Apie 400 sunkiasvorių mašinų biomasės Panevėžio pakraštyje, prie pat Vaivadų, nuo 2019 metų laiko įmonė „Litkirta“, ją tiekianti miestą šildančiai bendrovei „Panevėžio energija“. Medžio drožlių krūvas „Litkirta“ kaupia ir Savitiškio gatvėje bei Gustonyse.
Privaloma turėti bent 15–20 proc. biomasės atsargų, kad miesto šildymas būtų užtikrintas bet kokiomis sąlygomis.
„Vaivaduose biomasės krūvas mažiname, kad niekam jos nebekliūtų. Nors pernai skundų jau nebebuvo, užteks mums sandėlių Savitiškio gatvėje ir Gustonyse“, – teigė „Litkirta“ direktorius Linas Kisielis.
Iš Vaivadų, anot jo, smulkios medžio drožlės dabar keliauja į miesto katilines. Atšalus orams, kuro reikia daugiau, tad ir atsargos tirpsta akyse.
Visgi detalizuoti šios žiemos sąnaudų Panevėžiui sušildyti verslininkas nesutiko.
Šio sektoriaus atstovams nuogąstaujant dėl smarkiai nupigusios žaliavos ir konkurencijos su baltarusių tiekėjais, L. Kisielis tikina, kad verkšlena dabar visi.
„Pas mus biomasės gavyba lėtesnė dėl oro sąlygų – žmonių juk nesiųsi dirbti į miškus tokiam šaltyje. Bet bėdų tikrai neturime“, – teigia verslininkas.
Su kaimynais apsiprato
Prieš metus Vaivaduose sukrautomis biokuro atsargomis piktinęsis tokių krūvų kaimynystėje gyvenantis Vytautas Žekonis pasidžiaugė, kad aitrų kvapą skleisdavę kalnai pagaliau palieka tankiai apgyvendintą priemiestį.
Pradžioje, anot jo, būdavo net neįmanoma išeiti į lauką: dvoku greitai persismelkdavo drabužiai, plaukai, oda, smirdėdavo kieme stovėdavusio automobilio salonas. O į svečius atvykdavę žmonės vaivadiškio klausinėdavo, kur čia netoli įsikūrusios gyvulių fermos.
Pirmąją vasarą po biokuro sandėlio įkurtuvių Vaivaduose gyventojus vargindavo ir dulkių kamuoliai, kai šios vietovės žvyrkeliais į Senamiesčio gatvės gale kadaise „Ekrano“ gamyklai priklausiusią aikštelę patogesnių kelių ieškodavo sunkiasvorė technika, gabenusi medžio drožles.
„Už tos aikštelės numatyta kelių gyvenamųjų namų statyba, tad biokuras pačiu laiku iškraustomas – naujakuriams nebūtų tikę tokie kaimynai. O mes jau įpratę. Pamatytumėte, kaip gražiai tos krūvos per šalčius garuoja – sustumtos drožlės dūsta, jose kaupiasi dujos ir judinamos ima kamuoliais veržtis lauk“, – pasakojo V. Žekonis, pastaruoju metu nebeužuodžiantis ir net nebepastebintis seniau varginusių biomasės kalnų.
Vienu metu su būreliu entuziastų V. Žekonis turėjo minčių šioje aikštelėje kurti kartodromą automobilių sporto mėgėjams. Tačiau tokia idėja dėl triukšmo anuomet nepatiko aplinkiniams gyventojams.
Visuomeninės paskirties sklype esanti aikštelė priklauso Panevėžio miesto savivaldybei. Ši ir leido tuščia teritorija naudotis „Litkritai“.
Šios bendrovės veikla pagal skundus Vaivaduose domėjosi Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Nacionalinė žemės tarnyba, aplinkosaugininkai, tačiau pažeidimų dėl biomasės krūvų nebuvo nustatyta.
Šilumos suvartota daugiau
„Panevėžio energija“ biokurą perka „Baltpool“ biokuro biržoje. Biokuras perkamas pagal poreikį ir jo dabar netrūksta“, – apie naudojamas biokuro atsargas sakė Panevėžį šildančios bendrovės atstovė spaudai Daiva Paulauskienė.
