Lietuvos ambasadorės – bitės
Šią savaitę iš Jungtinių Arabų Emyratų, Dubajuje surengtos pasaulinės parodos „Expo 2020“ grįžęs jaunasis bitininkas Ignas Jackevičius juokauja, kad kupranugariai jo nesudomino, tačiau arabus lietuviški medaus produktai – net labai.
Nors dėl pandemijos suvaržymų eiliniams parodos lankytojams nebuvo leidžiama degustuoti lietuviškų delikatesų, valdžios atstovai Panevėžio krašte bičių suneštą medų kabliavo šaukštais. O labiausiai arabus nustebino Lietuvos žemėlapis, kurį „susiuvo“ bitės.
Broliai dvyniai Ignas ir Vilius Jackevičiai mėgsta juokauti, kad bitininkauti pradėjo anksčiau, nei įsigijo automobilio teises. Ant Panevėžio ir Kupiškio rajonų ribos, Lukonyse, bityną įkūrę broliai jau gerą dešimtmetį lepina kokybišku gardžiu medumi ir moko pažinti bičių gyvenimą, tačiau taip toli savo produkcijos dar nebuvo išvežę.
Staigmena net princui
Prieš gerą pusmetį Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra jiems pasiūlė paruošti savo produkcijos, kuri galėtų reprezentuoti Lietuvą Amerikoje. Tąkart dėl pandeminių suvaržymų už Atlanto iškeliavo tik medus. O vasaros pabaigoje broliai ir patys apstulbo sulaukę kvietimo reprezentuoti Lietuvą Dubajuje rengiamoje pasaulinėje parodoje, kurioje prisistato šimtai šalių.
„Tik rugpjūčio pabaigoje, iki parodos likus labai nedaug laiko, sugalvojome pagaminti Lietuvos žemėlapio formos rėmelius, kuriuos bitelės „apsiūtų“. Labai nerimavome, ar spėsime, bet tikriausiai ir mūsų bitelės tikros patriotės – vos per kelias dienas „prisiuvo“ apie devynias dešimtis įvairaus dydžio Lietuvos formos korių“, – šypsosi vos prieš porą dienų iš Dubajaus sugrįžęs I. Jackevičius.
Unikalus korys ne tik papuošė Lietuvos stendą, bet ir tapo originalia dovana vietos valdžios atstovams ir net princui. Pasak Igno, nustebinti arabų turtuolius sudėtinga, bet bičių suaustas šalies žemėlapio kontūras buvo staigmena ir jiems.
„Net visko gyvenime matę žmonės negalėjo atsistebėti, kad tokią unikalią dovaną sukūrė vabzdžiai“, – pasakoja I. Jackevičius.
Kabliavo šaukštais
Anot Igno, dėl pandemijos suvaržymų parodoje lankytojams nebuvo leidžiama degustuoti ir ragauti atvežtinės produkcijos. O lietuviai tikrai turėjo kuo nustebinti – pradedant gardžia namine duona, pieno produktais ir baigiant įvairiais gardėsiais su medumi. Arabus ypač viliojo lietuviški ledai, vanduo ir medus. Bet ten, kur neleidžiama paprastiems mirtingiesiems, išrinktiesiems tai negalioja.
Valdžios grietinėlė šaukštais kabliavo lietuviškus delikatesus. Iš bitininko suruoštų vaišių daugiausia pagyrų pelnė liofilizuoti vaisiai ir riešutai su medumi bei grikių medus. Tuo, anot bitininko, gal ir nereikėtų stebėtis, mat prabanga garsėjančiame Dubajuje rasti gero kokybiško medaus be galo sudėtinga.
„Išsiaiškinau, kad ir Dubajuje yra bitininkų draugija, bet prekybos centruose nerastumėte vietinio medaus. Ten pardavinėjamas skystas medus pusės litro stiklainiuose. Vartotojui tokį varvinti ant blynų vienas malonumas, bet tikro lietuvio tokiu medumi tikrai nesužavėtum – mes pratę prie gryno produkto su visomis gerosiomis jo savybėmis“, – pastebi I. Jackevičius.
