Prasilenkiančios tendencijos
Daugiau nei metai praėjo nuo pirmo karantino Lietuvoje ir pirmųjų stiprių nedarbo šuolių į seniai matytas aukštumas. Balandžio 1-ąją Užimtumo tarnyba šalyje užregistravo 259,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai 15,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Lygiai prieš metus pastarasis rodiklis siekė beveik 10 proc.
Staigiai kylančio nedarbo neišvengė ir Panevėžys. Užimtumo tarnybos duomenimis, čia bedarbių per metus padaugėjo daugiau nei 5 proc. ir šiuo metu darbo neturi 15,2 proc. darbingo amžiaus panevėžiečių.
Paradoksas: nedarbo lygiui kylant, darbo Panevėžyje siūloma gerokai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 1-ąją mieste registruotos 799 laisvos darbo vietos, o tai yra 46,1 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 41 proc. daugiau nei jų buvo 2020 metų kovą.
Kaltina pašalpas
Labiausiai darbuotojų laukia transporto ir saugojimo veiklą vykdantys darbdaviai. Jų registruotų laisvų darbo vietų 3,3 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu ir 43 proc. daugiau nei šių metų vasarį. Kovą šie sektoriai Panevėžyje buvo pasirengę įdarbinti 96 žmones.
Pastarąją savaitę Užimtumo tarnyboje pasiskelbusios, jog ieško apsaugos darbuotojų, bendrovės „Secure Lithuania“ Panevėžio regiono vadovas Vytautas Kochanauskas pripažįsta, kad tokios paieškos sudėtingos visuose didžiuosiuose miestuose. Į šios bendrovės skelbimus kol kas niekas nereaguoja ir neskambina.
Praėjusiais metais tokiu laiku, pasak vadovo, vos įkėlus pranešimą apie laisvą darbo vietą, tekdavo jį greit trinti. Norinčiųjų įsidarbinti būdavo tiek, kad darbdavys turėdavo galimybę išsirinkti tinkamiausią kandidatą.
Dabar, apsaugos įmonės atstovo teigimu, neliko iš ko rinktis – jei kas ir pasiteirauja dėl apsaugos darbuotojo vietos, dažniausiai neatitinka šiai profesijai keliamų reikalavimų.
„Manau, kad žmones tingėti pripratino pandemijos išmokos ir pašalpos. Jei atlyginimas vos didesnis nei valstybės parama, kam vargti?“ – svarsto V. Kochanauskas.
Neseniai, anot jo, Panevėžyje veiklą sustabdė gana nemažas kitos apsaugos įmonės skyrius, buvo atleistas būrys darbuotojų. V. Kochanauskas abejoja, ar likusieji be darbo skubės ieškoti pragyvenimo šaltinio, kol gaus nedarbo išmokas.
„Ir kada visa tai pasibaigs? Dedame skelbimus, mokame už tai pinigus ir – nieko. Vasarą gali būti dar blogiau, tada labiau nesinori dirbti. Spėju, nedarbas dar augs“, – mano vadovas.
Dairosi ir į užsienį
Užimtumo tarnybos svetainėje apstu skelbimų ir dėl laisvų darbo vietų Panevėžyje tarptautinių krovinių gabenimų vairuotojams. Bernatonių kaime įsikūrusios transporto įmonės „Siramis“ vadovas Raimondas Jašinskas dėl to tokios situacijos irgi linkęs kaltinti bedarbiams mestą valstybės gelbėjimo ratą – pašalpas.
„Vairuotojų visada trūkdavo, bet dabar įdėję skelbimą net jokio skambučio nesulaukiame“, – pasakoja R. Jašinskas.
Jis svarsto: gal nuo tokių pareigų atbaido karantinas. Jis tolimųjų reisų vairuotojams davė daug nežinios – kone ne kas dieną keičiasi taisyklės ir jau darosi sunku suprasti, kaip dirbti.
„Mūsų sektoriuje vos spėjame sekti, kada reikia testo darbuotojams, kada nebereikia. Nėra aiškios komunikacijos, atsiranda painiava ir trikdo visą darbą“, – sako įmonės vadovas. Anot jo, vyresni darbuotojai bijo leistis į kelią ir dėl grėsmės užsikrėsti koronavirusu.
Kol kas ši įmonė dar neieško vairuotojų užsienyje, ką daro dalis kitų transporto paslaugų teikėjų. Vis dėlto R. Jašinskas jau nebesigina ir tokios minties. Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojų darbas, anot jo, tampa vis mažiau patrauklus.
„Nežinau, kas bus, kai nebeliks 50–60 metų tolimųjų reisų vairuotojų. Jie dabar sudaro didžiausią dalį mūsų darbuotojų. Jaunimo nebedomina toks darbas, gal bijo dėl šeimos, vyrai nenori palikti žmonų“, – mano įmonės vadovas.
Ieško kaip su žiburiu
Beveik du kartus daugiau nei vasarį ir 2,6 karto daugiau nei pernai kovą Panevėžyje siūloma darbo vietų didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje. Užimtumo tarnyba dabar yra užregistravusi 144 tokius pasiūlymus.
Neseniai savo skelbimą internete įdėjusios maisto parduotuvės Rožyne vedėja Rita Kaminskienė taip pat guodžiasi, kad darbuotojų rasti sunkoka. Ieškantieji darbo paskambina, bet tuo viskas ir baigiasi.
„Nebenori žmonės dirbti. Gal pašalpų visi sotūs? Matome, kiek Užimtumo tarnyboje bedarbių, o juos prisikviesti – keblu“, – atsidūsta parduotuvės vedėja.
Artėja vasara ir šiai įmonei reikės likusias pardavėjas išleisti atostogų – tokiais atvejais parduotuvė jau ne pirmus metus ieško žmonių sezoniniam darbui.
Kartkartėmis pardavėjų ieško ir didieji prekybos centrai. Tam jie pinigų negaili ir reklamoms televizijoje.
„Esame didelė įmonė, kurioje nuolat vyksta daug įvairių karjeros pokyčių, tad natūralu, kad visuomet turime laisvų darbo pozicijų. Jų yra įvairiose srityse – prekybos, administracijos, gamybos ir logistikos“, – teigia prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Ir didiesiems prekybos rykliams prisišaukti naujų darbuotojų šiuo metu ganėtinai sudėtinga.
„Darbuotojo kartais tenka ilgiau paieškoti. Rinkoje mažai tam tikros srities specialistų, būna metas, kai kandidatai apskritai nelinkę keisti darbą, taip pat kartais tam turi įtakos ir sezoniškumas. Parduotuvėje, logistikoje dirbančių darbuotojų ilgiau ieškome didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tarp jų ir Panevėžyje. Juose nemaža darbo pasiūla ir didelė konkurencija“, – sakė atstovė spaudai.
