Surado vietą
Buvusios kineskopų gigantės teritorijoje Akmenės verslininkai sumojo įrengti statybų atliekų smulkinimo aikštelę. Į ją planuojama gabenti statybų atliekas iš visos Lietuvos – vidutiniškai po dešimt sunkvežimių per dieną. Per metus tokioje beveik hektaro dydžio aikštėje, miesto paplūdimio, Futbolo akademijos stadiono pašonėje, būtų malama, smulkinama apie 50 tūkst. tonų plytų, betono, čerpių, akmenų ir t. t.
Savivaldybė tvirtina kategoriškai nesutiksianti su statybų atliekų krūvomis – tiksinčia ekologine bomba Nevėžio pakrantėje. Savo ruožtu ginti savo ramybę ir teisę į švarų orą nusiteikę ir Senamiesčio gatvės kvartalo gyventojai.
Statybų atliekų perdirbimas poilsiavietės ir gyvenamojo kvartalo kaimynystėje neišgąsdino tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Šis nemato kliūčių, kodėl šioje vietoje negalėtų būti vykdoma tokia veikla.
Veš ir mals
Buvusios „Ekrano“ gamyklos milžiniškoje teritorijoje sklypą iš valstybės nuomojanti bendrovė „Ventsta“ maždaug 3 ha perleido savo pirminei įmonei „Vaidva“. Šioji užsiima pramoninių statinių griovimu, statybų atliekų perdirbimu, skaldos prekyba. Bendrovė turi statybų atliekų perdirbimo ir skaldos realizavimo aikšteles kaimuose Akmenės bei Klaipėdos rajonuose, taip pat Vilniuje bei Kaune. Dabar tokią numačiusi ir Panevėžyje, vos už 300 metrų nuo miesto paplūdimio.
Kol kas verslininkai dar tik pradiniame tokio plano etape – pagal jų pateiktą medžiagą ir įvairiausių institucijų – Savivaldybės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, ugniagesių ir kt. išvadas Aplinkos apsaugos agentūra spręs, ar būtina atlikti tokio objekto poveikio aplinkai vertinimą.
„Vaidvos“ pateiktoje medžiagoje teigiama, jog žemės sklype ant betono dangos bus įrengta atliekų sandėliavimo, tvarkymo aikštelė su atliekų laikymo, tvarkymo ir sandėliavimo zonomis. Į teritoriją bus patenkama iš rytinės pusės, o išvažiuojama per vakarinę pusę. Ties statybų atliekų ir iš jų sumaltos skaldos zonomis verslininkai numatę įrengti betoninę 1,2 m aukščio sienelę, o visą savo teritoriją aptverti tinkline tvora.
Buvusios „Ekrano“ gamyklos teritorijoje „Vaidva“ planuoja tvarkyti mišrias statybų, griovimo atliekas, betoną, plytas, akmenis, tinką, čerpes, bituminius mišinius – visa tai, kas lieka nugriovus pastatus. Į aikštelę Panevėžyje bus vežamos ne tik atliekos, likusios iš pačios „Vaidvos“ išgriautų pastatų, bet ir priimamos iš kitų juridinių, taip pat fizinių asmenų. Per metus „Vaidvos“ aikštelėje planuojama perdirbti iki 50 000 tonų, anot įmonės, nepavojingų statybų atliekų: apie 95 proc. sudarys skaldos gamybai tinkamos medžiagos (betonas, plytos, čerpės, akmenys ir pan.), o apie 5 proc. – rūšiavimo metu gautos įvairios priemaišos (metalai, kabeliai, mediena, plastikas, stiklas, izoliacinės medžiagos ir kt.), kurios bus atskiriamos gaminant skaldą. Pagamintą skaldą „Vaidva“ planuoja naudoti įvairiuose statybos objektuose ir pardavinėti.
Mato ekologinę bombą
Tokie verslininkų planai verčia ir Panevėžio valdininkus, ir gyventojus griebtis už galvų.
Savivaldybės ekologė Rūta Taučikienė tokią perdirbimo aikštelę beveik ant Nevėžio kranto vadina ekologine bomba.
„Statybinės atliekos į Panevėžį bus vežamos iš visos Lietuvos. Pagal planuojamą apdoroti tokių atliekų kiekį ir jų drėkinimui numatytą vandens kiekį matome, kad nebus išvengta dulkių. Kiekiai atliekų labai dideli, o vandens labai mažai. Kyla grėsmė, kad statybinės atliekos, jas išpilant, smulkinant, malant, nebus sudrėkintos tiek, kad nedulkėtų. Lyjant, ypač gausiai, per šitą statybinį laužą filtruosis vanduo, o jį laistant tikrai susidarys gamybinės nuotekos. Įmonė jas numačiusi išleisti tiesiai į lietaus nuotakyną, tai reiškia, kad pateks tiesiai į Nevėžį“, – įvertino ekologė.
