Neseniai į Panevėžį iš Vilniaus universiteto parvežti Medicinos fakulteto mokslininkų ištirti dabartinės rajono Savivaldybės pastato prieigose dar 17–18 amžiuje palaidotų panevėžiečių palaikai. Ties šia vieta kasinėdami Vasario 16-osios gatvės šaligatvį, lapkritį archeologai surado net 19-os žmonių kapavietes: septynių vyrų, keturių moterų, vieno paauglio, vieno vaiko, dviejų naujagimių ir keturių nenustatytos lyties bei amžiaus asmenų.

Pasak archeologo Dovilo Petrulio, palaikus tyrę sostinės mokslininkai neaptiko ypatingų žymių ar patologijų. Nustatyta, kad vienas 20–25 metų vyras sirgęs mažakraujyste, kitam buvo lūžęs blauzdikaulis. Nežinoma, kas į kapo duobę paguldė vaikus ir naujagimius. Anot D. Petrulio, tokio amžiaus mirusiųjų kaulai dar labai smulkūs, kad praėjus keliems šimtmečiams tyrinėtojams atskleistų savas paslaptis.

Kol kas istorikams tebelieka mįslė, kokiai religinei bendruomenei priklausė atkastosios kapinės. Mat atsakymą galinčios pasufleruoti įkapės – septynios monetos – aptiktos tik viename kape. Viena moneta rasta kapo duobės viršuje, virš palaikų, kitos 6 rastos mirusiajam iš dešinės prie šono, rankoje. Tai sidabriniai XVI a.–XVII a. pirmos pusės Livonijos ir Žygimanto Vazos šilingai.

Dar vienoje suardytoje, pažeistoje kapavietėje gulėjo žalvarinis peilio rankenos fragmentas, keletas karsto vinių. Tokie tušti kapai D. Petrulio nestebina. Anot jo, 17 a. pab. – 18 a. laidojant nebebuvo į kapą masiškai dedamos įkapės.

Ant kapinių verda gyvenimas

D. Petrulio nuomone, galima tik prielaidą kelti, kad dabartinių Vasario 16-osios ir A. Smetonos gatvių prieigose galėjo būti laidoti evangelikai reformatai. Šios religinės bendruomenės atstovai propagavo kuklumą, jų amžino poilsio vietose neaptinkama kryželių ar medalikėlių, kas būdinga katalikų kapams.

Pagal atkastųjų kapaviečių išdėstymą archeologai spėja, kad šios niekam iki šiol nežinomos kapinaitės apėmė kur kas platesnę teritoriją. Veikiausiai jos driekėsi ir ten, kur dabar verda gyvenimas – stūkso rajono Savivaldybės pastatas.

Vasario 16-osios gatvės šaligatvį atvėrę archeologai atskleidė ne tik miesto istorijos klodus, bet ir sovietmečio šventvagišką brutalumą – kadaise buvusių kapinių vietoje vykdant statybas kapai suardyti, kaulai sutraiškyti, vieno kapo kaukolė buvo netgi užbetonuota gatvės stulpo pamate, kitas kapas rastas po akmeniniais namo pamatais.

Kasinės po STT langais

Vilniaus universiteto mokslininkų ištirtuosius senųjų panevėžiečių palaikus rengiamasi perlaidoti Venslaviškio gatvėje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus pastato pašonėje. Pasak miesto Savivaldybės paveldosaugininko Benjamino Pučkio, šioje vietoje atitvertame sklype nuo seno laidojami mieste randami palaikai, kai nėra nustatyta, kokiai religinei bendruomenei mirusieji priklausė.

„Prieš porą metų J. Tilvyčio gatvėje atliekant kasinėjimus pagal rastąsias įkapes nustatyta, kad ten, kur driekiasi gatvė, būta stačiatikių kapinių. Atlikus palaikų ekspertizę, palaikai jie perlaidoti stačiatikių kapinaitėse. O Vasario 16-osios gatvėje įkapių nerasta, neįmanoma nustatyti, kokiai konfesijai priklausė ten palaidotieji, archeologai gali pasakyti tik palaidojimo laikmetį ir pobūdį“, – teigė B. Pučkis.

Anot jo, perlaidojant tokius palaikus, neatliekamos ir jokios religinės apeigos – iškasama duobė ir įleidžiamos dėžės su palaikais.

Daugiau žinių apie prieš maždaug du šimtmečius palaidotuosius dabartinėje Vasario 16-osios gatvėje tikimasi iš kitų kasinėjimų. Pasak B. Pučkio, archeologinius tyrimus jau pavasarį numatyta tęsti gatvės važiuojamojoje dalyje priešais Specialiųjų tyrimų tarnybos pastatą bei įvažoje į rajono Savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelę.

Vairuotojams teks palaukti

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Dariaus Linkono teigimu, nuo archeologų darbo spartos priklausys ir gatvės rekonstrukcijos eiga. Savivaldybės ir įmonės „Gerbusta“ pasirašytoje rangos sutartyje numatyta, kad Vasario 16-osios g. važiuojamosios dalies remonto darbai turi būti baigti šių metų lapkritį.

„Rangovo vizija baigti iki rugpjūčio, rugsėjo, bet daug priklausys, kaip seksis archeologiniai tyrimai“, – sako D. Linkonas.

Elektros g. atverti vairuotojams planuojama anksčiau.

„Yra planai Elektros gatvę sutvarkyti kuo greičiau, kad remontui uždarius Kranto gatvę, liktų kelias per centrą“, – teigė Savivaldybės atstovas.

Pasak D. Linkono, po rekonstrukcijos ir Vasario 16-osios, ir Elektros gatvės bus analogiškos pernai baigtai rekonstruoti Respublikos gatvei ir įgaus senamiesčio veidą.