Trūko žalumos
Pasak Igno, pačiame Dubajuje gaminamas gal tik datulių sirupas, visa kita produkcija, pasiekianti parduotuvių lentynas – atvežtinė. Mat egzotinėje šalyje klimatas nėra labai palankus natūraliai žemdirbystei. Šiuo metu Dubajuje dienomis temperatūra siekia 35–40 laipsnio karščio, o naktimis nukrenta vos žemiau 25–26 laipsnių. Savo darbą padaro ir didžiulė drėgmė – ištisai pojūtis toks kaip pirtyje.
Todėl dieną visas gyvenimas verda tik pastatuose, kur įrengta kondicionavimo sistema. Dėl tokio alinančio karščio, tvankumos ir lietaus stygiaus labai skursta ir augalai. Todėl prie dangoraižių dažniau galima pamatyti plastikines žydinčias gėles ar palmes.
„Dubajuje man labiausiai trūko žalumos, žaliuojančių pievų ir medžių. Augalai dėl itin karšto klimato skursta, jų gyvastį palaiko tik specialiai įrengtos laistymo sistemos. Prie penkiasdešimties laipsnių karščio nektaras iš augalų tiesiog išgaruoja, todėl ir bitės ten laikomos tik dėl bendros ekosistemos“, – pasakojo bitininkas.
Stebino natūralumu
I. Jackevičius šypsosi, kad tokios prabangos kaip Dubajuje sunku būtų rasti kitur: kur tik akys mato – dangų siekiantys dangoraižiai, jų vidus tviska marmuru ir auksu. Net parodos „Expo 2020“ plotas tokio dydžio kaip Kupiškis. Lietuvos stendas parodoje kaip atsvara visam tam dirbtinumui gniaužė kvapą savo natūralumu: žaliuojančiomis giriomis, čiurlenančiais upeliais, kvepiantis lietuviškomis pievomis, medumi ir namine duona. Visus užbūrė ir per verslo pietus parodytas filmas apie Lietuvą iš bitės skrydžio, kuriame – ir vaizdai iš brolių bityno.
„Su broliu labai didžiuojamės tapę Lietuvą pasauliui pristatančios parodos dalimi. Mums tai žodžiais neapsakoma garbė, pasiekimas ir motyvacija toliau stebinti savo darbu bei laimingų bičių laimingais produktais“, – sako I. Jackevičius.
Bauda už įtarimus
Po Dubajaus didybės net ir Vilnius atrodo kaip nedidelis miestelis. Bitininkas šypsosi, kad vis tiek geriausia – namuose. Po pažinties su Dubajuje jau aštuonerius metus gyvenančia lietuve Ignas pamatė, kad ne viskas, kas auksu žiba, yra auksas. O kai kurie kultūriniai ir socialiniai skirtumai pernelyg rėžia akis. Pavyzdžiui, Lietuvoje mamos gali džiaugtis net dvejus metus trunkančiomis motinystės atostogomis, Dubajuje jos tęsiasi vos 45 dienas. Vėliau šeima turi rūpintis ne valstybė, o vyras.
„Dar viena įdomybė ta, kad nemačiau nė vieno policijos pareigūno. Bet kaip vėliau paaiškėjo, čia policininkai vaikšto apsirengę kaip civiliai ir nuolat stebi viešas vietas – jeigu tik jų prireikia, iš karto prisistato. Dubajuje gali būti nubaustas ne už padarytą nusikaltimą, o tik įtarimus“, – pasakojo I. Jackevičius.
O sunkiausia kelionės dalimi jam buvo reikalavimas nuolat visur dėvėti veido kaukę. Lietuvoje jos privalomos tik uždarose viešosiose vietose, o Dubajuje privalu dėvėti ir lauke, ir visai nesvarbu, kad nuo karščio ir tvankumos trūksta oro.
„Pamatyti Dubajų tikrai verta, bet užvis geriausia namie. Verslo kontaktai užmegzti, nežinia, gal užsimegs ir draugystė, bent jau susidomėjimas lietuviška produkcija tikrai buvo“, – viliasi I. Jackevičius.
