Maždaug 50 kv. m perkasą tyrę archeologai atidengė 19 kapų. Kasinėjimams vadovavusio archeologo Dovilo Petrulio teigimu, palaikai palaidoti iki 1,25 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus ir labai pažeisti, suniokoti šioje miesto dalyje vykdant statybas.
„Atvertas labai makabriškas vaizdas. Vieno kapo kaukolė buvo netgi užbetonuota gatvės stulpo pamate. Kitas kapas rastas po akmeniniais namo pamatais, per kitus kapus nukloti elektros kabeliai, kaulai išsklaidyti, sutraiškyti. Kaulų būklė labai prasta, kai kur išlikusios tik kaukolės, kai kur tik viršutinė arba apatinė griaučių dalis. Tik keletas kapų geresnės būklės. Tai yra tipinis pavyzdys, kai neveikia ir negalioja jokios teisinės paveldosauginės nei moralinės ar etikos apsaugos“, – pasakojo istorikas.
Ant kapinių verda gyvenimas
Po šaligatviu atkastieji palaikai, D. Petrulio nuomone, palaidoti XVII amžiaus pradžioje. Ir tai nėra seniausios istorikams žinomos Panevėžio kapinės. Seniausiomis laikomos buvusios dešiniajame Nevėžio krante, tarp Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių. Jose panevėžiečiai laidoti dar XVI amžiuje.
D. Petrulis daro prielaidą, kad Vasario 16-osios gatvėje atkastosios kapvietės priklauso kapinaitėms, kurios galėjo apimti A. Smetonos gatvės 30 sklypą ir netgi didesnę teritoriją nei Panevėžio rajono savivaldybės pastato prieigos.
„Negaliu tvirtinti, bet manau, kad ir Savivaldybės pastatas irgi gali būti įsiterpęs į senąsias kapinaites“, – mano archeologas.
Nors atkastųjų palaikų būklė labai prasta, visgi tyrinėtojams pavyko nustatyti, kad iš 19-os kapų net keturi priklauso vaikams, jaunesniems nei 3–4 metų. Kiek vyrų, kiek moterų, detaliau atsakys palaikus tyrinėsiantys antropologai.
Įkapės – laiškai iš praeities
Vienas iš geresnės būklės atkastųjų kapų išsiskyrė gausiomis įkapėmis. Jame archeologai aptiko septynias monetas, karsto rankeną ir vinis. Viena moneta buvo virš palaikų, o šešios – mirusiajam iš dešinės prie šono, rankoje. Monetos – Livonijos ir Žygimanto Vazos sidabriniai šilingai – naudotos XVI amžiaus pabaigoje – XVII amžiaus pradžioje.
Pagal tai, kad kituose kapuose įkapių nebeik neaptikta, pasak D. Petrulio, galima manyti, kad šis kapas priklauso pasiturinčiam miestiečiui.
Viename kape rastas žalvarinis peilio rankenos apkaustas, bet pati peilio geležtė nebeišlikusi.
D. Petrulis daro prielaidą, kad atkastosios Vasario 16-osios gatvėje kapinaitės veikiausiai priklauso evangelikams reformatams.
„Istorinių šaltinių – tos miesto dalies planų – nėra. Bet mūsų atkastuose kapuose nėra daug įkapių, tik viename kitame, o evangelikų reformatų atstovai propagavo kuklumą, jie atsisakę garbinti atvaizdus, kitas relikvijas, jų kapuose nėra medalikėlių, kryželių, kas būdinga katalikų kapams“, – mano archeologas.
Juolab, anot jo, kad šią vasarą vykdant archeologinius tyrimus rekonstruojamos Nepriklausomybės aikštės prieigose, atkastos XVII amžių siekiančios pijorų kapinės ir netgi jose stūksojusios medinės koplyčios akmeniniai pamatai.
„Nelabai logiška, kad toje pačioje miesto dalyje būtų veikusios dar vienos katalikų kapinės“, – spėja D. Petrulis.
Iki šiol buvo žinoma, kad evangelikai reformatai Panevėžyje laidoti Šv. Petro ir Povilo bažnyčios pašonėje esančiose senosiose miesto kapinaitėse. Tačiau jose esantys šios konfesijos atstovų kapai siekia ne tokią seną praeitį – tik XIX amžių.
Paneigė versiją dėl NKVD aukų
D. Petrulio teigimu, svarbiausia, kad dabartiniai radiniai paneigė prieš dešimt metų iškeltą hipotezę, jog teritorijoje tarp Vasario 16-osios ir A. Smetonos gatvių žemė slepia kraupių nusikaltimų pėdsakus – NKVD teroro aukų palaikus. Tokia versija buvo išsakyta 2010-aisiais šioje vietoje, maždaug 1,30 m gylyje atkasus keturių žmonių palaikus. Šį spėjimą tuomet sustiprino faktas, kad ties gatvių sankirta pokariu veikė sovietinių represinių struktūrų būstinė.
Visgi, pasak D. Petrulio, tokia hipotezė istorikams kėlė didelių abejonių.
„Visą laiką tarsi buvo aišku, kad tai ne to laikmečio kapai, bet tvirtiems įrodymams trūkdavo įkapių. Dabar jų radus, galima tiksliai datuoti palaidojimus ir istorijos tėkmė atsistoja į savo vietas“, – sako archeologas.
Vasario 16-osios gatvėje atkasti palaikai, taip pat ir rasti tyrinėjant rekonstruojamą Nepriklausomybės aikštę bei jos prieigas, perduoti Vilniaus universiteto antropologams. Jiems pateikus savo išvadas, miesto Savivaldybė ir Panevėžio vyskupija spręs dėl protėvių palaikų perlaidojimo.
Laukia gatvės tyrimai
D. Petrulio teigimu, Vasario 16-osios gatvės šaligatvis baigtas tyrinėti – jį archeologai jau užleidžia miesto centro infrastruktūrą atnaujinantiems statybininkams.
Tačiau gatvės važiuojamosios dalies istorinės paslaptys dar nėra atskleistos. Jos žvalgomųjų tyrimų archeologai planuoja imtis šio mėnesio viduryje. Šiems kasinėjimams vadovaus biržietis archeologas Karolis Duderis.
Anot jo, šįmet planuojama tik nustatyti kapinių ribas – teritoriją, kur dar galima rasti palaikų, o kur jų veikiausiai nebėra. Atidengus žvalgomąsias perkasas ir nustačius galimas laidojimo ribas, bus sudarytas išsamesnių tyrinėjimų planas kitų metų pavasariui. Prieš pratęsiant Vasario 16-osios gatvės rekonstrukciją, iš šios teritorijos turės būti iškelti palaikai.
Planuojama, kad į šios gatvės atkarpą ties rajono Savivaldybės pastatu kelininkai galės sugrįžti tik kitų metų gegužę, kai savo darbą bus užbaigę archeologai.
