Aukštaitijos sostinėje valdiškos pastogės laukia daugiau nei pusė tūkstančio vargingai gyvenančiųjų. Nupirkti būstai šiuo metu skiriami tiems, kurie į Savivaldybę kreipėsi prieš dvylika metų.
Parūpins ir virykles
Ramioje gatvelėje miesto centre šiuo metu pats statybų įkarštis. Aldonos g. 7-asis pastatas kažkada tarnavo kaip moksleivių bendrabutis, tačiau po Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos reorganizacijos tapo nebereikalingas. Panevėžio savivaldybė jį perėmė iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Penkių aukštų daugiabučiui suteikiamas antras gyvenimas – jis pritaikomas socialiniams būstams. Šiuo metu keičiamos pastato konstrukcijos, kad nebeliktų koridorinės sistemos, įrengiamos dvi laiptinės su atskirais įėjimais.
Pasak Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vyresniosios investicijų projektų specialistės Angelės Steponavičienės, po rekonstrukcijos pastatas virs nauju 71-o buto namu. Pirmame aukšte keturi butai bus pritaikyti neįgaliesiems. Suplanuoti 52 vieno kambario butai, 15 – dviejų kambarių ir 4 – trijų. Šiuose butuose bus apgyvendinti maždaug 124 asmenys.
„Naujai įrengtuose būstuose apsigyvens jaunos šeimos, be tėvų globos likę asmenys, tris ir daugiau vaikų auginančios šeimos, neįgalieji, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės“, – vardijo A. Steponavičienė.
Čia įsikelsiantiems naujakuriams beliks pasirūpinti baldais ir būtiniausiais daiktais, Savivaldybė įrengs virykles su orkaitėmis, plautuves, taip pat dušo kabinas, klozetus.
„Už šias lėšas ne tik bus įrengti butai, bet ir sutvarkytas rūsys, įvesta gaisrinė ir apsauginė signalizacijos, apsaugos nuo žaibo sistema, lauko apšvietimas, atnaujinti inžineriniai tinklai, sutvarkyta aplinka, įrengta vaikų žaidimų, automobilių stovėjimo aikštelės, gyventojų poilsio vieta bei žalioji zona su želdiniais“, – teigė specialistė.
Visą pastato teritoriją stebės 8 stacionarios skaitmeninės vaizdo kameros. Šiam projektui planuojama išleisti apie 2,8 mln. Eur, iš jų per 1,77 mln. Eur sudarytų ES fondų lėšos. Planuojama, kad darbai bus baigti kitų metų birželį.
Parašai nepadėjo
Rekonstruojamas buvęs bendrabutis turėtų tapti vienu moderniausių daugiabučių mieste. Tačiau aplinkinių namų gyventojai tokia kaimynyste nesidžiaugia. Dar prieš paskelbiant planus čia įrengti socialinį daugiabutį, šios miesto dalies gyventojai surinko apie tris šimtus parašų, kad idėjos būtų atsisakyta.
Kaip tvirtina viena iš kreipimąsi pasirašiusių Aldonos gatvės gyventojų, buvusi 3-iojo namo pirmininkė Vita Budreikaitė, labiausiai baiminamasi, kad viename daugiabutyje apgyvendinus socialiai remtinuosius, nebeliks ramybės ir saugumo. Pasak V. Budreikaitės, tarp vargingiau gyvenančiųjų yra gražių ir tvarkingų šeimų, tačiau nemaža dalis nevengia taurelės ir triukšmingų kompanijų.
„Gal ir negražu taip sakyti, bet didelė dalis rizikos šeimų vienoje vietoje nėra gerai. Nežinia, kaip bus, bet nerimo tikrai yra, kitų miestų praktika rodo, kad atsiliepimai apie tokią kaimynystę nėra patys geriausi“, – kalbėjo V. Budreikaitė.
Laukia dvylika metų
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Rimšienė teigė, kad socialinio būsto laukia 589 žmonės. Tiesa, dalis jų gali būti išbraukti iš sąrašo, mat jau ne pirmi metai pretenduojantieji į tokią paramą privalo kasmet iki gegužės 1-osios deklaruoti savo pajamas ir turtą. Šiemet šis terminas buvo pratęstas iki liepos pradžios, tačiau kai kurie taip ir nespėjo susitvarkyti reikiamų dokumentų. Tokiu atveju juos galima teikti iš naujo, tačiau vėl įrašoma į eilės galą.
