Jos idėja buvo pripažinta pasauliniu mastu – įveikusi daugiau nei šimtą konkurentų, Karolina tapo prestižinio slaugų konkurso laureate. Padėką už indėlį į slaugą panevėžietei rudenį įteiks pati Švedijos karalienė Silvija.

Apie slaugos specialistų projektą „Queen Silvia Nursing Award“ Karolina Adomavičiūtė sužinojo dar praėjusių metų vasaros pabaigoje socialinio tinklo slaugytojų bendruomenės paskyroje. Dalyvauti šiame konkurse ir pasiūlyti, kaip palengvinti slaugytojų darbą ir jų pacientų gyvenimą, skatinami slaugos studentai ir slaugytojai. Lietuvoje šis konkursas vyko pirmą kartą.

Šįmet konkurse visas dėmesys buvo nukreiptas į su COVID-19 susijusius iššūkius slaugytojų bei demencija sergančių pacientų kasdienybėje. Panevėžietė K. Adomavičiūtė pasiūlė net kelias idėjas ir pateko į finalinį šešetuką.

„Laimėti nesitikėjau, man svarbiausia buvo dalyvauti ir pasiūlyti kūrybingas bei inovatyvias idėjas, susijusias su slauga“, – teigia K. Adomavičiūtė.

Pasak Karolinos, vien tai, kad pateko į konkurso finalą, jai buvo didžiulis įvertinimas, o tapusi laureate, negalėjo tuo patikėti.

Reikšminga visai bendruomenei

Apdovanojimas įsteigtas dar 2013 metais Švedijoje, karalienės Silvijos 70-ojo gimtadienio proga. Nuo tada ši iniciatyva sėkmingai skinasi kelią Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, o 2020 metais atkeliavo į Lietuvą ir JAV. Lietuvoje iškilminga apdovanojimų ceremonija vyks jau birželio pabaigoje Švedijos ambasadoje Vilniuje. O rudenį K. Adomavičiūtės laukia ir kelionė į karališkus rūmus Švedijoje, kur sveikinimo žodį tars ir padėkos raštą jai įteiks pati projekto globėja, Švedijos karalienė Silvija.

Karolina Adomavičiūtė
Šis įvertinimas svarbus ir reikšmingas ne tik Karolinai, bet ir visai Lietuvos slaugytojų bendruomenei. Jos manymu, šis konkursas ne tik leido pristatyti kūrybiškas idėjas, bet ir kelti slaugytojų profesijos prestižą, motyvuoti žmones rinktis šį darbą ir į jį žvelgti su pagarba.

„Slaugytojai yra itin svarbi grandis sveikatos priežiūroje. Man šis apdovanojimas suteikė naujų patirčių stažuočių metu, naujų pažinčių su sveikatos priežiūros atstovais bei galimybę tobulėti kaip būsimai slaugytojai“, – sako K. Adomavičiūtė.

Bendravimas balso laiškais

Technologijos yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis ir be jų jau sunkiai įsivaizduotumėme pasaulį. Ne išimtis – ir slaugos sritis.

„Naujosios technologijos turi didžiules perspektyvas ir daugybė naujų dalykų labai palengvina mūsų gyvenimą. Būtent dėl šios priežasties ir norėjau pasiūlyti idėją, kuri slaugytojų bei pacientų bendravimą padarytų lengvesnį“, – teigia Karolina.

Pasak programėlės kūrėjos, jos pristatyta technologija „Balso laiškas“ yra itin aktuali COVID-19 pandemijos metu, kadangi labai palengvintų slaugytojų bei pacientų žodinę komunikaciją. Karolina siūlo, jog prie paciento lovos būtų pritvirtintas mini elektroninis įrenginys, kuris įrašytų paciento balsą ir nusiųstų balso laišką slaugytojai į jos darbo kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Lygiai taip pat slaugytoja galėtų atsakyti pacientui. Šitaip būtų efektyviai komunikuojama tarpusavyje.

„Slaugytojas kompiuteryje matytų, iš kurio paciento lovos gautas laiškas ir prieš kiek laiko jis gautas. Visi laiškai būtų išsaugomi ir juos, jei reikėtų, būtų galima perklausyti kelis kartus. Be to, toks bendravimas balso laiškais galėtų vykti ir tarp visų sričių ir skyrių specialistų per išmaniąją programėlę jų darbo kompiuteriuose ar telefonuose“, – savo idėją, pripažintą prestižiniame konkurse, pristato panevėžietė.

Šiuo metu yra sukurta programėlės vizualizacija, o Karolina tikisi, jog ateityje pavyks šią idėją pritaikyti ir praktiškai.

Išskirtinė stažuotė

Už savo kurtą inovatyvią idėją „Balso laiškas“ K. Adomavičiūtė pelnė 6000 eurų stipendiją ir išskirtinę galimybę stažuotis slaugos namuose, įsikūrusiuose Trakuose. Ten Karolina susipažino su taikomais švediškais slaugos standartais puoselėjant pagyvenusių žmonių visavertį gyvenimą, įgijo neįkainojamos patirties, kaip elgtis su demencija sergančiais asmenimis. Farmacijos įmonėje ji sužinojo, koks ilgas yra vaisto kelias nuo jo pagaminimo iki atsiradimo vaistinių lentynose, susipažino su vaistų įregistravimo principais Lietuvoje. Dar vienos kompanijos atstovai suteikė Karolinai žinių apie stomos priežiūros ypatybes slaugoje, įvairius klinikinius atvejus bei stomos priežiūros produktų asortimento poreikį Lietuvoje ir užsienyje.

