Kvėpuoti lengviau

Nors Kalėdas pasitikus su tikra lietuviška žiema iš kaminų vertėsi dūmai, Panevėžyje oras neįprastai tokiam metų laikui švarus.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Panevėžyje gruodžio 26-ąją oro užterštumas siekė 13, o 27-ąją – 15 mikrogramų kubiniame metre. Riba, kai oro tarša darosi pavojinga, siekia 50 mg/kub. m. Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Rūtos Taučikienės teigimu, šiemet Aukštaitijos sostinėje būta tik septynių dienų, kai tarša viršijo ribinę paros normą. Pernai tokių dienų buvo 8, užpernai – net 11.

Šįmet paskutinį kartą padidėjusi tarša mieste užfiksuota birželio 22-ąją. Tądien kietųjų dalelių koncentracija siekė 54 mg/kub.m. Įdomu, kad tą pačią dieną oro tarša viršyta ne tik Panevėžyje, bet ir Kaune, Kėdainiuose, o Vilniuje peržengtą pavojingą ribą fiksavo visos oro kokybės matavimo stotys.

„Dažniausiai oro taršos viršijimai būna žiemą, pradėjus kūrenimo sezoną. Vasarą tarša fiksuojama retai, bet šiemet dėl karštų orų, iš svetur atpūstų teršalų įvyko priešingai“, – sako specialistė.

Atsisveikina su senais katilais

R. Taučikienės manymu, viena priežasčių, kodėl šią žiemą miestiečiai kvėpuoja grynesniu oru, yra pati gamta. „Dažniausiai oro tarša fiksuojama, kai orai atšąla, slėgis žemas, vėjo nėra, teršalai neišsisklaido. Kol kas arba vėjas juos išsklaido, o ir tų šalčių labai didelių nėra – dieną atlėgsta“, – svarsto miesto ekologė.

Kaminas

Ji neatmeta, kad prie grynesnio oro prisideda ir gyventojams siūloma finansinė parama keičiant taršius katilus į mažiau taršesnius. Panevėžiečiai ja naudojasi gana aktyviai ir individualių namų valdose senus katilus keičia naujesniais.

„Dabar net važiuojant į Rožyną smogo, dūmų kvapo, prie kokio buvom įpratę ankstesniais metais, taip nebesijaučia“, – pastebi R. Taučikienė.

Ji tikisi, kad paskutinės metų dienos nenustebins teršalais. Nors oro taršai didelės įtakos turi ir fejerverkai, visgi, pasak specialistės, reti metai, kad sausio pirmosiomis dienomis būtų fiksuojami viršijimai.

Miesto specifika

Oro taršą matuojanti monitoringo stotelė Panevėžyje įrengta netoliese pagrindinės mieste Vilniaus ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžos, individualių namų pašonėje. Tačiau senų individualių namų mikrorajonuose kvapą gniaužianti tarša, nors ir nematuojama, jaučiama labiau nei kitur.

Panevėžyje oro tarša didesnė nei kituose didmiesčiuose ir dėl to, kad pats miestas labai kompaktiškas, išsidėstęs mažame plote ir yra vienas tankiausiai apgyvendintų Lietuvoje. Oro taršai Panevėžyje įtakos turi ir teršalams išsisklaidyti nepalankus reljefas – miestas įsikūręs Vidurio Lietuvos žemumoje.

Be to, pasak R. Taučikienės, oro gaivumas priklauso ir nuo miesto planavimo. Panevėžyje šalia senų privačių namų stovi daugiabučiai, tai taršos atžvilgiu yra didelė problema. „Kai privatus namas kūrena net ir švariausias malkas, dūmai vis tiek kyla ir per langus eina į butus. Toks senų laikų miesto suprojektavimas nėra gerai“, – sako R. Taučikienė.

Kaminas

Ji pastebi, kad pastaruoju metu J. Basanavičiaus gatvėje nemažai privačių namų atnaujinama. Ekologė tikisi, kad kartu atnaujintos ir jų šildymo sistemos, dėl ko aplinkinių daugiabučių gyventojams oras turėtų tapti grynesnis.

Oras tapo grynesnis

Pagal išmetamų teršalų kiekį, tenkantį vienam kvadratiniam kilometrui, Panevėžys dar prieš trejetą metų pirmavo Lietuvoje arba buvo viena iš pirmaujančių savivaldybių. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės teigimu, dabar Panevėžyje, palyginti su kitais didmiesčiais, kol kas situacija geriausia. Visgi šiemet visoje Lietuvoje, palyginti su ankstesniais metais, fiksuotas mažesnis oro užterštumas.

„Kietųjų dalelių koncentracijos viršijimo atvejų fiksuota žymiai mažiau nei 2020 ir ankstesniais metais. Kol kas dar apibendrinimų nesame atlikę, nes kalendoriniai metai nesibaigė, bet tą jau dabar matome“, – sako V. Bimbaitė.

Vedėjos manymu, tam įtakos galėjo turėti ir pandemija, pakoregavusi žmonių elgesį bei transporto srautus. Pasak V. Bimbaitės, šiomis dienomis, kai naktimis spaudžia stipresnis šaltukas, padidėja kietųjų dalelių, azoto dioksido koncentracijos, tačiau didesnė tarša visgi neprognozuojama. Juolab kad orai keisis, artimiausiomis dienomis sustiprės vėjas ir susidarys palankios sąlygos išsisklaidyti teršalams.

Statistika neatspindi tikrovės

Pasak V. Bimbaitės, vasarą oro tarša būna gerokai mažesnė, tačiau šiųmetė išsiskyrė savo karštumu – oro švarai nepalanku nei dideli šalčiai, nei dideli karščiai, kai labai išdžiūva paviršiai.
„Panevėžyje labiausiai taršą kelia transportas prie matavimo stoties. Šalia yra vaikų žaidimų aikštelė, kuri irgi gali būti papildomas šaltinis, ypač, kai labai sausa“, – pastebi V. Bimbaitė.

Panevėžys

Anot jos, nors Panevėžyje, kur stovi matavimo stotis, fiksuojama situacija geresnė nei kituose miestuose, tačiau šie duomenys neatspindi tikrosios situacijos. Atskiruose mikrorajonuose, kur daug individualių namų, žiemą tarša ypač išauga. Oro taršos aspektu Panevėžyje vienas problemiškiausių yra Rožynas.

„Gauname ir skundų iš panevėžiečių, kad ten kartais net sunku kvėpuoti“, – sako V. Bimbaitė.

Pavojingas grožis

Paradoksalu, bet vienas intensyviausių taršos šaltinių yra ir vienas laukiamiausių – pasigėrėjimą keliantys naujamečiai fejerverkai. Juos šaudant į aplinką patenka anglies dioksidas, sunkieji metalai, kitos oro užterštumą didinančios medžiagos.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dėl gausiai šaudomų fejerverkų miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja padidėjusias kietųjų dalelių, sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijas. Šių teršalų vertės per pirmąją Naujųjų metų valandą išauga net kelis kartus – valstybinės oro kokybės monitoringo stotys miestuose išmatuoja iki 10 kartų didesnę kietųjų dalelių koncentraciją aplinkos ore.

„Fejerverkai visuomet padidina taršą, bet ji tikriausiai bus momentinė. Bent jau dabartinės prognozės tą rodo – oro sąlygos tąnakt bus palankios teršalams išsisklaidyti“, – mano V. Bimbaitė.