Dvejus metus „Aukštaitijos siaurąjį geležinkelį“ vairavęs jo direktorius Mindaugas Jucevičius šias pareigas eina jau paskutines dienas. Nors po vienkartinės Vyriausybės paramos įstaiga metus palydi be skolų, išeinantis vadovas neslepia perspektyvų vis tiek nematantis.
Gruodžio 31-oji – paskutinė ne tik metų, bet ir įmonės direktoriaus M. Jucevičiaus darbo diena.
„Prašymas atleisti paduotas dar lapkričio pabaigoje. Gruodžio 30-ąją į susirinkimą rinksis įstaigos dalininkai ir, manau, bus priimtas galutinis sprendimas nutraukti su manimi darbo sutartį. Tuo viskas man čia ir baigsis“, – „Sekundei“ kalbėjo darbų perdavimu kolegoms užsiimantis direktorius.
Kur pasuks, M. Jucevičius teigia dar nežinantis.
Apie traukimąsi iš istorinį siaurąjį geležinkelį prižiūrinčios ir eksploatuojančios įmonės vadovų jis pripažįsta galvojęs ne dieną ir ne savaitę. Anot jo, yra ne viena tokio sprendimo priežastis, bet esminė – metų metus besitęsiančios siauruko finansavimo problemos.
„Su įstaigos finansavimu eilinį kartą liekame toje pačioje vietoje. Nemanau, kad iš gaunamų lėšų siaurukas gali gyvuoti. Pirmą kartą turiu patvirtinti strateginį įstaigos planą ir man trūksta labai daug pinigų, kad istorinis traukinukas galėtų normaliai toliau judėti. Kaip vadovas, aš turiu tai užtikrinti. Jei to padaryti negaliu, reikia palikti pareigas“, – įsitikinęs direktorius.
Pinigai tirpsta kaip sniegas
Porą pastarųjų metų, M. Jucevičiaus teigimu, „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ bandė gelbėtis savo uždirbtomis lėšomis iš ekskursijų, edukacijos, renginių. Šiems metams 200 tūkst. eurų dotaciją įstaigai skyrė Susisiekimo ministerija, dar 10 tūkst. eurų pridėjo Anykščių rajono savivaldybė. Tokios dalininkių finansinės injekcijos išsivaduoti iš skolų nepakako.
Liepą siauruko dalininkėmis tapo ir Panevėžio miesto bei rajono savivaldybės, įnešusios po 5 tūkst. eurų.
M. Jucevičiaus parengtame įstaigos strateginiame plane numatyta, kad naujosios dalininkės kultūros paveldui išlaikyti skirs po 15 tūkst. Išeinantis vadovas tikisi, kad Panevėžio miestas ir rajonas tokiam planui neprieštaraus. Bet už tai teks įstaigai atidirbti.
„Panevėžio miesto ir rajono finansavimas numatytas mainais už mūsų reguliariuosius reisus šiltuoju metų laiku iš Panevėžio. Mes tai jau ir anksčiau darėme, tad nebus sunku įvykdyti“, – sako direktorius.
Pajamas prarijo karantinas
Ši vasara istoriniam traukinukui buvo gana sėkminga, užsakymai, pasak M. Jucevičiaus, viršijo net praėjusių metų to paties laikotarpio suteiktas paslaugas.
„Galima sakyti, plušėjome maksimaliu pajėgumu. Mažiau nei anksčiau vasarą keliavo užsieniečių, beveik visai tokių ekskursijų nesamdė darbovietės, įmonės, bet itin aktyviai pramogavo šeimos“, – vardijo direktorius.
Pelningas laikas truko itin trumpai. Lapkritį dėl paskelbto karantino siaurukas visiškai sustojo.
„Taip išėjo, kad visų metų mūsų pajamos šiemet per pusę prastesnės nei pernai. 2020-aisiais iš kelionių uždirbome tik 60 tūkst. eurų, kai prieš metus – 113 tūkst. eurų. O ir trumpai aktyvi vasara reikalavo daugiau išlaidų – jei technika važiuoja, jai išlaikyti reikia daugiau lėšų“, – skaičiavo įstaigos vadovas.
Stabilumas laikinas
Gruodį įstaiga sulaukė papildomos paramos iš ministerijos – dar 120 tūkst. eurų. Pasak direktoriaus, tai buvo kompensacija dėl karantino atšauktiems renginiams.
Vienkartinė Vyriausybės parama stabilizavo sudėtingą „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ padėtį. Bet perspektyvų vadovas vis tiek nemato.
„Padengėme skolas ir pirmą kartą per mano darbo metus siaurukas į naujus metus išvažiuos be finansinių skylių. Išmokėsim atlyginimus darbuotojams. Dalis jų dėl karantino dabar prastovose, dirba tik techniniai darbuotojai – remonto darbų su sena technika niekada netrūksta“, – pasakoja M. Jucevičius.
Bet kitų metų finansavimas, anot jo, vis tiek mažesnis, nei reikėtų traukinukui išlaikyti. Anot direktoriaus, viešoji įstaiga nėra pelno siekianti organizacija ir jai išgyventi papildomai reikalinga mažiausiai bent 100 tūkst. eurų.
„Atlyginimai ir paslaugos brangsta, mūsų išlaidos auga. Pratempsime dabar du tris mėnesius, o paskui vėl senos vėžos“, – perspektyvos nebemato vadovas ir teigia esantis jau pavargęs nuo tokio nestabilumo.
Dvi griūnančios vertybės
„Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ Kelionių organizavimo skyriaus vadovė Zita Bareikienė per du pastaruosius mėnesius dėl karantino turėjo atšaukti apie 30 užsakytų renginių.
Dalis jų buvo planuoti švietimo įstaigų per projektą „Kultūros pasas“. Šiai vaikų pramogas finansuojančiai programai skirtos 2020 metų lėšos nebus perkeltos į kitus metus – nepanaudoti pinigai grįžo į valstybės biudžetą.
Kita dalis siauruko kelionių buvo numatytos per rudens ir žiemos šventes. Kaip tik šiomis dienomis buvo planuotos išvykos su Kalėdų Seneliu Pakalnučių stotelėje.
„Planuojame toliau savo veiklą. Vasarį laukia Užgavėnės, vėliau Teatro diena, nors ir nežinome, ar nereikės visko vėl atšaukti“, – nuogąstauja kelionių istoriniu traukinuku organizatorė.
Anot jos, Lietuvoje du svarbūs paveldo objektai, kurie nenumaldomai griūva: Gedimino pilis ir siaurukas.
