Laišką rekordininką panevėžiečiai rašyti pradėjo dar 2018 metų vasario 16-ąją. Tų pačių metų kovo 11-ąją išskleistas Laisvės aikštėje, jis užėmė 296,94 kv. m. Laiško ilgis – net 353,5 metro, o plotis 84 cm.

Prieš ketverius metus tokio laiško rašymas buvo Lietuvos šimtmečio progai įgyvendinto projekto „Laisvės pavasaris“ dalis. Pagrindinė jo idėja – palikti atsiminimą ateities kartoms.

Rekordininkui ieško vietos

Ne vieną dešimtį kilogramų sveriantis laiškas šiuo metu saugomas Panevėžio bendruomenių rūmuose specialiai jam pagamintoje kapsulėje. Kol kas ji nėra aklinai uždaryta, tad kartais atveriama ir didžiuojantis parodoma smalsuoliams.

Pasak šios įstaigos direktorės Sandros Myškienės, prisidėjusieji prie jo rašymo dabar gali pasidžiaugti tapę išskirtinio įvykio dalimi.

Laišką planuota užkasti Laisvės aikštėje, tačiau iki šiol tas nebuvo padaryta dėl jos remonto.
Šiuo metu laukiama miesto architekto sprendimo. S. Myškienė neatmeta tikimybės, kad rekordinis laiškas į ateitį gali būti užkastas ir Bendruomenių rūmų teritorijoje, o vieta pažymėta specialiu ženklu.

Netgi svarstoma, kad nebūtinai jį slėpti po žemėmis, o galbūt sukurti specialaus stiklo konstrukciją, kapsulę saugančią paviršiuje.

Laiškas rekordininkas
Foto: Sekundė.lt

„Dar spręsime su miesto architektais, ieškosime, koks variantas būtų geriausias“, – sako S. Myškienė.

Laiškas driekėsi koridoriais

Į Lietuvos rekordų sąrašą patekęs panevėžiečių laiškas rašytas ant specialaus pergamento.
Ant specialios, pergamentinį popierių imituojančios tentinės medžiagos yra pagaminta ir jo kopija. Rašyti laišką buvo kviečiami visi panevėžiečiai. Bendruomenių rūmuose, kolektyvams, bendruomenėms, švietimo įstaigoms pergamentas buvo duodamas gabalais.

„Metrais išsinešdavo, o parašę parnešdavo atgal. Tuomet laiškas buvo išklotas renginių salėje, kai nebetilpo, persikėlėme į didžiąją salę. Kai nebetilpome ten, tiesėme per koridorius, fojė. Vaizdas išties buvo įspūdingas“, – pamena S. Myškienė.

Ji džiaugiasi, kad projektas buvo labai bendruomeniškas, į jį įsijungė be galo daug panevėžiečių.
„Dar kartą įrodėme, kad esame tikrai labai bendruomeniškas miestas“, – sako direktorė.
Šis unikalus laiškas vadinamas ir kartų laišku. Ant jo galima išvysti ir mažų vaikų, ir garbaus amžiaus senjorų linkėjimus Lietuvai.

Skaitys po 100 metų

Pasak S. Myškienės, per šią pilietinę akciją laiškas rašytas manant, kad jis bus vėl skaitomas tik po šimtmečio.

„Tai labai jautrus momentas, nes visi suprantame, kad po 100 metų mūsų, rašiusių laišką, jau nebebus ir mes nebepamatysime, kokia bus Lietuva ir kas mūsų laišką skaitys. Tik gražią viltį norėjosi palikti, kad Lietuva bus žydinti, laisva, klestinti“, – sako S. Myškienė.

Ne veltui pagrindinis žodis, užrašytas linkėjimuose, buvo „laisvė“. Taip pat dažnas panevėžietis linkėjo saulės, taikos ir šviesos Lietuvai.„Kad ir kaip būtų užrašyti – ar literatūrine kalba, ar poezija – šie žodžiai yra beveik kiekviename laiške“, – sako direktorė.

Beje, laiške buvo ir piešiama. Jame gausu ir įvairių aplikacijų, karpinių, tekstinių linkėjimų, eiliuotų žodžių ir pan.

Patriotiniai rekordai

Panevėžys bei Panevėžio rajonas gali pasigirti ir daugiau patriotinių rekordų.

Geležiuose sumanytas tautinis Nepriklausomybės šalikas pripažintas ilgiausiu tautinės vėliavos spalvų šaliku. Jis numegztas pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Prie šio darbo prisidėjo apie 500 Panevėžio ir Kupiškio rajono žmonių. Šaliko ilgis siekia 1244 metrus, jo plotis 12 cm, o sveria 65 kg.

