Kaip pasakojo Parko gatvėje gyvenantis Rimantas, Kultūros ir poilsio parkas sutvarkytas nuostabiai, tačiau šaligatvis praktiškai palei visą gatvę – ištisas kliūčių ruožas. Senos plytelės išsiklaipiusios, vietomis iškilotos medžių šaknų, o kitur tiek susmegusios, kad jau atsivėrusios duobės.
„Rytais mėgstu pabėgioti parke, bet Parko gatvės šaligatviai – tragedija. Tik žiūrėk, kad neišsisuktum kojos“, – stebisi Rimantas.
Anot jo, į Kultūros ir poilsio parką prie automobilių stovėjimo aikštelės šalia teniso kortų vedantis šaligatvis – vien kalnai ir pakalnės.
„Mamoms su vežimėliais juo važiuoti net neįmanoma, jau nekalbant apie neįgaliuosius ar sunkiau vaikštančius senyvo amžiaus žmones. Tokių šaligatvių mieste yra ir daugiau“, – teigė Rimantas.
Pavojinga vaikščioti
Seni šaligatviai – ne tik vakarinės miesto dalies bėda. Ramygalos gatvėje gyvenanti panevėžietė guodėsi, kad pati gatvė gražiai sutvarkyta, bet šaligatviai liko baisūs.
„Jeigu tvarko gatvę, kodėl negalima sutvarkyti ir šaligatvių?“ – klausia moteris.
Jos teigimu, maždaug ties Ramygalos g. 81-uoju namu šaligatvyje netgi atsivėrė duobė.
„Miesto centras labai gražėja, viskam sutvarkyti reikia nemažų pinigų, bet jeigu sudaromos gatvių tvarkymo eilės, gal taip pat galima pagalvoti ir apie šaligatvių tvarkymo eiliškumą?“ – siūlo Ramygalos gatvės gyventoja.
Kad būtų patogu visiems
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas Jonas Dumša mano, kad nors mieste nemažai probleminių vietų, visgi pokyčiai vyksta į gerąją pusę. Jis sako labiausiai pasigendantis architektų ir miesto bendruomenės dialogo.
„Juk jeigu projektuoja koks architektas, gyvenantis Vilniuje, jis tikriausiai net nežino, kad yra takelis, kuriuo nuo seno žmonės vaikščiojo ir vaikščios, nesvarbu, kad netoli nutiestas visai naujas. Kad ir dabar – prie Švč. Trejybės bažnyčios nutiesė pėsčiųjų taką, bet jis toks siauras, kad dvi mamos su vežimėliais kažin ar prasilenks. Žinoma, darbai dar nebaigti, gal galutinis rezultatas bus kitoks“, – kalbėjo J. Dumša.
Anot jo, visi mato, kad Panevėžys atsinaujina ir jo pokyčiai akivaizdūs. Ne vienerius metus yra kalbama apie universalų dizainą, tinkamą visoms žmonių grupėms. Panevėžyje, pasak J. Dumšos, irgi einama tuo keliu, bet net ir nedidelis slenkstis kai kam gali būti sunkiai įveikiamas.
„Škotai sugeba pačias seniausias savo pilis pritaikyti neįgaliesiems, tai kodėl to negalima padaryti kuriant naujus projektus. Pavyzdžiui, mūsų „Cido“ arenoje laiptai tokie statūs, kad ir sveiki žmonės gali nudardėti žemyn, jau nekalbant apie neįgaliųjų liftą. Gal areną projektavę specialistai galvojo, kad čia lankysis tik sportiški jauni žmonės? Viskas turėtų būti paprasčiau – jeigu grindiniu lengvai gali pereiti mergina su aukštakulniais, vadinasi, jis bus patogus ir neįgaliesiems, ir mamoms su vaikais vežimėliuose“, – šypsosi neįgaliųjų atstovas.
