Europoje tarp blogiausių

Savižudybių skaičių lėtai mažinanti Lietuva – vis dar juodoji Europos lyderė.

Tokius duomenis kaupiantis Higienos institutas skelbia, kad pernai šalyje nusižudė 607 žmonės: 133 moterys ir trigubai daugiau vyrų – 474. Šimtui tūkstančių gyventojų teko 20 tokių atvejų.

Pastarasis rodiklis optimistiškesnis nei 2013 m., kai šimtui tūkstančių gyventojų teko net 36,6 savižudybės.

Visgi ir dabartiniai Lietuvos rezultatai dar toli gražu iki jos išsikelto tikslo 2025 metais savižudybių skaičių šalyje sumažinti iki dabartinio Europos Sąjungos vidurkio – bent 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Panevėžiui pasiekti tokį rodiklį – milžiniškas iššūkis.

Sunkusis dešimtmetis

Higienos instituto duomenimis, Aukštaitijos sostinėje pernai nusižudė 24 gyventojai: 5 moterys ir net 19 vyrų. Šimtui tūkstančių gyventojų teko apie 28 tokius atvejus.

Panašūs skaičiai, kasmet po truputį tai mažėdami, tai vėl augdami, Panevėžį lydi visą pastarąjį dešimtmetį.

2010–2020 metais mieste registruota 317 mirčių dėl savižudybių. Per dešimtmetį Panevėžyje nusižudė 77 moterys ir trigubai daugiau – 240 vyrų.

Tarp jauno amžiaus savižudžių – beveik vien vyrai. Teigiama, jog tai lemia, kad vyrai vengia pripažinti, kalbėti apie savo bėdas ir jas sprendžia vieni. Be to, jie labiau linkę į žalingus įpročius.

Dalis savižudybių dėl socialinio patogumo ar stigmos gali būti ir neįtrauktos į apskaitą bei priskirtos nelaimingiems atsitikimams, nepatikslinto ketinimo įvykiams ar neaiškioms mirties priežastims.

Nauja programa

Nors Aukštaitijos sostinė lenkia šalies savižudybių vidurkį šimtui tūkstančių gyventojų į blogąją pusę, visos šalies savivaldybių sąraše ji neatrodo prasčiausiai. Imant 2017–2019-ųjų duomenis, Panevėžys – trisdešimt devintas iš šešiasdešimties savivaldybių.

Tačiau tarp didmiesčių Aukštaitijos sostinė – lyderė pagal tokių mirčių skaičių.

Be to, Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, bandymų nusižudyti atvejų turėtų būti fiksuojama 10–20 kartų daugiau nei savižudybių. 2018 m. sveikatos priežiūros įstaigose registruoti 64 Panevėžio miesto gyventojų tyčinio susižalojimo atvejai, arba 2 atvejai vienai savižudybei. Šis rodiklis Aukštaitijos sostinėje pastaruosius metus didesnis nei šalies.

Panevėžio savivaldybė dar pernai ėmėsi inicijuoti naują 2021–2025 m. Savižudybių prevencijos programą. Jos tikslas, pasak Sveikatos poskyrio vedėjo Mindaugo Burbos, siekti, kad mirtingumo dėl savižudybių rodiklis Panevėžio mieste neviršytų 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

„Atsižvelgiant į problemišką situaciją buvo pradėta rengti programa, kuri padėtų laiku, koordinuotai teikti pagalbą riziką nusižudyti patiriantiems asmenims“, – teigė vedėjas.

Skirs lėšų

Ši programa bus pateikta svarstyti miesto Tarybai.

„Suplanuoti kiekvienos į šį darbą įtrauktos institucijos veiksmai, ką reikėtų daryti atsiradus savižudybės ar rizikos dėl jos atvejui. Daugelį dalykų padiktavo teisės aktai, naudotasi kitų savivaldybių modeliu“, – apie sukurtą planą sako M. Burba.

Programa priskirta Panevėžio miesto sveikatos biurui vykdyti. Čia numatytai veiklai koordinuoti įdarbintas papildomas psichologas. Į šią misiją planuojama įtraukti Panevėžio savivaldybės administraciją, sveikatos, socialines ir švietimo paslaugas teikiančias įstaigas, nevyriausybines organizacijos, Priklausomybės ligų centrą, policiją, priešgaisrinės apsaugos atstovus.