„Jau nebeliko laukiančiųjų skirstymo į prioritetines grupes, liko viena bendra eilė ir prašymai tenkinami pagal jų padavimo datą. Tie, kurie prašymus pateikė anksčiausiai, greičiau ir gauna socialinį būstą. Labai gerai, kad dabar įvesta kasmetė pajamų ir turto deklaracija, iš karto matyti, kuriems iš tiesų reikia pagalbos“, – paaiškino specialistė.
Per metus Savivaldybė nuperka vidutiniškai penkiolika būstų. Patys paklausiausi – vieno kambario butai, mat daugiausia besikreipiančių – vieni gyvenantys asmenys. Didesni būstai suteikiami tik gausesnėms šeimos, tačiau visada atsižvelgiama į individualius poreikius. Pavyzdžiui, vieniša mama, auginanti du skirtingų lyčių vaikus, gali gauti trijų kambarių butą, mat tokiu atveju vaikai privalo turėti atskirus kambarius.
Pasak R. Rimšienės, kiek laiko tenka laukti socialinio būsto, taip pat labai individualu. Šiuo metu eilės pradžioje yra tie, kurie užsirašė dar 2008 metais. Tačiau kartais tenka laukti ir ilgiau, pavyzdžiui, eilės senbuvė – romų tautybės moteris, norinti gyventi būste be patogumų, tačiau tokia pastogė pasitaiko retai.
„Kai kurie žmonės socialinio būsto laukia jau dvylika metų. Kai galėsime iš karto pasiūlyti septynias dešimtis būstų, eilė turėtų gerokai sutrumpėti. Gali būti, tokiu atveju įvyks priešinga grandininė reakcija – dar daugiau žmonių plūstelės į Savivaldybę socialiniam būstui gauti“, – mano R. Rimšienė.
Pageidavimų koncertų nebus
Nors dažnai socialinio būsto gavėjams klijuojamos įvairios etiketės, R. Rimšienės teigimu, daugelis šių žmonių – tvarkingi ir bandantys kabintis į gyvenimą. Dalis laukiančiųjų – našlaičiai, kuriuos į eilę užrašo globos įstaigos, kai vaikams sueina šešiolika metų. Taip pat vyresnio amžiaus žmonės, kurie kažkada turėjo savo namus, bet dėl įvairių priežasčių juos prarado ir dėl sveikatos bei sumenkusių pajamų nebegali įsigyti kitų. Socialinio būsto laukia ir jaunos šeimos su vaikais. Kiek kainuoja tokio būsto nuoma, pasak specialistės, labai individualu, mat tai priklauso nuo daugelio faktorių: nuo namo konstrukcijų, aukštų skaičiaus, mikrorajono ir kitų. Tačiau maksimali suma paprastai nesiekia 70 centų už kvadratinį metrą.
„Yra puikių nuomininkų, bet yra ir tokių, dėl kurių kyla bėdų. Tik tokių mažuma, nes su nemokiais socialinio būsto nuomininkais nebežaidžiame. Jeigu nemoka piktybiškai, iš karto kreipiamės į teismą. Jeigu žmonėms sunku, leidžiame skolą grąžinti dalimis, neskubame iškeldinti iš valdiško būsto. Šiemet atsirado galimybė net per pusę sumažinti nuomos mokestį, aišku, jeigu tam yra objektyvios priežastys“, – sakė R. Rimšienė.
Iki šiol Aukštaitijos sostinėje nebuvo tokio daugiabučio, kuriame būtų apgyvendinti tik socialiai remtinieji. Staniūnų gatvės viename daugiabučių maždaug pusė butų yra socialiniai, taip pat Margirio gatvėje esantys du daugiabučiai priklauso Savivaldybei, bet juose irgi tik dalis būstų yra socialiniai.
Pasak R. Rimšienės, sunku prognozuoti, kaip greitai bus apgyvendintas naujasis socialinis daugiabutis.
„Vieni norėtų gyventi su tokio paties likimo žmonėmis, o kiti prašo būsto ten, kur daugiau socialinių nuomininkų nėra. Kad nebūtų pageidavimų koncertų, iš karto gyventojus įspėjame: jeigu du kartus iš eilės atsisakys jiems pasiūlyto būsto, didelė tikimybė, kad bus išbraukti iš laukiančiųjų sąrašų. Vadinasi, būstas tiek ir reikalingas“, – pabrėžė specialistė.