„Vaidva“ Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktoje medžiagoje deklaruoja, kad trupins nepavojingas statybų atliekas, visgi, R. Taučikienės nuomone, tiesiog neįmanoma išvengti gamtai nedraugiškų priemaišų
„Išgriautų pastatų sienos juk bus dažytos. O tiek dažai, glaistai, tinkai tirpūs vandenyje. Jei visa tai su lietaus nuotekomis pateks į Nevėžį, pagalvokite, kiek chemijos į jį bus išleista“, – sako R. Taučikienė.
Be to, anot jos, sunku įsivaizduoti, kad sunkvežimiai viską gabens, o smulkintuvai mals tyliai. „Vaidva“ nurodo, kad darbo metu planuoja naudoti techniką, kuri dirbs po 4 val. per parą, o jos skleidžiamas triukšmas yra 98–112 decibelų. Nepaisant to, pagal verslininkų užsakymu atliktą modeliavimą nustatyta, kad triukšmas vos už 215 metrų esančioje gyvenamojoje teritorijoje neviršys normų.
„Žinome iš patirties, kad taip negali būti, juolab kad modeliavimą atlikdami jie neįtraukė atliekas vešiančių sunkvežimių triukšmo. O veš, pagal juos, vidutiniškai 10–15 sunkvežimių per dieną, arba 5 per valandą. Tai jei dirbs 8 val., per dieną gali pravažiuoti 40 sunkvežimių. Toks transporto priemonių srautas darys didelę neigiamą įtaką miesto gatvėms, o Senamiesčio ir aplinkinių gatvių gyventojams ir į Nevėžio pakrantę atėjusiems poilsiautojams teks kęsti tą triukšmą. Dar įvertinus, kad ir vėjai dažniausiai pučia į pakrantės pusę, tai dar ir dulkėmis kvėpuos“, – grėsmę mato ekologė.
Tokia pati perspektyva, anot R. Taučikienės, gresia ir „Ekrano“ teritorijoje įsikūrusių įmonių darbuotojams.
Pasirinkimas stebina
Ekologė sako apskritai negalinti suvokti, kaip verslininkams kilo idėja tokioje vietoje užsiimti tokių medžiagų perdirbimu. Nuo jų planuojamos atliekų aikštelės iki miesto paplūdimio – vos 300 metrų, iki Elektronikos gatvėje veikiančios Futbolo akademijos sporto komplekso ir jos stadiono – 130 metrų, iki artimiausios gyvenamosios teritorijos – vos daugiau nei 200 metrų.
„Dar 2016 m. Savivaldybės taryba patvirtino miesto bendrąjį planą, kuriame Nevėžis ir jo pakrantė nurodyti kaip didžiausią rekreacinį potencialią turinti teritorija. Verslininkų planuojama statybinio laužo aikštelė neabejotinai turės didelį poveikį šitai zonai“, – sako R. Taučikienė.
Eitų ir į teismą
Savo pastabas dėl „Vaidvos“ planuojamo verslo Panevėžio savivaldybė praėjusią savaitę išsiuntė Aplinkos apsaugos agentūrai.
„Statybinės atliekos negali būti tvarkomos tokiu atstumu nuo rekreacinės zonos ir gyvenamosios teritorijos. Nors pateikiama, kad jos nepavojingos, tačiau reikia suprasti, kad kiekvieno betono neišrinks – bus ir dažų atliekų, ir bitumo. Net jei ir drėkintų taip, kad dulkėtų minimaliai, atsirastų kita problema. Negali toks vanduo būti išleidžiamas tiesiai į lietaus nuotekas, kaip dabar verslininkai planuoja. Jis turėtų bent jau būti išvalytas“, – pabrėžė Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Savivaldybė nusiteikusi reikalauti, kad Aplinkos apsaugos agentūra atliktų tokios aikštelės poveikio aplinkai vertinimą. Jis turėtų pateikti atsakymą, ar tokioje vietoje iš viso galima eksploatuoti statybų atliekų aikštelę.
„Nevėžio pakrantėje turėsime tiksinčią bombą, juolab kad numatomų tvarkyti atliekų kiekiai tikrai dideli. Verslas turėtų susimąstyti, ar tikrai pačios gražiausios miesto vietos pašonėje tinka tvarkyti atliekas. Tokį sprendimą sudėtinga paaiškinti. „Ekrano“ teritorija vadinama pramonine, bet joje įsikūrusios įmonės vykdo netaršią ūkinę veiklą ir jai neprieštaraujam, o atliekų tvarkymui pačioje gražiausioje miesto vietoje tikrai nepritarsime“, – teigė T. Jukna.
