Seka pasakas Panevėžyje
Panevėžyje senosios lietuvių liaudies pasakos prikeliamos antram gyvenimui. Mokytis sekti pasakas įkvepia mieste stovinčios skulptūros: R. Antinio „Perkūnas“, prie „Žemynos“ progimnazijos – Žemynos skulptūra, prie Senvagės „Užmirštoji Deivė.“ Užuominos į mitologinį pasakų gyvenimą skatina domėtis, todėl mieste kasmet vyksta tarptautinis pasakojimo festivalis „SEKAS“, kuriame pasakų sekimo meną išbando įvairaus amžiaus dalyviai.
„Šiuolaikiniam žmogui pasakos labai svarbios, tai protėvių sukurtas žėrintis, paslaptingas, jaukus pasaulis. Jos palaiko varguose, padeda atgauti jėgas, optimizmą. Pasakas dabar seka mokiniai, mokytojai, senjorai, mane sekti pasakų kviečia į mokyklas, festivalius, įvairius renginius. Taip ir keliauju sekdamas istorijas: vaikams pasakojau Juodaragio stovykloje, Tradicinių šokių stovykloje Pailgyje, ant Raginėnų piliakalnio sekiau sakmes apie Laumes Raganas, Alizavos mokykloje – apie Skandinavijos, Žemaitijos ir Sėlos milžinus. Kartą buvau net pakviestas į Unitų bažnyčią Vilniuje pasekti baltišką pasaulio atsiradimo mitą“, – apie susidomėjimą pasakomis pasakoja L. Vasilevičius.
Radviliškyje vyksta tarptautiniai pasakų sekimo čempionatai. Šiais metais L. Vasilevičius sako atsivežęs tris savo mokinius – vaikai pasakoriai čempionate atstovavo Panevėžiui.
Įkvepia lietuvių pasaulėžiūra
Pasakorius Laimutis Vasilevičius panevėžiečius kviečia ne tik klausytis pasakų, bet paminėti kalendorines šventes pagal senovės lietuvių tradicijas. Anot jo, pasakos ir tradicijos glaudžiai susijusios, perkeliančios žmogų į mitinį laiką – tai ir paparčio žiedo stebuklo ieškojimas, ir blukio vilkimas Žiemos Saulėgrįžos metu, ir dangaus kumeliuko „krikštynos“. Senieji papročiai leidžia trumpam persikelti į pasaką.
„Pasakos mums siūlo daug pamirštų sprendimų, išeičių, patarimų, sąmojo. Sutvirtėja idealai , vertybės, nuostatos – mūsų gyvenimo pamatai. Pasaulėžiūra, kuri atsiskleidžia pasakose, norom nenorom kviečia pasigilinti rimčiau į senąją baltų pasaulėžiūrą“, – sako pasakorius.
L. Vasilevičius šiandien – senovės baltų tikėjimo bendrijos „Romuva“ vaidila, Panevėžyje subūręs bendruomenę, kuri kartu puoselėja senuosius papročius ir pasaulėjautą. Sekdamas pasakas jis lanko ligonius, padeda žmonėms vėl pradėti svajoti.
Ir mokslas, ir menas
L. Vasilevičius sako, kad sekti pasakas taip pat reikia mokėti. Svarbu atrasti pasakojimuose slypinčią gilią potekstę ir ją perteikti. Geriausia, jei galima tradiciją perimti iš senolių, tačiau pasakų sekimo meno galima ir išmokti.
„Pasakos vaikus moko kaip elgtis, kaip draugauti, bendradarbiauti, spręsti sudėtingas situacijas. Mūsų protėvių pasakos turi gilią potekstę, psichologinį poveikį, todėl labai svarbu, kaip sekama pasaka. Mano vaikystė prabėgo Žaliojoje girioje klausantis močiutės pasakų. Su pasaka nesi vienas, girdi kukuojant gegutę, matai žergliojantį gandrą ir vis žinai paaiškinimą. Jis ne šiaip varlinėja, o pragaro paišus valosi“, – dalijasi L. Vasilevičius.
Pasakos yra surašytos ir katalogizuotos, todėl L. Vasilevičius jų mokausi iš XIX – XX amžiaus tautosakos rinkinių, ypač iš Mato Slančiausko.