Šalikas rekordininkas
Foto: Sekundė.lt

O Panevėžio rajono Vyčių kaime stovi aukščiausias šalies Vyčio kryžiaus ženklas. 5,15 metro aukščio, 1,79 m skersinių pločio, 2,59 m pagrindo apimties ženklas iškilo Valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

Valstybės dienos proga 2017 metais „Šaltinio“ progimnazijos stadione lopšelio-darželio „Puriena“ bendruomenė sudėliojo didžiausią šalyje nertų servetėlių kompoziciją. 18,44 ir 17,4 skersmenų kompozicija primena saulę su šalia išdėliotu žodžiu „Lietuva“.

Apie 3000 įvairių geltonos spalvos atspalvių servetėlių nunėrė švietimo įstaigų bendruomenės, gyventojai.

Į Lietuvos rekordininkus yra patekę ir Panevėžio A. Lipniūno progimnazijos mokiniai. Jie valstybės atkūrimo šimtmetį pasitiko atlikę ilgiausią liaudies dainų pynę. Moksleiviai per dvi valandas sudainavo100 lietuvių liaudies dainų posmų.

Tuo panevėžiečių rekordai toli gražu nesibaigia. Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 26-ąsias metines 2016 metų kovą Panevėžyje fiksuotas daugiausia etapų turintis estafečių bėgimas – 839 estafetės etapai po 430 metrų. Šiame Karaliaus Mindaugo husarų bataliono organizuotame jau tradiciniu tapusiame bėgime dalyvavo 615 vyrų ir 224 moterys nuo 3 iki 78 metų. Vienas kitam perduodami Trispalvę, per 26 valandas 52 sekundes jie nubėgo daugiau nei 360 km.

Karaliaus Mindaugo husarų bataliono bėgimas
Foto: Sekundė.lt

Didžiausi kardas ir širdis

O štai Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų batalionas turi didžiausią Lietuvoje kardą, sukurtą iš Panevėžio kilusio, Šiauliuose gyvenančio dizainerio Viliaus Purono.

Šis kardas pagamintas dar 2010 metais. Jis buvo trumpai eksponuojamas Šiauliuose, o vėliau ilgokai pragulėjo vienos Šiaulių gamyklos teritorijoje, kol juo susidomėjo kariškiai.

Dabar 8,5 metro ilgio, apie 350 kg sveriantis kardas iškeltas į 5 metrų aukštį, o jo laikymo konstrukcijoje išgraviruotas bataliono devizas: „Viešpatie, padėk mums – Tėvynės laisvę ir garbę ginam!“

Panevėžiui priklauso ir didžiausio iš žmonių sudaryto ženklo rekordas.

2017 metais Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro renginyje minint Pasaulinę širdies dieną į širdies ženklą sustojo 1173 žmonės, rankose laikę raudonus lapus.

Panevėžys turi ir mažiausius lietuviškus popierinius pinigus. Tai – Panevėžio darbininkų atstovų tarybos, veikusios 1918 gruodžio 23–1919 metų gegužės 19, į apyvartą išleisti laikini banknotai, dabar saugomi Panevėžio kraštotyros muziejuje ir poroje kitų šalies muziejų.

Panevėžiečiai turi ir gamtinį rekordą – 1974 metų balandžio 12–13 dienomis susidarė stipriausias apšalas (apledėjimas) ant laidų – 12,3 cm skersmens.

O štai 2003 metais Panevėžio rajone gyveno ilgiausių plaukų septyniolikmetė. Jos kasos siekė net 119 cm.

Nuo geležinio žmogaus iki jauniausios plaukikės

Panevėžys gali didžiuotis ir su sporto pasiekimais susijusiais rekordais, netgi pasauliniais. Greičiausiai pasaulyje dvidešimties klasikinio triatlono nuotolių trasą 1998 metų lapkričio 18 dieną Meksikos Monterėjaus mieste įveikė Vidmantas Urbonas.

Geležiniu žmogumi tituluojamas panevėžietis per daugiau kaip 18 parų įveikė 76 km plaukimo baseine, 3600 km važiavimo dviračiu ir 844 km bėgimo trasą. Antrajame tarptautiniame Kuršių marių maratone, įvykusiame 2019 metais, kartu su 27 kitais Lietuvos ir užsienio šalių plaukikais dalyvavo 15 metų 8 mėnesių 6 dienų amžiaus Rugilė Girstautaitė iš Vaivadų.

Ji tapo jauniausia plaukimo per Kuršių marias dalyve, perplaukusia marias.

Panevėžietis Audrius Sutkus su vilniečiu Vitoldu Miliumi du kartus vandens dviračiu plaukė Kuršių mariomis. Jiems priklauso toliausiai vandens dviračiu nuplaukusių ir greičiausiai vandens dviračiu perplaukusių Kuršių marias rekordai.

Panevėžys gali pasigirti ir turintis didžiausią dengtą dviračių treką Baltijos šalyse bei dar netrumpu sąrašu kitų rekordų.