Panevėžio Laisvės aikštėje jau antrą dieną prie įstabios ledo skulptūros triūsiančių brolių menininkų Kęstučio ir Vytauto Musteikių vardas žinomas plačiame pasaulyje. Daugiau kaip dešimtmetį jiedu Švedijoje, Norvegijoje ir net Karibų salose stato ledo viešbučius bei galerijas, savo ledo šedevrais skina apdovanojimus įvairiuose ledo festivaliuose.

Dabar jie specialiai Panevėžiui kuria ledo skulptūrą „Už laisvę“, skirtą Sausio 13-ajai. Nuo antradienio Panevėžio centre besidarbuojantys vilniečiai broliai lede baigia išdrožti herbą – kaip pagarbos ženklą prieš 31-erius metus paguldžiusiems galvas dėl Lietuvos.

„Kiek šita skulptūra bus galima pasigrožėti, priklausys tik nuo Panevėžio miesto savivaldybės – kokį orą užsakė artimiausiomis dienomis“, – trumpą atokvėpio valandėlę pajuokauja K. Musteikis.

Ledo skulptūra Panevėžyje
Foto: Sekundė.lt

Skulptoriaus teigimu, nors ledas be galo trapi ir laikina medžiaga, tačiau esant tinkamoms oro sąlygoms su juo dirbti – vienas malonumas. Ledo išskirtinumas – jo skaidrumas, tad tokios skulptūros grožis atsiskleidžia tamsoje, žaidžiant su apšvietimu. Broliai atrado ir technologiją, kuri leidžia tokį kūrinį išsaugoti daug ilgiau – skulptūrą daryti ledo viduje, todėl net ir tirpstant ledui jos viduje esantys raižiniai išlieka.

Daugiau kaip po šimtą kilogramų sveriantys luitai į Panevėžio Laisvės aikštę atvežti iš Latvijos, kuri turi specialius šaldytuvus šiems laikyti. Tačiau kaip padaryti, kad ledas taptų meno kūriniu, kviečiančiu ne tik juo grožėtis, bet ir susimąstyti, diskutuoti, kelti probleminius klausimus – jau iššūkis skulptoriams.

„Kai kartu dirba du menininkai, tenka ir pasistumdyti, bet kažkaip randame sprendimą. Įrankiai tinka visi, kurie pjauna. Svarbiausia – galva ir rankos“, – šmaikštauja K. Musteikis.

Pirmieji Lietuvoje

Broliai sakosi dirbti su ledu ir sniegu išmokę dar vaikystėje. Dabar vaikai net sniego senių nebelipdo, o jie su kiemo draugais net kelių aukštų tvirtoves su požeminiais rūsiais iš sniego suręsdavo. Po ilgos pertraukos ledą, kaip netradicinę kūrybinę medžiagą, jie vėl atrado 2000-aisiais, kai Vilniuje, Katedroje aikštėje, per pusšimtis menininkų iš Lietuvos buvo pakviesti sukurti ledo skulptūrų parką. Po to buvo dar keli tarptautiniai ledo festivaliai. Viename jų, vykusiame Japonijoje, lietuvių talentą pastebėjo švedai ir pakvietė prisijungti prie ledo viešbučių statybos. Broliai Musteikiai – pirmieji lietuviai, ėmęsi tokių netradicinių objektų statybų.

Ledo skulptūra Panevėžyje
Foto: Sekundė.lt

Dar vėliau jų laukė galerijų iš ledo statybos Norvegijoje ir net Karibų salose. Ne taip seniai garsiesiems broliams teko sukurti milžinišką ledo skulptūrą devynių aukštų kruiziniame laive bei stilizuotu ledkalniu papuošti Karlo Lagerfeldo madų kolekcijos pristatymą.

„Vasarą švedų pagrindinė veikla, traukianti turistus, – medžioklė ir turizmas. O žiemą būdavo savotiškas štilis. Bet dabar vos ne atvirkščiai – daugiau turistų pritraukia būtent žiemos pramogos“, – sako pastebintis kasmet į Švediją su broliu vykstantis K. Musteikis.

Naktis ledo rūmuose – 1000 eurų

Švedijoje ledo menas prasidėjo prieš maždaug tris dešimtmečius nuo ledo skulptūrų simpoziumo. Statybinė medžiaga pigi – tereikia susipjaustyti upės ledą ir jį ištraukti. Taip kilo mintis pastatyti ir ledo viešbučius. Iš pradžių jie buvo rengiami iš sniego supiltuose urvuose, bet vėliau pastebėta, kad daug geriau išsilaiko, jeigu viešbutis statomas tik iš ledo luitų, mat sniegas ir ledas ne visuomet „draugauja“.

Tokie ledo viešbučiai niekuo nesiskiria nuo įprastinių prabangių viešbučių – lubas puošia ištaigingi sietynai, klientai pailsėti gali patogiose lovose, akį traukia prabanga ir unikalūs meno kūriniai. Unikalumas toks, kad visas šis grožis sukurtas iš ledo. Anot Kęstučio, tokie ledo rūmai gali išstovėti ketverius metus ar net ilgiau.