Lyginat su 2019 metais, pastarasis gruodis buvo dviem laipsniais šaltesnis, todėl šilumos, „Panevėžio energijos“ duomenimis, miesto gyventojų būstams šildyti praeitą mėnesį suvartota 17 proc. daugiau.
Gyventojų išlaidos patalpų šildymui, nepaisant didesnio sunaudoto šilumos kiekio, liko panašios kaip 2019 metų gruodžio mėnesį, nes atpigo šiluma – per metus bendrovės „Panevėžio energija“ šilumos kaina sumažėjo 13,5 proc.
Įmonė skaičiuoja, kad 2020 metų gruodį 50 kv. metrų ploto buto šildymas Panevėžio gyventojams vidutiniškai kainavo 35 eurus (70 ct/vienam kv. m), o prieš metus, kai gruodžio būta šiltesnio, tokio būsto šildymas atsiėjo 34,50 euro.
Daugiabučiuose namuose, kurie buvo pastatyti iki 1993 metų ir nėra renovuoti, tokio pat ploto buto šildymas gali kainuoti vidutiniškai 4 eurais daugiau.
O naujuose ar po 1993 metų pastatytuose daugiabučiuose bei renovuotuose namuose – ir tik 26 eurus.
„Nors visiems „Panevėžio energijos“ vartotojams galioja ta pati šilumos kaina ir vidutinė lauko oro temperatūra toje pačioje vietovėje yra labai panaši, atskirų pastatų mokesčiai už šilumą neretai gerokai skiriasi. To priežastis – skirtingas šilumos sunaudojimas dėl skirtingos namo konstrukcijos ir būklės, patalpose palaikomos temperatūros, nuo namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir eksploatavimo kokybės“, – teigė D. Paulauskienė.
Skandina baltarusiškas biokuras
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ direktorės Vilmos Gaubytės teigimu, šiuo metu biokuro kainos Lietuvoje krenta, dėl to šildymas natūraliai turėtų pigti.
Tam, kad biokuro rinkoje viskas būtų skaidru ir sąžininga, prieš 11 metų buvo įsteigtas biokuro biržos ir elektroninės medienos pardavimo sistemos operatorius „Baltpool“. Tik jo naudotojai dabar pasigenda daugiau dėmesio Lietuvos verslui.
„Litbiomos“ duomenimis, praėjusiais metais biokuro kainos šalyje krito iki visiško dugno – vien per 2020-uosius jis Lietuvoje atpigo apie 30 proc., o kai kur ir 40 procentų. Asociacijos teigimu, biokurą parduodančios įmonės šiuo metu dirba praktiškai be pelno.
Pagrindinę įtaką, pasak V. Gaubytės, tam daro pusvelčiui perkamas biokuras iš Baltarusijos.
„Biokuro Lietuvoje netrūksta, nes jis yra tiek importuojamas iš Baltarusijos, tiek Lietuvos tiekėjai jo turi. Bėda yra ta, kad nėra laikomasi pusiausvyros – biokuro importas iš Baltarusijos neigiamai veikia vietinius žaliavos gamintojus. Žinoma, kažkokia dalis importo turi būti, tačiau šiuo metu jis siekia apie trečdalį ir didžiąja dalimi – iš Baltarusijos. Tai – smarkiai per daug“, – teigia V. Gaubytė.
Baltarusiškas biokuras, anot jos, pigesnis dėl šalyje susidariusios situacijos, tačiau tai esą yra laikina. Tuo tarpu Lietuvos gamintojų įmonės bankrutuoja, nes neparduoda savo biokuro – šis lieka pūti nenaudojamas.
„Situacija gali pasikeisti tokiu atveju, jei importuojamas biokuras pabrangs ir importas stipriai sumažės, tačiau dėl dabartinės susidariusios situacijos bankrutuoja daug įmonių ir jei ateis laikas, kai dėl importo sumažėjimo reikės vietinių išteklių, paprasčiausiai nebus kam jų paruošti“, – įspėja asociacijos vadovė.
