Tiltagališkius praėjusią savaitę pasiekė pranešimas, kad jų kaime esanti žemės ūkio bendrovės „Vaivadų meistrai“ vandenvietė nuo šiol vartotojams tieks tik techninį vandenį. Tokį galima naudoti tik skalbimui, plovimui, prausimuisi, laistymui, gyvuliams girdyti, bet jis netinkamas gerti ar ruošti maistą.
Nuo pat sovietmečio šio vandens bokšto vandenį naudojantys tiltagaliečiai jau seniai įtarė, kad jis su sveika mityba nelabai dera.
„Penkiolika metų Tiltagaliuose gyvenu ir tiek laiko mūsų žmones matau šitą vandenį naudojant. Vandenvietės vamzdynai seni, dažnai iš kranų bėga rudas, baisus vanduo, kartais ir iš viso nebėga, kaimynai ateina semtis pas mus iš šulinio“, – pasakoja Tiltagalių kaimo bendruomenės pirmininkė Laimutė Šutienė.
Ji pati centralizuotai tiekiamu įtartinu vandeniu nesinaudoja. Žmonėms, anot pirmininkės, kartais net juoką kelią kolūkinės vandenvietės remonto darbai. Anot jos, ne kartą teko matyti: kai pratrūksta vamzdis, darbininkai jį atkasa iš po žemių ir užlopo senų padangų guma.
„Man pačiai baisu, kaip dar kas geria tokį vandenį, jis tikrai ir sveikatai kenkia“, – nuogąstauja bendruomenės vadovė.
Gelbės šuliniai
Pastangos gauti kokybišką geriamąjį vandenį, anot L. Šutienės, daug metų nejuda iš vietos. Prieš porą trejetą metų pažadai jau kurstė tiltagališkiams viltį gyventi civilizuotai – sulaukti švaraus, skaidraus geriamojo vandens, bet galop viskas vėl baigėsi tik kalbomis.
„Paskutinį sykį buvome jau aptarę, kad reikės gyventojams patiems prisidėti tiesiant naują vandentiekį. Dėl to per daug neprieštaravome, kad tik gyvenvietė turėtų gero vandens. O dar anksčiau net buvome sutikę po 500 litų skirti šitokiems planams. Bet iki šiol nieko nepadaryta“, – sako bendruomenės pirmininkė.
Didelė dalis, anot jos, Tiltagalių gyventojų yra prisijungę prie dabartinio vandens bokšto, kuris kolūkiams iširus perėjo į privačias rankas. Dabar, kai jau oficialiai pranešta, kad jo vandenį vartoti maistui rizikinga, kaimynai ėmė žvalgytis vieni į kitų šulinius.
„Duosime naudotis iš šulinių, bet ir tų nebėra daug – tik ten, kur senieji namai. Bet maisto gamybai gyvenvietei reikia didelių kiekių vandens“, – svarsto L. Šutienė.
Neatitinka normų
Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius patvirtino, kad tiltagališkių namus iki šiol pasiekdavęs vanduo iš vietinio vandens bokšto buvo tiekiamas neteisėtai. Vandenvietės savininkų paslauga neatitinka šiuolaikinių normų, keliamų maistui naudojamam vandeniui.
„Tiekiant vandenį maistui ir gerti, jis turi atitikti reikalavimus. Šitos vandenvietės vanduo tinka praustis, plauti, nėra jis mirtinas ir maistui, juk ir iš balos atsigėręs nenusinuodysi“, – teigė vicemeras.
Jam pritardamasdamas Panevėžio rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Rimas Samkus patikslino, jog Tiltagalių vanduo nėra užterštas, tik jo tiekėjas negali įrodyti savo nuosavybės, o kartu negali gauti licencijos tokiai paslaugai, neteikia ir veiklos ataskaitų.
Kolūkinio bokšto pajininkų, pasak Savivaldybės atstovų, tiek daug, kad sunku būtų įgyvendinti ir teisėtą šito objekto perdavimą į rajono rankas. O būtent tokią išeitį iš susidariusios situacijos ir mato Savivaldybė.
