Menininko ir daugelio gyvenviečių herbų kūrėjo Rolando Rinkūno sukurtas Aukštaitijos herbas savo panašumu dažnai lyginamas su valstybiniais heraldikos ženklais. Herbo viduryje ant sidabrinio skydo – raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju rankoje, kurį laiko du sidabriniai angelai, apačioje užrašas „Patriam tuam mundum existima“ (liet. „Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu“). Tačiau dabar užsimota keisti tiek užrašą, tiek ir pagrindinius herbo simbolius – Vytį ir angelus.

Kaip pasakojo Aukštaitijos regioninės tarybos pirmininkės pavaduotojas ir heraldikos darbo grupės vadovas Jonas Vaiškūnas, pagrindinis Aukštaitijos herbo simbolis – raitelis ant žirgo iš esmės sutampa su Lietuvos herbo simboliu Vyčiu, kuris yra visos valstybės žmonių tapatybės dalis. O Aukštaitijos herbas turėtų atspindėti išskirtinai tik šį regioną.

„Sutartinai nusprendėme, kad Aukštaitijos herbo pagrindinis simbolis turėtų būti baltas žirgas be raitelio, nuo seno laikomas Aukštaitijos ženklu, o kartu simbolizuojantis šventumą. Aukštaitija su žirgais turi labai daug simbolikos. Su baltais žirgais mūsų protėviai net nedirbdavo žemės ūkio darbų. Be to, savotiškai prisiderintume prie kitų regionų, kurie savo herbams pasirinko taip pat gyvūnus, pavyzdžiui, Mažoji Lietuva – briedį, Žemaitija – mešką. Gyvūnas turi ne tik gamtinę, bet ir kultūrinę reikšmę“, – aiškino J. Vaiškūnas.

Be angelų ir be lotynų kalbos

Pasak J. Vaiškūno, daugelis pasisakė, kad herbe neturėtų likti ir angelų, mat jie neatspindi jokio Aukštaitijos savitumo ir gali būti ant bet kokios valstybės herbo. Angelai – bendražmogiškas pasaulinis krikščioniškas simbolis. J. Vaiškūno teigimu, angelus siūloma keisti aukštaičiams artimu kitu sakraliniu simboliu – tvirtumą ir stiprybę reiškiančio ąžuolo vainikais ar šakomis. Šventumą simbolizuojantis žirgas ir ąžuolų lapai ar vainikai siųstų žinią, kad Aukštaitijos žmonėms jų žemė yra šventa ir nepamainoma. Heraldikos grupė taip pat siūlo keisti dabartinį lotynišką herbo užrašą į lietuvišką „Aukštaitija – šventa protėvių žemė“.

Jonas Vaiškūnas
Foto: Sekundė.lt

„Gavome pastabų, kad lotyniškas užrašas neatspindi šio krašto savitumo. Lotynų kalba tarsi ištrina lietuvišką tapatybę. Be to, ir pats užrašas dviprasmiškas, tarsi nebelieka Aukštaitijos ribų. Todėl buvo pasiūlytas naujas šūkis, kurį galima užrašyti kad ir tarmiškai“, – kalbėjo J. Vaiškūnas.
Anot jo, dar kuriant pirmąjį Aukštaitijos herbą buvo pastebėtas didelis jo panašumas į Lietuvos herbą. Kad išryškėtų skirtumai, sužaista spalvomis: Aukštaitijos herbe raitelis liko raudonos spalvos, o fonas tapo baltas.

Atsiklaus aukštaičių nuomonės

Aukštaitijos regioninės tarybos heraldikos darbo grupės vadovas teigė, kad po maždaug metus trukusių diskusijų visi komisijos nariai praktiškai vienbalsiai pritarė, kad Aukštaitijos herbą reikėtų keisti. Tam prieštaravo vieninteliai Panevėžio – Aukštaitijos sostinės – atstovai.

„Panevėžio atstovai dalyvavo kuriant pirmojo herbo eskizą, tad suprantama, kad savojo kūrinio atsisakyti sunku. Galbūt yra savotiškas prisirišimas“, – teigė J. Vaiškūnas.

Galutinį žodį tarti bus prašoma pačių gyventojų. Jau artimiausiu metu turėtų atsirasti naujojo Aukštaitijos herbo vizualizacijos.

„Kuriant pirmąjį herbą buvo laikomasi nuostatos, kad visuomenė heraldikoje nieko neišmano, tad neverta klausti jos nuomonės. Norime, kad dabar visuomenė tartų savo žodį. Norisi, kad ši heraldika būtų naudojama, būtų kiekvienam artima ir savotiškai įkvėptų, leistų save tapatinti su Aukštaitija“, – sakė J. Vaiškūnas.

Trūksta populiarinimo

Visgi Panevėžio kultūros atstovai įsitikinę, kad dabartinio Aukštaitijos herbo nereikia keisti, netgi atvirkščiai – ieškoti būdų, kaip jį populiarinti.

Aukštaitijos herbas
Foto: Sekundė.lt

Panevėžio kraštotyros muziejaus vadovas dr. Arūnas Astramskas abejoja, ar tikrai prieš šešiolika metų sukurtas Aukštaitijos herbas neprigijo visuomenėje. Jo nuomone, trūksta sklaidos, todėl natūralu, kad, pavyzdžiui, Žemaitijos herbas lengviau atpažįstamas nei Aukštaitijos.

„Vienas iš motyvų keisti herbą yra tas, kad jis yra mažai naudojamas, neįsitvirtinęs visuomenės sąmonėje. Tad kyla klausimas, o kokia yra sklaidos programa? Ar pakeitus simbolius naujas herbas taps populiaresnis? Aukštaitijos herbas yra mažiau naudojamas nei Žemaitijos. Herbo naudojimas Žemaitijoje turi labai seną tradiciją, ateinančią dar iš viduramžių. Aukštaičiai save daugiau tapatina su lietuviais, o žemaičiai pirmiausia su Žemaitija. Tai viena iš priežasčių, kodėl Aukštaitijos herbas mažiau populiarus“, – įžvalgomis pasidalijo A. Astramskas.

Keisti pavojinga

A. Astramsko teigimu, herbas yra per daug svarbus tapatybės simbolis, kad būtų galima taip lengvai jį kaitalioti. Ypač kai kalba eina apie dviejų pagrindinių herbo figūrų – angelų ir Vyčio atsisakymą.

„Vytis simbolizuoja mūsų valstybingumą ir tautiškumą, didžiulę Aukštaitijos reikšmę kuriant visos šalies valstybingumą. Angelai reiškia mūsų krikščionišką paveldą ir kryždirbystės tradicijas, kurios yra UNESCO kultūros vertybių sąraše. Atsisakyti šių simbolių juos pakeičiant žirgu ir ąžuolo vainiku man pasirodė netikslinga ir net pavojinga. Tai neatitinka šiuolaikinių vertybinių poreikių“, – pabrėžė A. Astramskas.

Muziejaus vadovo teigimu, aukštaičiams krikščioniškas paveldas yra reikšmingesnis nei pagoniškasis. Tačiau istorikas sutinka, kad lotyniškas užrašas galėtų būti pakeistas į lietuvišką, mat retas kuris geba skaityti lotyniškai.

„Tokio užrašo iniciatoriai norėjo herbui suteikti archajiškumo. Sutinku, kad kalbą ir jos turinį keisti galima, bet patys pagrindiniai simboliai turėtų likti. Krikščioniškas paveldas aukštaičiams užima daug svarbesnę vietą nei pagoniškas. O galutinį žodį turėtų tarti Heraldikos komisija prie prezidentūros“, – sako A. Astramskas.