Imsis kitų 90 procentų

Tikimasi, kad jau pavasariui baigiantis pavyks paskelbti rangos darbų konkursą kompleksiškai modernizuoti daugiau nei pusšimčio miesto gatvių apšvietimą. Šiam tikslui bus naudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir miesto Savivaldybės biudžeto lėšos.

Dabartinė apšvietimo sistema apima daugiau nei 290 Panevėžio gatvių, kuriose įrengta apie 7 000 atramų ir maždaug 8 000 šviestuvų. Iš jų per tūkstantį – LED šviestuvai, o įskaičiuojant atnaujintus parkus, tokių turima apie 3 000. Tad daugiau nei 10 procentų šviestuvų jau pakeisti atliekant įvairius miesto erdvių atnaujinimo darbus.

Kita – didžioji Panevėžio teritorijų dalis apšviečiama dar naudojant senas, gana primityvias technologijas. Jų modernizavimu ir susirūpinta.

Prioritetas – pagrindinėms gatvėms

Tiesa, sutvarkyti visų bėdų nebus įstengta ir įgyvendinus projektą – tai kainuotų nepaprastai daug. Panevėžio miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Arvydas Šatas skaičiuoja, kad bendra miesto gatvių apšvietimo modernizavimo projekto vertė viršys 5 mln. eurų. Tad stengtasi gauti maksimalią europinę paramą, sudarysiančią 2 mln. eurų.

Šiuo metu Lietuvos verslo paramos agentūroje vyksta dokumentų patikra ir netrukus tikimasi pradėti rangos darbų pirkimus.

Sutvarkius popierinius reikalus, pasak A. Šato, bus kompleksiškai keičiamas apšvietimas daugiau nei pusšimtyje miesto gatvių ir jų dalių. Pagrindinėse miesto arterijose – Nemuno, Klaipėdos, J. Basanavičiaus ir kitose gatvėse – atsiras naujas kabelių tinklas, atramos, šviestuvai.

Nepagrindinėse gatvėse, viešosiose erdvėse, daugiabučių kiemuose bus keičiami tik šviestuvai.

Taip pat, žada specialistas, bus pakeista daugiau nei 120 valdymo skydų, įdiegta nuotolinė apšvietimo valdymo ir stebėsenos programa.

Nebereikės spausti mygtuko

A. Šato teigimu, dabartinis Panevėžio gatvių apšvietimo valdymas – vadinamasis kaskadinis – yra sudėtingas. Mygtuku įjungiama pirma apšvietimo spinta, nuo jos įsijungia kita ir taip toliau. Tai ne tik nepatogu, bet ir, įvykus gedimui, apsunkina konkrečios jo vietos paieškas.

Tik apie 10 proc. valdymo skydų mieste įžiebiami su fotorelės pagalba: kitaip tariant, pritemus apšvietimas gatvėse įsijungia automatiškai. Tačiau ir tokia, pažangesnė sistema esą turi trūkumų.

„Jeigu šviestuvas sumontuotas labiau pavėsyje, užsidega anksčiau – labai priklauso nuo oro sąlygų“, – aiškina Infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas.

Įdiegus naują valdymo sistemą, panašių bėdų nebeliks – eksploatacija taps gerokai patogesnė.

Visa informacija matysis kompiuteryje, o ir valdymas bus paprastas.

Už sutaupytus apšviestų ir kiemus

Pagal projektą reikalaujama, kad jį įgyvendinus būtų sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. lėšų.

Pasak A. Šato, kokia tiksliai bus ta suma, paaiškės vėliau, kai taps žinoma, kokio galingumo šviestuvai parinkti. Tačiau neabejojama, kad Savivaldybė turės daugiau naudos, nei reikalaujama.

Dabar nepagrindinėse miesto gatvėse nuo 23 valandos išjungiamas kas antras šviestuvas.

Modernizavus apšvietimo tinklus, to nebenumatoma: degtų visi šviestuvai, bet kartu būtų ir taupoma, nes LED technologija efektyvesnė, aiškina specialistas.

Šiuo metu gatvių apšvietimui naudojama elektra Panevėžiui atsieina apie 370 tūkst. eurų per metus. Nemažai kainuoja ir eksploatacija – daugiau nei 200 tūkst. eurų.

„Labai brangus senų natrio lempų keitimas, nes jos dažnai perdega. Kai vietoje jų bus nauji LED šviestuvai, susitaupys nemažai pinigų“, – įsitikinęs A. Šatas.

Lėšas, leidžiamas natrio lempoms, Miesto savivaldybė ketina panaudoti kol kas neapšviestoms arba prastai apšviestoms teritorijoms, pavyzdžiui, daugiabučių kiemams, tvarkyti, kad gyventojams nebereikėtų klupinėti patamsyje.

Kitoks variantas nepavyko

Panevėžio savivaldybė atnaujinti miesto gatvių apšvietimą bando jau keletą metų. 2018-aisiais jį norėta modernizuoti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Aukštaitijos sostinė būtų tapusi pirmuoju miestu, tokio masto projektą įgyvendinusiu iš karto.

Pats projektas buvo vadinamas bene didžiausiu užmoju nuo sporto arenos statybos laikų – bendra planuojama jo suma siekė 15 mln. eurų. Privatus partneris būtų atlikęs darbų už panašią sumą, kaip numatyta ir dabar, tik vėliau porą metų nieko negavęs iš Savivaldybės, o po to 13 metų rūpinęsis sistemos priežiūra. Miestui beliktų mokėti už eksploataciją ir investicijas.

Buvo paskelbtas konkursas ir net atrinktos geriausius pasiūlymus teikusios įmonės, tačiau per bemaž dvejus metus nė viena jų taip ir nepateikė galutinio pasiūlymo.