Karolina Adomavičiūtė

Šiuo metu visą savo dėmesį K. Adomavičiūtė yra sutelkusi į mokslus. Ji –Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antro kurso slaugos studentė.

„Labai mėgstu aktyvų laisvalaikį, tad atrandu laiko ir sportinei veiklai, žaidžiu badmintoną bei šoku. Taip pat patinka mokytis kalbų, tad šiuo metu skiriu šiek tiek laiko ir stengiuosi tobulinti portugalų kalbą“, – pasakoja Karolina.

Vilties spindulys

K. Adomavičiūtės noras tapti slaugytoja buvo labai sąmoningas ir nuoseklus. Dar vaikystėje, lankantis pas pediatrą, ją tiesiog užbūrė slaugytojos šypsena, pozityvumas bei rūpestis. Nors buvo vaikas, bet jau tada norėjo tapti tokia kaip ji.

„Vėliau mano noras tik stiprėjo. Išmėginau save savanorystėje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, kurioje pamačiau slaugytojos darbą iš arčiau. Manęs tai neišgąsdino, atvirkščiai – supratau, kad noriu prie to prisidėti“, – teigia panevėžietė.

Karolinos manymu, atrasime įvairiausių priežasčių, kodėl jaunimas renkasi šią profesiją. Tačiau ji neabejoja, jog viena svarbiausių – noras padėti žmonėms, gelbėti gyvybes.

„Slaugytojos darbas yra nuolat kintantis, kasdien pažeriantis daug netikėtumų, iššūkių ir net adrenalino. Tačiau tai itin įdomu ir kiekviena diena yra labai prasminga“, – sako ji.

Karoliną slaugytojos darbas žavi tuo, jog kasdien turi galimybę būti arčiausiai paciento, nuosekliai mato, kaip jo savijauta keičiasi, daug bendrauja. Taip pat, anot jos, šis darbas pasižymi netikėtumais, nes tokia situacija, kokia buvo šiandien, nepasikartos rytoj.

Slaugytojai – žmonės, esantys arčiausiai pacientų ir sunkiausią valandą. Tačiau, anot K. Adomavičiūtės, tokia atmosfera jos nė kiek negąsdina.

„Sunkiausią valandą mes stengiamės kaip galima jiems padėti ir suteikti paskutinius džiaugsmo spindulius. Nors tai tikrai nėra lengva psichologiškai“, – atvira Karolina.

K. Adomavičiūtės tikslas – kad kiekviena diena būtų praleista prasmingai, kad jaustųsi padariusi kažką gero ne tik sau, bet ir kitiems.

Karolina Adomavičiūtė

„O pagalba sergantiems ar sužeistiems išpildo vieną iš mano svajonių ir suteikia labai daug džiaugsmo“, – tikina ji.

Emigracija noro slaugyti nenuslopino

Po mokyklos baigimo K. Adomavičiūtei norėjosi vasarą padirbėti ir pakeliauti, tad užsieniečių draugų pasiūlymas atvykti dirbti Norvegijos aktyvaus laisvalaikio ir poilsio įmonėje atrodė labai gundantis. Ilgai nedvejojusi susikrovė reikalingiausius daiktus ir išvyko į fjordų išraižytą šalį.

„Man labai patiko supanti gamta, atmosfera tarp kolegų gidų, kurie atvyko iš įvairių pasaulio šalių. Kadangi jau tada laisvai kalbėjau angliškai ir ispaniškai, gavau pasiūlymą po sezono Norvegijoje praleisti metus Čilėje“, – prisimena Karolina.

Šio pasiūlymo ji nedrįso atsisakyti, juolab kad darbuotis teko jau pažįstamame turizmo sektoriuje – Čilės viešbučio registratūroje ir gido asistente žygiuose, baidarių ekspedicijose nacionaliniuose parkuose.

Pietų Amerikoje panevėžietė praleido beveik dvejus metus. Pasak K. Adomavičiūtės, ši patirtis buvo išties neįkainojama. Nuostabi gamta, karjeros perspektyvos turizmo srityje, vandenyno pakrantė ir ugnikalniai vis dėlto neužgožė tėvynės ilgesio bei troškimo tapti slaugytoja Lietuvoje.

Namai, kur gera grįžti

Gyvenimas emigracijoje, pasak Karolinos, įskiepijo nuolatinį budrumą, atsakingą požiūrį į darbą, bendravimo įgūdžius su įvairiausių tautybių žmonėmis ir greitą reakciją sprendžiant problemas.

K. Adomavičiūtė neslepia emigracijoje labai ilgėjusis tėvynės, šeimos, artimųjų ir draugų. Svarstė slaugą studijuoti Čilėje ir vėliau grįžti dirbti į Lietuvą, tačiau kitos šalies diplomas nebūtų čia pripažintas. Tad tokių planų teko atsisakyti. K. Adomavičiūtė sako išsaugojusi ir itin artimą ryšį su gimtuoju miestu Panevėžiu. Čia gyvena dalis jos artimųjų, draugų, kuriuos ištaikiusi progą visuomet aplanko.

Panevėžys – namai, į kuriuos visuomet labai gera grįžti. Čia nuolat aplanko gražūs atsiminimai iš mokyklos laikų, čia prasidėjo ir meilė sportiniams šokiams, lauko tenisui, jaunimo teatro studijai. Čia gyvena ir slaugytoja, kurios šypsena pakeitė mano gyvenimą ir tapo viena iš priežasčių, kodėl šiandien studijuoju slaugą“, – šypsosi K. Adomavičiūtė.