Direktorius sako, jog Savivaldybė nusileistų nebent tuo atveju, jei verslas aikštelę įrengtų taip, jog nebūtų triukšmo, iš jos nei dulkėtų, nei užterštas vanduo tekėtų: statybinės medžiagos būtų tvarkomos ne po atviru dangumi, o uždaroje patalpoje, būtų sumontuota moderni nuotekų valymo įranga, surenkanti ir neutralizuojanti chemines medžiagas.
„Sieksime, kad arba būtų pritaikytos priemonės, kurios visiškai neutralizuotų vandens taršą ir dulkėtumą, o jei to nepadarius visgi bus bandoma vykdyti planuojamą veiklą, Savivaldybei tektų savo poziciją ir gyventojų interesus ginti teisme“, – įspėjo T. Jukna.
„Ekrano“ marių pietinę pakrantę sutvarkiusi Savivaldybė nusiteikusi ir jos šiaurinę pusę paversti pramogų oaze. Tam iš privataus savininko išpirko ir paplūdimį. Investicijas į šią pakrantę planuoja ir miesto verslininkai, vieną paskui kitą superkantys apleistus pastatus ant upės kranto.
Higienistams viskas gerai
O štai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) verslininkų planams neprieštarauja. Panevėžio departamentas Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė savo išvadą, jog įrengiant tokią aikštelę nėra reikalo daryti visą poveikio aplinkai vertinimą.
Tokį siūlymą agentūrai pasirašęs NVSC Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus specialistas Povilas Bružas grėsmės gyventojams neįžvelgė.
„Mes vertiname, kas susiję su mūsų sritimi – triukšmą ir kvapus. Oro tarša, nuotekos – aplinkosaugininkų atsakomybė. Kvapų nebus, nes tvarkys statybines medžiagas. Pagal pateiktą triukšmo modeliavimo medžiagą matome, kad ir triukšmas neviršys normų – aikštelės darbo metu Futbolo akademijoje bus girdima 40,6 decibelo, o leidžiama 55 decibelai“, – teigė P. Bružas.
Gyventojai kyla
Nepaisant statybinių medžiagų perdirbėjams palankių higienistų išvadų, arčiausiai buvusios „Ekrano“ gamyklos gyvenantys panevėžiečiai rengiasi gintis nuo tokios kaimynystės.
Bendruomenės „Senamiestietis“ pirmininkas Stanislovas Žiogas, gyvenantis Senamiesčio gatvėje, pasakoja pats dirbęs įmonėje, kur buvo atliekami pastato griovimo ir smulkinimo darbai.
„Savo akimis mačiau, kiek ten susidaro dulkių ir atliekų. Nemanau, kad ir mes būsime nuo to apsaugoti. Mes dulkes jausime, bet mums sakys, kad jos nuo gatvės, ne nuo tos aikštelės. Bus sudėtinga įrodyti. Darbo metu gal ir drėkins, o per savaitgalį viskas vėl išdžius. Jei smėlį nuo Sacharos dykumos iki mūsų atpučia, nemanau, kad į kiemus neatpūs dulkių nuo „Ekrano“, – sunerimęs S. Žiogas.
Panevėžietį stebina, kad verslininkai tokios aikštelės įsigeidė mieste ir dargi greta gyvenamųjų namų bei paplūdimio.
„Senamiestiečio“ bendruomenė šiomis dienomis rengiasi tartis, kaip ginti savo teisę į ramybę ir švarų orą.
„Bendruomenei siūlysiu kreiptis į institucijas, kad apgintų gyventojų interesus. Netikiu, kad kas nors iš mūsų bendruomenės žmonių su tokia kaimynyste sutiktų. Dabar prie „Ekrano“ marių žmonės sportuoja, ilsisi, o kas bus, kai dulkės suksis? Ir dar tą laužą smulkinanti technika tarškės, bildės“, – piktinosi S. Žiogas.
Nežinojo, kas kaimynai
Panevėžyje kilęs ažiotažas „Vaidvos“ vadovams buvo naujiena. Jos generalinis direktorius Alvidas Pakalniškis teigia, jog tokią vietą pasirinko tik dėl to, kad buvusios „Ekrano“ gamyklos teritorija yra pramoninė zona, o joje sklypą iš valstybės nuomoja „Vaidvos“ antrinė įmonė.
„Mes juk nesirinkome gyvenamosios zonos. Nematau jokio pavojaus. Aikštelėje bus tvarkomos nepavojingos statybinės atliekos – betonas, plytos, ką galima perdirbti ir vėl panaudoti. Nebus ten jokių pavojingų atliekų“, – aiškino A. Pakalniškis.
Direktorius pripažino, jog planuodami tokią aikštelę į miesto bendrąjį planą nežiūrėjo, o kad visai pašonėje – rekreacinė zona, tvirtina nė nežinojęs.
„Kol kas tai tik pradinė stadija. Kai gausime išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo, žiūrėsim, ką toliau daryti“, – kalbėjo „Vaidvos“ vadovas.