Ledo skulptūra Panevėžyje
Foto: Sekundė.lt

Tiesa, anksčiau kasmet būdavo statomi vis nauji viešbučiai, o dabar jie įrengiami milžiniškuose šaldytuvuose, kad galėtų veikti visus metus. Menininkams belieka atnaujinti aptirpusias patalpas ar imtis naujų priestatų statybos.

„Jeigu nuvažiuotumėte į Švediją, galėtumėte apsistoti liukso kambaryje, kurį įrengėme su broliu. Vienos nakties kaina – 1000 eurų“, – intriguoja K. Musteikis.

Šildytis bėgo į šaldytuvą

Pandemija, anot skulptorių, ir Švedijoje gerokai pakoregavo turizmo sektorių. Prieš pasaulį sukaustant koronavirusui, ledo viešbučio užimtumas sezono metu siekdavo apie 90 proc., dirbdavo per du šimtai žmonių. Dabar, kai kelionės gerokai apribotos, ledo viešbučių malonumais mėgaujasi patys švedai. Dažnai tokiuose viešbučiuose rengiamos vestuvės ar krikštynos. Patys drąsiausieji ryžtasi ne tik nakčiai apsistoti ledo rūmuose, bet ir išbandyti vietinį safarį.

„Naktį per apsnigtus miškus lekiama sniego motociklais ragauti sniego sriubos. Ekstremalu, bet įspūdžiai išlieka visam gyvenimui“, – šypsosi V. Musteikis.

Pandemija savotiškai atsispindi ir ledo rūmų interjere – kūrėjai vieną liukso kambarių pavertė mistinių padarų buveine: chameleonas, jau gavęs skiepą, žuvies pilve – kiškis su kauke, o virusas įgavo rutulio su čiuptuvais pavidalą.

Ledo luitai
Foto: Sekundė.lt

Beje, ekstremalios ne tik turistų pramogos, bet ir skulptorių darbo sąlygos. Pavasarį švedai ima ruošti ledą kitų metų statyboms. Išpjovus kelias tonas sveriančius luitus, jie sandėliuojami specialiuose šaldytuvuose iki žiemos. Tuomet renkama komanda, kuri iš ledo stato ne tik sienas, kuria interjerą, bet ir unikalius meno kūrinius. Jau pats ledas yra kaip gamtos sukurtas meno kūrinys – jame atsispindi vandens bangavimas, augmenija. Prisilietus menininkų rankoms, ledo kūriniai atima žadą.

„Teko dirbti ledo viešbutyje, kai lauke temperatūra nukrisdavo žemiau nei 40 laipsnių. Bėgdavome šildytis į šaldytuvus, kur temperatūra – minus penki. Darbus sunkino ir tai, kad iš šaldytuvo ištraukus ledą, dėl tokio didžiulio šalčio jis tiesiog supleišėja“, – patirtimi dalijosi V. Musteikis.

Į butelį susodino Trampą ir Putiną

Dabar iš ledo skulptorių brolių Musteikių mokosi kiti meistrai. Anot Kęstučio, ir lietuviai kažkada pjaustė upių ir ežerų ledą, kurį, apibarstę pjuvenomis, naudojo vietoj šaldytuvų, bet švedams pavyko padaryti tai, kas atrodė neįmanoma, – didžiuliame šaltyje sukurti SPA. Buvo minčių tokį ledo viešbutį ar bent galeriją atidaryti ir Lietuvoje, tačiau ši idėja kol kas nesulaukė palaikymo.

Ledo luitai
Foto: Sekundė.lt

Broliai kuria ne tik ledo viešbučius. Musteikiai yra nuolatiniai ledo skulptūrų festivalių visame pasaulyje dalyviai. Tiesa, šiemet net kaimynai latviai atšaukė savo tradicinį tokį renginį. Pernai ledo skulptūrų festivalyje Jelgavoje broliai pelnė trečiąją vietą, sukūrę džino butelį, iš kurio nori išlipti pasaulio galingieji – Donaldas Trampas ir Vladimiras Putinas.

„Jeigu pasirenki menininko kelią, tau nereikia ieškoti idėjų – visuomet esi joms atviras. Kartais padiktuoja pati tema, o jeigu darbą kuri simpoziume, gali truputį ir pašmaikštauti. Jelgavos ledo skulptūrų festivalyje teko kurti kiek neįprasta supermeno tema. Mums supermenais tapo Trampas ir Putinas – pasaulio galingieji. Dar nežinia, kuris džinas iš butelio išlįs“, – šypsosi K. Musteikis.

Šiuo metu Laisvės aikštėje kaltu mojuojančio K. Musteikio darbus panevėžiečiai irgi yra matę. Tiesa, sukurtus ne iš ledo. Pernai jis Panevėžiui kūrė Užgavėnių simbolius – įspūdingos šio menininko rankų darbo kaukės kurį laiką puošė Kultūros ir poilsio parko alėją.