„Kol kas teks vandenį neštis iš šulinių. Šita problema sena ir bandome ją išspręsti“, – teigė A. Pocius.
Derybos su vandenvietės savininkais, anot jo, kol kas vyksta sunkiai. Taip pat svarbus klausimas ir dėl lėšų tokiam objektui sutvarkyti. Tiltagalių bendruomenę pasiekusiame seniūnijos pranešime teigiama, kad jau svarstant šių metų rajono biudžetą bus tariamasi ir dėl naujos vandenvietės gyvenvietėje su vandens gerinimo stotimi įrengimo.
„Jei perimtume dabartinį vandens bokštą, matytume, kaip jį reikia atnaujinti, ko trūksta iki tinkamos vandens kokybės. Šitas klausimas turėtų būti išspręstas dar šiemet“, – tvirtina vicemeras.
Panašios bėdos geriamąjį vandenį gyventojams teikti įpareigotą Savivaldybę slegia ir dėl Mitriūnų senos vandenvietės. Tokie buvę kolūkiniai bokštai taip pat vandenį tiekia Vadokliams, Perekšliams, Miežiškiams.
Rangovas bankrutavo
Pernai rajono Savivaldybė nupirko vietinį vandens bokštą Jotainiuose. Jį dabar prižiūri ir vandenį tiekia Savivaldybei pavaldus Velžio komunalinis ūkis.
O štai tiesiant naują centralizuotą vandentiekį Ėriškiuose bei Paįstryje ir Gegužinėje užklupo sunkumai. Čia tokie projektai užsitęsė jau ketvirtus metus, miesteliai iškasioti, o darbų rangovai bankrutavo.
„Turėjome neatsakingus projektų rangovus. Užuot perspėję, kad nebeturi pinigų dirbti, ir pasitraukę, iki šiol vis delsė. Trejus metus du darbininkai kapstė kažką, o dabar vėl esame priversti skelbti naują konkursą, ieškoti naujų rangovų“, – piktinosi A. Pocius.
Savivaldybė žada, kad per metus Ėriškiai, Paįstrys ir Gegužinė jau turės centralizuotai tiekiamą vandenį. Tokie projektai, pasak rajono valdžios atstovų, kainuoja milijonus eurų. Bet didžiosios rajono gyvenvietės jau visos turi centralizuotą vandenį. Jis Panevėžio rajone bendrai tiekiamas 70 – 80 proc. gyventojų.
Su centralizuota nuotekų sistema kiek prasčiau – ji pasiekia 60 proc. kiemų.
Ne paslaptis, A. Pociaus, teigimu, kad dalies žmonių centralizuoti nuotekų ar vandens vamzdynai niekada nepasieks – atokiausiuose vienkiemiuose toks komfortas valstybei per brangus.
Pavėlavo su tyrimais
Tiltagalių vandenvietę privatizavusios žemės ūkio bendrovės „Vaivadų meistrai“ vadovas Benjaminas Šliogeris „Sekundei“ tikino, kad vanduo šiame bokšte kokybiškas, esą tik nebuvo laiku užsakyti tyrimai.
„Kasmet esu įpareigotas atlikti vandens tyrimus, bet šiemet dėl ligos trūko pinigų ir pavėlavau tai padaryti. Vanduo tikrai neužterštas ir galimas gerti, kai galėsiu, atliksiu tyrimus“, – žadėjo vandenvietės valdytojas ir pridūrė, kad tokios paslaugos jau ir jam pačiam nusibodo.
Pasak bokšto savininko, vandens tiekimas 120 Tiltagalių vartotojų kartais duoda nedidelį pelną, kartais atneša nuostolių. B. Šliogeris tvirtina jau visus metus šią naštą bandantis perduoti Panevėžio rajono savivaldybei.
„Bokšto pajininkų tikrai daug, kai kurie jau ir mirę. Bet tikrai yra, kas jį perduotų. Tik gal bėda dėl piniginių derybų – aš noriu daugiau, nei man nori kompensuoti sandorį“, – prasitaria B. Šliogeris.
Kiek norėtų gauti už seną vandenvietę, jos savininkas neatskleidžia.
