingas tam, kad būtų išsaugotos aikštės ribos ir būtų išbaigta erdvė. Anot jo, tokia aikštė, kokia yra dabar, – per didelė.

„Mes turime diskutuoti, kokio objekto mums čia reikia. Jau minėjau dėl bibliotekos varianto, galbūt ten galėtų tilpti ir koncertų salė. Kitas variantas, jeigu kolegija būtų labai paklausi ir jai reikėtų daugiau patalpų, tuomet būtų galima kalbėti apie jų išsiplėtimą į priekį“, – sakė V. Rudokas.

Susitikimo metu iškeltas klausimas ir dėl karių palaidojimo vietos. Šiauliečiams buvo smalsu sužinoti, iš kur atsirado tokia politinė valia, kad kapinių nevalia iškelti iš miesto centro.

Architektas atsakė, kad toks poreikis buvo, bet galiausiai miesto valdžia tam nesiryžo, nesulaukusi pritarimo iš kelių ministerijų. Negana to, palaidojimo vietą pertvarkyti leista tik minimaliai. Anot V. Rudoko, dabar pagrindinis tikslas yra karių palaidojimo vietą padaryti kuo mažiau pastebimą.

Išsekus klausimams šiauliečiams padėkota už aktyvų dalyvavimą ir domėjimąsi tuo, kas vyksta miesto gyvenime.