Neseniai į Panevėžį iš Vilniaus universiteto parvežti Medicinos fakulteto mokslininkų ištirti dabartinės rajono Savivaldybės pastato prieigose dar 17–18 amžiuje palaidotų panevėžiečių palaikai. Ties šia vieta kasinėdami Vasario 16-osios gatvės šaligatvį, lapkritį archeologai surado net 19-os žmonių kapavietes: septynių vyrų, keturių moterų, vieno paauglio, vieno vaiko, dviejų naujagimių ir keturių nenustatytos lyties bei amžiaus asmenų.

Pasak archeologo Dovilo Petrulio, palaikus tyrę sostinės mokslininkai neaptiko ypatingų žymių ar patologijų. Nustatyta, kad vienas 20–25 metų vyras sirgęs mažakraujyste, kitam buvo lūžęs blauzdikaulis. Nežinoma, kas į kapo duobę paguldė vaikus ir naujagimius. Anot D. Petrulio, tokio amžiaus mirusiųjų kaulai dar labai smulkūs, kad praėjus keliems šimtmečiams tyrinėtojams atskleistų savas paslaptis.

Kol kas istorikams tebelieka mįslė, kokiai religinei bendruomenei priklausė atkastosios kapinės. Mat atsakymą galinčios pasufleruoti įkapės – septynios monetos – aptiktos tik viename kape. Viena moneta rasta kapo duobės viršuje, virš palaikų, kitos 6 rastos mirusiajam iš dešinės prie šono, rankoje. Tai sidabriniai XVI a.–XVII a. pirmos pusės Livonijos ir Žygimanto Vazos šilingai.

Dar vienoje suardytoje, pažeistoje kapavietėje gulėjo žalvarinis peilio rankenos fragmentas, keletas karsto vinių. Tokie tušti kapai D. Petrulio nestebina. Anot jo, 17 a. pab. – 18 a. laidojant nebebuvo į kapą masiškai dedamos įkapės.

Ant kapinių verda gyvenimas

D. Petrulio nuomone, galima tik prielaidą kelti, kad dabartinių Vasario 16-osios ir A. Smetonos gatvių prieigose galėjo būti laidoti evangelikai reformatai. Šios religinės bendruomenės atstovai propagavo kuklumą, jų amžino poilsio vietose neaptinkama kryželių ar medalikėlių, kas būdinga katalikų kapams.

Pagal atkastųjų kapaviečių išdėstymą archeologai spėja, kad šios niekam iki šiol nežinomos kapinaitės apėmė kur kas platesnę teritoriją. Veikiausiai jos driekėsi ir ten, kur dabar verda gyvenimas – stūkso rajono Savivaldybės pastatas.

Vasario 16-osios gatvės šaligatvį atvėrę archeologai atskleidė ne tik miesto istorijos klodus, bet ir sovietmečio šventvagišką brutalumą – kadaise buvusių kapinių vietoje vykdant statybas kapai suardyti, kaulai sutraiškyti, vieno kapo kaukolė buvo netgi užbetonuota gatvės stulpo pamate, kitas kapas rastas po akmeniniais namo pamatais.

Kasinės po STT langais

Vilniaus universiteto mokslininkų ištirtuosius senųjų panevėžiečių palaikus rengiamasi perlaidoti Venslaviškio gatvėje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus pastato pašonėje. Pasak miesto Savivaldybės paveldosaugininko Benjamino Pučkio, šioje vietoje atitvertame sklype nuo seno laidojami mieste randami palaikai, kai nėra nustatyta, kokiai religinei bendruomenei mirusieji priklausė.

„Prieš porą metų J. Tilvyčio gatvėje atliekant kasinėjimus pagal rastąsias įkapes nustatyta, kad ten, kur driekiasi gatvė, būta stačiatikių kapinių. Atlikus palaikų ekspertizę, palaikai jie perlaidoti stačiatikių kapinaitėse. O Vasario 16-osios gatvėje įkapių nerasta, neįmanoma nustatyti, kokiai konfesijai priklausė ten palaidotieji, archeologai gali pasakyti tik palaidojimo laikmetį ir pobūdį“, – teigė B. Pučkis.

Anot jo, perlaidojant tokius palaikus, neatliekamos ir jokios religinės apeigos – iškasama duobė ir įleidžiamos dėžės su palaikais.

Daugiau žinių apie prieš maždaug du šimtmečius palaidotuosius dabartinėje Vasario 16-osios gatvėje tikimasi iš kitų kasinėjimų. Pasak B. Pučkio, archeologinius tyrimus jau pavasarį numatyta tęsti gatvės važiuojamojoje dalyje priešais Specialiųjų tyrimų tarnybos pastatą bei įvažoje į rajono Savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelę.

Vairuotojams teks palaukti

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Dariaus Linkono teigimu, nuo archeologų darbo spartos priklausys ir gatvės rekonstrukcijos eiga. Savivaldybės ir įmonės „Gerbusta“ pasirašytoje rangos sutartyje numatyta, kad Vasario 16-osios g. važiuojamosios dalies remonto darbai turi būti baigti šių metų lapkritį.

„Rangovo vizija baigti iki rugpjūčio, rugsėjo, bet daug priklausys, kaip seksis archeologiniai tyrimai“, – sako D. Linkonas.

Elektros g. atverti vairuotojams planuojama anksčiau.

„Yra planai Elektros gatvę sutvarkyti kuo greičiau, kad remontui uždarius Kranto gatvę, liktų kelias per centrą“, – teigė Savivaldybės atstovas.

Pasak D. Linkono, po rekonstrukcijos ir Vasario 16-osios, ir Elektros gatvės bus analogiškos pernai baigtai rekonstruoti Respublikos gatvei ir įgaus senamiesčio veidą.