Naujai programai įgyvendinti iki 2025 metų Panevėžio savivaldybė planuoja skirti daugiau nei 226 tūkst. eurų. Šiais metais specialistų, darbuotojų mokymams dirbti pagal parengtą planą numatyta per 30 tūkst. eurų.

„Negaliu tiksliai pasakyti, kiek dar asmenų bus išmokyta atpažinti savižudybės riziką ir dirbti su ja, nes tai – tęstinis uždavinys. Bet tokios žinios jau perteiktos švietimo, policijos, greitosios pagalbos, sveikatos apsaugos atstovams“,– teigė M. Burba.

Nepasiekia informacija

Panašią programą nuo užpernai jau vykdo Panevėžio rajono savivaldybė. Ji įsijungė į globalų projektą „Savižudybių prevencijos modelis ir jo taikymas Lietuvos savivaldybėse“, kurio metu nemažai specialistų ir darbuotojų taip pat išmokyta laiku atpažinti savižudybės ženklus ir tinkamai suteikti pagalbą.

Pasak rajono mero pavaduotojo Antano Pociaus, visi seniūnai, socialiniai darbuotojai, bendruomenių, mokyklų, sveikatos ir kitų įstaigų atstovai žingsnis po žingsnio išmoko algoritmą, kaip reaguoti į pavojaus atvejus, tačiau kažkas vis tiek nesuveikia.

„Viską įgyvendinome kaip priklauso. Nuo pačių smulkmenų išanalizavome, kaip dirbti. Bet susidūrėme su duomenų apsaugos problema. Jei policija gauna informaciją apie savižudybę, mus ji neretai pasiekia tik per dvi savaites, kai ką nors daryti net nebėra prasmės: kitos artimųjų emocijos, kiti sprendimai“, – sako vicemeras.

Nusižudžiusiųjų šeimos, anot jo, nepuola skambinti varpais dėl tokios nelaimės ir dažnai tokia žinia kur atokesniame kaime seniūnijos centro net nepasiekia.

„Pati prevencijos programa gera, bet Lietuvos teisės aktai neleidžia ja tinkamai pasinaudoti“, – teigia vicemeras.

Panevėžio rajone pernai nusižudė 10 žmonių: 1 moteris ir 9 vyrai. Šimtui tūkstančių gyventojų tenka 28,3 atvejo.

Rezultatai – po keleto metų

2019 m. daugiausia problemų dėl savižudybių turėjo Zarasų, Molėtų, Kelmės rajonai. Pastarąjį projekto „Savižudybių prevencijos modelis ir jo taikymas Lietuvos savivaldybėse“ kuratorė, Europos sertifikuota psichologė Lietuvoje klinikinėje ir sveikatos srityje Valija Šap dabar jau priskiria prie sparčiai besitaisančių.

Taip pat ekspertė kalba ir apie savo gimtą miestą Kupiškį, kuris visai neseniai buvo nuolat linksniuojamas dėl didelio savižudybių skaičiaus. 2014 m. čia susibūrusi didelė psichologų, policijos, sveikatos apsaugos ir kitų specialistų komanda situaciją savivaldybėje sugebėjo pakeisti.
Tiesa, pasak V. Šap, poslinkiai neįvyko greitai.

„Bet kokios prevencinės programos efektyvumas pasimato per kelerius metus. Su savižudybėmis kovoti reikia laiko – tam reikalingas įdirbis“, – teigia psichologė.

Pernai Kupiškio rajono savivaldybėje, jos žiniomis, nusižudė 2 asmenys. Iki pradedant vykdyti programą, šis rodiklis siekdavo po 12 savižudžių kasmet.

Pandemijos poveikis

Nors Lietuvos savižudybių statistika dar dvigubai prastesnė nei Europos vidurkis, V. Šap teigia matanti gerus pokyčius. Į priekį šioje misijoje, be Kupiškio ir Kelmės rajonų, pasistūmėjo Kauno miestas, Ukmergės rajonas.

Tačiau dabar daugiausia dėmesio skiriama COVID-19 pandemijai, o psichikos bėdos, pasak psichologės, liko antroje vietoje.

„Esame įspėti dabar dar atidžiau stebėti gyventojus, nes yra tikimybė, kad sunki pandeminė situacija gali padaryti didelės žalos emocinei, psichologinei būklei“, – teigia pašnekovė.

Foto: Sekundė.lt