„Kaip sakoma Evangelijoje, prieš statant bokštą, reikia pagalvoti, ar sugebėsi jį užbaigti. Pamatus galima greit pakloti, o kas toliau?“ – sako Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.

Ruošiantis Panevėžio gimtadienio renginiams Kultūros ir poilsio parke, dvasininkas čia dar kartą apėjo vyskupijai pagal panaudos sutartį priklausantį valstybinės žemės sklypą ir prisiminė prieš dešimtmetį gimusį, bet taip ir neįgyvendintą užmojį šioje vietoje pastatyti Dievo namus. Kol kas čia karaliauja tik urvinius lizdus sukančios vapsvos.

„Mintis statyti bažnyčią niekur nedingo ir neužgeso, bet kol kas nežengtas ir nė vienas žingsnis link jos statybų. Tiesiog pavaikščiojau toje pievoje, apžiūrėjau ir tiek“, – sako ketverius metus Panevėžio vyskupijai vadovaujantis L. Vodopjanovas.

Laukia dosnių rėmėjų

Vyskupo teigimu, nėra jokio finansinio šaltinio, kurio dėka pavyktų parengti sumanymo projektą ir jį įgyvendinti. Savo lėšomis pati vyskupija esą to padaryti negali.

„Vyskupija turi tik tiek, kiek mokesčių pagal parapijos dydį, išlaidas ir tikinčiųjų skaičių jai atneša bažnyčios. Šios lėšos reikalingos kurijai, sielovados centrui ir visai vyskupijai išlaikyti. Esu girdėjęs pasakymų, kad mus remia net Vatikanas, bet tai jau kalbos iš sapnų. Priešingai, tai mes renkame rinkliavą jam, popiežiaus kelionėms, susitikimams. Tad nesam nei bankas, nei stebukladariai tokiems darbams įgyvendinti“, – aiškino vyskupas.

Išsvajotos bažnyčios statybai Panevėžio dvasininkija laukia stambaus rėmėjo. Tik per tokį dosnumą, pasak L. Vodopjanovo, Lietuvoje išdygsta viena kita nauja bažnyčia.

Neseniai pašventinta atstatyta sudegusi Balbieriškio bažnyčia Prienų rajone. Milijono eurų paramą tam skyrė vienas turtingiausių šalies verslininkų Arvydas Paukštys. Jam už tokią pagalbą skirtas pirmojo nacionalinio mecenato titulas. Verslininkas taip pat finansiškai prisidėjo ir statant ką tik konsekruotą itin modernią Alvito bažnyčią Vilkaviškio rajone. Dosnus rėmėjas jai net naujus vargonus iš Vokietijos užsakė.

Gigantų nebereikia

Panevėžio vyskupas patikina, kad šiais laikais jau nebėra jokio poreikio bažnyčių bokštais remti debesų. Kuriami modernūs, kuklūs maldos namų projektai. Tokie pastatai nereikalautų didelių išlaikymo, šildymo išlaidų ir būtų skirti kasdienei tarnystei.

Svarbu, pasak vysk. L. Vodopjanovo, kad prie bažnyčios burtųsi parapija, stovėtų parapijos namai, aktyviai vyktų katechezė.

„Dabar Panevėžyje visos bažnyčios išsidėsčiusios vienoje miesto pusėje. Labai reikėtų parapijos ir kitoje pusėje. Tankiai apgyvendintas Parko gatvės kvartalas tam tiktų, čia daug ir vyresnio amžiaus žmonių. Aišku, vėl reikėtų ieškoti klebono, o kunigų dabar taip trūksta“, – sako vyskupas.

Jo žiniomis, šiemet į kunigų seminarijas iš Panevėžio apskrities nestojo nė vienas jaunuolis. Pernai tokių buvo vienas, užpernai – du.

Galiausiai dėl būsimos bažnyčios statybų, anot L. Vodopjanovo, pirmiausia malda reikėtų pasitarti su pačiu Dievu. Jei bus jį tikinčių, jam besimeldžiančių, atsiras ir protingiausias sprendimas.

Panevėžyje, Parko gatvėje, vyskupijos nuomojamą sklypą prižiūrėti privalo patys šeimininkai. Anksčiau dėl to būta bėdų. Savivaldybės siųstiems šienpjoviams nušienavus parką, aukšta žolė vešėti likdavo nepastatytos bažnyčios sklype.

Dabar visą parko teritoriją šienaujančią Savivaldybės įmonę „Panevėžio specialus autotransportas“ samdo ir Panevėžio vyskupija savo sklypui tvarkyti.

Nei bažnyčios, nei vienuolyno

Kartu su bažnyčios Parko gatvėje idėja prieš 12 metų buvo rutuliojama ir Dievo namų vizija šalia tuomet labai perspektyviai atrodžiusio „Babilono“ gyvenamųjų namų kvartalo, greta tokiu pačiu vardu pastatyto prekybos centro Savitiškio gatvėje. Per daugiau nei dešimtmetį nei nauja gyvenvietė, nei jos bažnyčia taip ir neiškilo .

Nedidelei 400 „kvadratų“ bažnytėlei ir parapijos namams-vienuolynui statyti jau buvo dovanų atrėžtas ir privatus beveik 24 arų sklypas, parengtas projektas su vizualizacijomis, bet trūko svarbiausio – pinigų. Nors dvasiniu būsimo kvartalo kampeliu tada labai žavėjosi verslininkai, pats Vatikanas laimino, finansinė našta liko ant projekto iniciatorių – Įsikūnijusio Žodžio kongregacijos pečių. Ši kongregacija – viena iš daugelio Romos katalikų bažnyčios vienuoliškųjų organizacijų, veikianti Pasvalio rajone, Pumpėnuose.

„Jau tikriausiai ir to projekto terminas pasibaigė, ir idėja užgeso. Kaip šiandien matome, statyti naują bažnyčią ten nedidelei gyventojų bendruomenei vargu ar tikslinga“, – svarsto L. Vodopjanovas.

Be to, anot vyskupo, ir pats miesto pakraštys Savitiškio gatvėje dabar užpildytas komerciniais statiniais, čia vyrauja prekyba. Dvasiniams reikalams tai nėra geriausia kaimynystė.

„Nieko neįvyko ir iki šiol nevyksta – gal taip ir turi būti, gal toks ir yra Dievo planas“, – priduria dvasininkas.

Praėjusiais metais panašaus dydžio bažnyčia pradėta statyti Marijampolėje. Skaičiuota, kad 400 kvadratinių metrų pastatas turėtų kainuoti 1,5 mln. eurų. Užtikrinus nuoseklų projekto finansavimą jį pabaigti vietos vyskupija planuoja per dvejus trejus metus, bet nuo pat pradžių akcentuojama, kad vien iš smulkios paramos to padaryti nebus įmanoma.