„Tikrai nepavadinčiau to verslu. Tai greičiau laisvalaikio praleidimo būdas, kurį tikrai mėgstu. Dažniausiai mezgu tai, kas patinka man pačiai. Vėliau parduodu. Tačiau pasitaiko ir specialių užsakymų“, – aiškino mezgėja G. Šaparnienė.
Viena diena – pora kojinių
Moteris pripažino, kad karantinas kažkiek sustabdė prekybą mezginiais. „Nebevyksta mugės, tad dabar tenka prekiauti internete. Turiu specialų puslapį Facebook platformoje, kuris vadinasi „Mano darbai“. Įprastai mugėse prekiaudavau nuo rudens iki pavasario. Vasarą – ne, nes tokiu metu mezginių niekam nereikia“, – juokėsi ji.
G. Šaparnienė teigė, kad numegzti porą kojinių ji užtrunka mažiau nei dieną. „Jei turiu laisvadienį, tai numezgu greitai. Na, o šiaip tai užsiimu tuo, kai atrandu laisvą minutę“, – atskleidė ji.
Iš savo avių vilnos siūlų
Paklausta, kiek kainuoja jos dirbiniai, mezgėja pripažino, kad vaikiškų prekių kainos prasideda nuo trijų eurų, o suaugusiųjų gali siekti iki trisdešimt eurų. „Viskas priklauso nuo to, ko užsakovui konkrečiai reikia“, – sakė tiltagalietė.
G. Šaparnienė naudoja ne bet kokius, o savo užaugintų avių vilnos siūlus. „Pati auginu avis, tad ir siūlus naudoju jų. Na, žinoma, jei kartais pritrūksta, keliauju į parduotuvę, bet taip pasitaiko nedažnai. Turime keletą avių, bet jos skirtos mūsų asmeninėms reikmės, neprekiaujame. Aš pati jas nusikerpu, o suverpti viską vežu kitur. Tiesiog pati nespėčiau“, – pasakojo moteris.
Menininko gyslelė
Tautodailininkė Gražina šių metų vasarą dalyvavo mezgimo čempionate. „Dalyvavome kartu su dukra Samanta. Aš laimėjau antrąją vietą. Dukra retai mezga. Jai labiau patinka kruopštesni darbeliai“, – sakė prizininkė ir pripažino, kad dukrą megzti išmokino ji, tačiau prisidėjo ir mokykloje vykusios darbelių pamokėlės.
Mezgėjos dukra Samanta, taip pat pasižymi menininkės savybėmis. Ji gamina originalias sukneles iš gamtinių medžiagų. „Jai patinka kruopščiai viską daryti, krapštytis. Samantai reikia, kad viskas būtų tobula! Tad pati prisigalvoja įvairių kūrinių. Man tokių darbų nelabai pavyktų padaryti, tad lieku prie mezgimo“, – juokėsi G. Šaparnienė.