Prioritetas – Ramygalos gatvėje
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, šaligatvių rekonstrukcija paprastai eina paskui gatvių remontą. Mat tvarkant gatves keičiami jų bortai, pasikeičia gatvės ir pėsčiųjų takų aukštis. Kartais šaligatviams nebepakanka paprastojo remonto, reikia iš esmės juos rekonstruoti, o tam parengti techninį projektą, ieškoti finansavimo šaltinių.
„Taip įvyko ir su Ramygalos gatve. Kai buvo suremontuota gatvė ir padaryti nuolydžiai, pasikeitė aukščiai. Šioje gatvėje aktualus ir želdinių klausimas. Todėl buvo nuspręsta, kad šaligatvį reikia tvarkyti kapitališkai – įrengti naują pagrindą, dangą, žymėjimus, paviršius, pritaikytus neįgaliesiems. Techninis projektas jau parengtas, dabar laukiame galimybės per įvairius projektus gauti finansavimą“, – aiškino T. Jukna.
Numatyta, kad Ramygalos gatvės šaligatviai iš abiejų gatvės pusių bus tvarkomi nuo Vilniaus g. iki Nemuno g. ir Aukštaičių g. sankirtos. Toks remontas gali kainuoti per 300 tūkst. eurų. Administracijos direktorius sutinka, kad kaip vienam šaligatviui, tai didelės lėšos, bet kitų alternatyvų nelabai yra. Likusioje atkarpoje, kur šaligatvio būklė dar nėra tokia tragiška, jis bus tik palopomas.
Parko gatvėje, pasak direktoriaus, šiemet numatyti atnaujinimo darbai – bus keičiama ištisinė asfalto danga. Kai tik nutirps sniegas, speciali komisija važiuos įvertinti, ar šioje gatvėje reikės keisti bortus, jeigu bus būtina, teks ieškoti galimybių sutvarkyti ir šaligatvius, bent jau pakeisti susidėvėjusias jų plyteles.
„Šaligatvių tvarkymas kainuoja praktiškai tiek pat, kiek ir pačios gatvės rekonstrukcija. Tokių lėšų neturime, todėl ieškome įvairių projektų ir finansavimo šaltinių pėsčiųjų takams tvarkyti“, – sakė T. Jukna.
Žvalgosi pinigų
Artimiausiu metu naujo asfalto turėtų sulaukti ir S. Daukanto gatvės gyventojai. Čia taip pat būtina tvarkyti šaligatvius. Tačiau, anot T. Juknos, jiems paprastojo remonto nepakaks, mat gatvės bortai visai išvirtę, seni želdiniai išklaipę pagrindą ir iškilnoję plyteles. Todėl vienas pirmųjų darbų, pasak T. Juknos, bus parengti šios gatvės pėsčiųjų takų rekonstrukcijos techninį projektą.
„Turėsime techninį projektą ir kai atsiras galimybė gauti papildomų lėšų iš Automobilių kelių direkcijos ar Europos Sąjungos projektų, iš karto juos teiksime. Per metus tokių galimybių pasitaiko bent kelis kartus“, – teigia direktorius.
Šiuo metu Savivaldybė laukia atsakymo, ar tokį finansavimą gaus dviračių takui į Berčiūnus rekonstruoti bei Pievų gatvėje įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką.
Pernai Panevėžys gatvių remontui išleido apie 4 milijonus eurų. Atnaujinta dešimt gatvių ar jų ruožų. Kartu su gatvių atnaujinimo darbais sutvarkyti šaligatviai Vilniaus, Katedros, Beržų gatvėse, Velžio kelyje, įrengtas visai naujas pėsčiųjų ir dviračių takas Pramonės gatvėje.
„Balandį ar gegužę žinosime, kiek šiemet gausime lėšų gatvių remontams. Esame pasiruošę daugybę projektų, bet visi jie laukia savo eilės, nes kol kas nėra tiek lėšų“, – teigė T. Jukna.
