Dar šiemet Panevėžyje bus atnaujinti du pėsčiųjų tiltai: vienas iš Sporto gatvės veda į Skaistakalnio parką, kitas jungia Senvagę su A. Jakšto gatve.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, jau atlikta pastarojo tilto ekspertizė ir, kai tik leis orai, bus pradėtas remontas. Planuojama atnaujinti jo viršutinę dangą, sutvarkyti turėklus.
Didesnių investicijų prireiks tiltui į Skaistakalnį. Vietoje dabartinių jo stačių laiptų suprojektuotas pandusas, kone kapitališkai atnaujinamas ir pats tiltas. Jis bus ne tik draugiškas neįgaliesiems, bet atsiras ir dar viena erdvė žiūrovams. Tilto apačioje bus pritaikyta vieta laikinajai scenai, o nuo jo panduso, kaip iš amfiteatro, patogiai bus galima stebėti pasirodymus. Šiuo metu remonto darbai pačiame įkarštyje ir dar šįmet jie turėtų būti baigti.
Nepavydėtina būklė
Likusiais tiltais – J. Biliūno, Smėlynės, Respublikos, Nemuno, Vakarinės gatvių – Panevėžyje važiuoja ir automobiliai. Jų sąrašą papildo ir viadukas Pramonės gatvėje virš geležinkelio. Pasak T. Juknos, bandoma gauti finansavimą vieno naujesnių mieste Nemuno g. tilto rekonstrukcijai. Jau atlikta jo ekspertizė, parengtas projektas ir pateikta paraiška gauti finansavimui iš valstybės rezervo. Ar jam bus lemta greitai sulaukti renesanso, atsakymas turėtų ateiti pavasarį.
Savo eilės laukia ir tiltas J. Biliūno gatvėje ties užtvanka. Šiuo metu rengiamas jo rekonstrukcijos projektas. T. Juknos teigimu, šis tiltas jau gana prastos būklės.
Vėliau turėtų sekti ir kitų miesto tiltų remontų projektavimo darbai.
„Tiltai linksta prie avarinės būklės. Mažiausiai, ką reikia daryti, visiems keisti viršų. Druskos poveikis ir kiti dalykai per tiek metų padarė savo. Turime nepavydėtiną situaciją. Laimė, konstrukciniai elementai, atramos nėra labai nukentėję“, – sako T. Jukna.
Smėlynės gatvės tiltas remontuotas prieš maždaug penkiolika metų, tačiau ir jam jau reikia tam tikrų darbų.
Šiuo metu vienintelis visiškai atnaujintas yra pėsčiųjų tiltas per Nevėžį Kultūros ir poilsio parke, jungiantis didelį miegamąjį mikrorajoną su pramoniniu. Šis 1984 metais statytas tiltas kone metus buvo uždarytas dėl avarinės būklės. Per ilgą naudojimo laiką jis nusidėvėjo – buvo pavojingai pasviręs, vietomis skilęs, išpuvęs, aplūžęs. Jo atgimimas kainavo daugiau nei pusę milijono eurų: sustiprintos visos konstrukcijos, įrengti nauji turėklai, LED apšvietimas, atnaujinta tilto perdanga, sutvarkytos prieigos.
Didžiulis įvykis mieste
Ne apie visų miesto tiltų istoriją turima išsamių žinių, tačiau pasižvalgius į senas Panevėžio nuotraukas, akivaizdu, kad dalis jų prieš dešimtmečius atrodė visiškai kitaip. Pasak Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininko Donato Pilkausko, turima žinių, kad pirmas tiltas Panevėžyje pastatytas XVII amžiuje, miestui išsiplėtus į kairįjį Nevėžio krantą. XX amžiuje mieste minimi du gelžbetoniniai tiltai ir trys lieptai. Pastarieji žiemą buvo nuimami, kad nenuneštų ledai.
Pasak D. Pilkausko, dabar vienas pagrindinių miesto tiltų Smėlynės gatvėje iš pradžių buvo medinis. 1917 metais vokiečių valdžia leido statyti naują tiltą, tačiau pastatytos vien jo atramos. Šis tiltas, vėliau pavadintas Laisvės vardu, baigtas tik nepriklausomos respublikos laikais. Istorikas pasakoja, kad 1925 metų kovą Panevėžio valdžia paskelbė dviejų gelžbetoninių tiltų – Laisvės ir Respublikos – atstatymo ir darbų užbaigimo konkursą, kuriame dalyvavo net įmonė iš Vokietijos. Konkursą laimėjo tuo metu Kaune gyvenęs tiltų inžinierius Pranas Markūnas, su kuriuo 1925 metų balandį ir buvo sudaryta darbų sutartis. Laisvės tilto plotis buvo 8 metrai, ilgis – kone 77 metrai, darbai buvo įvertinti daugiau nei 100 tūkst. litų. Jau tų pačių metų rugpjūčio pabaigoje tiltas buvo išbandytas.
