Tarsi stebuklas
Miežiškiuose įsikūrusio Eglutės žaisliukų muziejaus fasado atnaujinimas planuotas dar tada, kai Lietuvoje žinia apie koronavirusą sklandė tarsi šmėkla Vėlinių išvakarėse. Muziejus priklauso bendruomenei, tad sausį vykusiame ataskaitiniame susirinkime buvo nuspręsta skirti lėšų dažams bei dažymo priemonėms.
„Jau ten sėdėdama pusbalsiu pradėjau svarstyti, kaip pasamdysime žmones šiam darbui atlikti, – prisimena muziejininkė Violeta Karklytė. – Greta sėdėjęs vyras palinko prie manęs ir tarstelėjo: „Aš nudažysiu“. Paskui Kostantas Medišauskas prisipažino, kad ryžtis prisiimti atsakomybę paskatino šalia sėdėjusi žmona. Man tai buvo tarsi prasidėjusių metų stebuklas.“
K. Medišauskui prireikė kelių savaičių, kad Eglutės žaisliukų muziejaus fasadas įgautų sodrią, kristi pasiruošusių kaštonų spalvą. Vyras darbavosi turėdamas laisvą minutę nuo darbų, neatlygintinai.
„Muziejus veiklą pradėjo prieš septynerius metus, tačiau atnaujinimų jau reikėjo. Pirmas įspūdis labai svarbus, lankytojų sulaukiame ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių, tad juos pasitikti norisi solidžiai. Esu nepaprastai dėkinga ir Miežiškių bendruomenei, ir bendruomeniškiems jos žmonėms“, – priduria V. Karklytė.
Per metus Eglutės žaisliukų muziejų aplanko šimtai lankytojų. Šiuo metu jo durys užvertos dėl karantino, tačiau vyksta ekspozicijos atnaujinimo darbai.
Kauptasi penkerius metus
Paįstrio kultūros centro Daukniūnų padalinio virtuvėlėje vos prieš kelias dienas baigėsi sienų šveitimo darbai: pirštu perbraukus per palangę jis dar aplimpa žalsvu tinku.
„Šiam darbui rengiausi kokius penkerius metus. Ši patalpa buvo naudojama organizuojant renginius, o poros savaičių įgyvendinti atsinaujinimo užmojus – per mažai, viską darome pačios su kolege Nijole Čičiulkiene“, – sako Daukniūnų padalinio vadovė Arneta Matuzevičiūtė.
Prasidėjus karantinui Daukniūnų padalinio darbuotojos galiausiai ryžosi perdažyti papilkavusias, atsilaupiusias, po santechnikos remonto darbų aptrupėjusias sienas. Statybų aikštelėje sukinėjamasi jau savaitę, tačiau moterys įsitikinusios, kad prireiks ir dar vienos.
„Pirmiausia nutrynėme senus dažus, dabar reikės tinkuoti ištrupėjusius kampus ir tik tinkui išdžiūvus gruntuoti, glaistyti, dar kartą gruntuoti ir galiausiai dažyti. Laukia kantrybės reikalausiantis procesas“, – šypsosi A. Matuzevičiūtė.
Ji prisipažįsta, kad pirminių konsultacijų kreipėsi į šeimos narius, iškilus rimtesniems klausimams – teiraujasi labiau nusimanančių kaimynų, o didžiąją dalį informacijos aptinka internete.
„Nors turime su renginiais susijusių kalėdinių planų gruodžiui, pamaniau, kad dabar puikiausias metas įvykdyti tai, kam taip ilgai kauptasi. Mano patirtis statybose – labai menka, bet dabar, kai procesas jau įsibėgėjęs, galiu drąsiai sakyti, kad sunkiausia dalis – pradėti“, – prisipažįsta padalinio vadovė.
Panašią patalpų atnaujinimo misiją Paįstrio kultūros centro Bernatonių padalinyje per pirmąjį karantiną pavasarį įgyvendino orkestro „Dūdorėliai“ vadovas Andrius Gudas.
Išsikraustė iki 223 metų
„Tie patys liko gal tik pamatai“, – sako Krekenavos kultūros centro direktorė Miranda Vaitkevičienė.
Kultūros židinys Krekenavoje statybų aikštele virto dar pavasarį, kai Panevėžio rajono savivaldybės mero Povilo Žagunio bei LR Seimo narės Guodos Burokienės pastangų dėka prasidėjo rekonstrukcijos darbai.
„Keičiama viskas… Pertvaros buvo išgriautos ir mūrijamos iš naujo, išluptos ir naujai betonuotos grindys, įrengta nauja šildymo bei vėdinimo sistema. Vienu metu dirba net kelios brigados: jau perdengtas stogas, apšiltintas ir atnaujintas fasadas. Krekenavos kultūros centre po remonto atsiras parodų salė, jau įrengtas liftas neįgaliesiems, sumontuota nauja scenos įranga. Pagaliau ir rūbinę aktoriams ar atlikėjams persirengti turėsime“, – pasakoja Krekenavos kultūros centro direktorė.
Šiuo metu kultūros centro administracija dirbti persikėlė į Naujarodžiuose esantį padalinį. Pagal sutartį darbus planuojama baigti 2023 metais.
„Labai tikimės, kad tiek laiko neprireiks ir įkurtuves galėsime švęsti anksčiau“, – viltingai tarsteli M. Vaitkevičienė.