„Tilto tvirtumą tikrino per jį važiavę du žvyro prikrauti automobiliai“, – Smėlynės g. esančio tilto istoriją pasakoja D. Pilkauskas.
Į iškilmes buvo pakviesti ir šalies valdžios atstovai – tilto atidarymas buvo didžiulis įvykis Panevėžyje.
„Iš ryto lynojo, bet apie vidurdienį dangus prasiblaivė, ėmė šviesti saulė. Žmonių prie tilto susirinko didžiausios minios – pilnos gatvės, aplipę krantai. Nevėžis, išsiliejęs iš krantų, srauniai teka. Minia sujudo – įkrito vaikas į Nevėžį. Policininkas šoka į vandenį, vaikas išgelbėtas“, – rašyta to meto „Panevėžio balse“.
Metalinės arkos nugriautos
Sulaukus valdžios, sukalbėta malda. Vėliau miesto valdyba tarybos nariams ir svečiams surengė pietus.
„Per tiltą pravažiuoja du sunkieji automobiliai, puikiu aliuriu per tiltą perlekia gaisrininkai su savo mašinomis. Tiltas geležies betono tikrai išrodo puikiai“, – džiaugėsi tarpukario panevėžiečiai.
Pasak D. Pilkausko, Laisvės tiltą prisimena daugelis vyresniosios kartos panevėžiečių. Ilgainiui pradėta kalbėti, kad jis per siauras, dažnai įvykdavo susidūrimai.
1964 metais senasis tiltas su metalinėmis arkomis nugriautas, o jo vietoje Smėlynės g. pastatytas naujas: 54 metrų ilgio ir 20 m pločio. Prieš maždaug penkiolika metų jis buvo tvarkytas – uždėti nauji turėklai, taisyta danga, sutvarkyti pėsčiųjų takai po tiltu.
Susprogdintas karo metais
Respublikos gatvės tiltas, jungiantis miesto centrą su geležinkelio stotimi, pasak D. Pilkausko, statytas dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, gal netgi dar XIX a. pab. Pradžioje jis buvo medinis, laikomas geležinių sijų ir mūrinių atramų. 1925 metais medinė važiuojamoji dalis pakeista gelžbetonine perdanga. Jis buvo daugiau nei 40 metrų ilgio ir 11,5 metro pločio. Perdangą taip pat projektavo inžinierius P. Markūnas, o darbai atsiėjo virš 33 tūkst. litų.
Tuomet projektuotos tilto perdangos iki šių dienų neišliko: tiltas Antrojo pasaulinio karo metais buvo susprogdintas.
Naujasis suprojektuotas 1966 metais, o jau po dvejų metų miestas turėjo modernų 50 metrų tiltą, kuriuo važinėjama iki šiol.
O štai Nemuno gatvės tiltas statytas 1976 metais, dar po trejų metų – ir J. Biliūno gatvėje. Tuo metu pastarasis buvo moderniausias tiltas mieste.
Vairuotojus erzino skylės
Rekonstruoti jau paruoštas pėsčiųjų tiltas ties Bendruomenių rūmais statytas 1960 metais, tačiau ir anksčiau šioje vietoje būta pėsčiųjų tilto. Kraštotyros muziejaus muziejininkė Emilija Juškienė pasakoja, kad remiantis Panevėžio miesto tarybos sprendimais, šio tilto kapitalinis remontas turėjo būti atliktas 1991 metais.
O štai 1972-aisiais pradėta dar vieno tilto per Nevėžį statyba.
„Šis modernus inžinerinis statinys sujungs Nevėžio krantus ties Nemuno gatve. Tai palengvins įvažiavimą į pramoninį miesto rajoną“, – skelbta to meto „Panevėžio tiesoje“.
Pasak E. Juškienės, pavyko aptikti ir žinių apie Savitiškio, dabar Vakarinės gatvės, tiltą. Jos teigimu, aštuntojo dešimtmečio pradžioje miesto spaudoje buvo pasirodžiusi žinutė, kad vairuotojams nemalonu važiuoti Savitiškio gatve – gatvė duobėta, neremontuojama, apaugusi krūmais. Ten pat minima, kad blogai prižiūrimas ir tiltas.
„Nulaužyti jo turėklai, grindyse žiojėja skylės. Esant tokiai padėčiai, mes, vairuotojai, negalime važiuoti šia gatve, ypač su kroviniu. Baisu, kad nesulūžtų automašina, nesužalotume krovinio, todėl tenka važiuoti aplink per miestą“, – piktinosi vairuotojas.
Pasak E. Juškienės, sunku pasakyti, kada pastatytas dabartinės Vakarinės gatvės tiltas, tačiau žinoma, kad sovietmečiu kurį laiką jis buvo medinis.
