Panevėžyje, individualių namų Rožyno mikrorajone gyvenantis Artūras neseniai iš energijos skirstymo operatoriaus ESO sulaukė laiško, kad privalo savo tvorą nugriauti arba iš savo kišenės įrengti įžeminimą. Panevėžietis piktinasi, kad jo tvora buvo įrengiama pagal visus statybos reikalavimus.
Tokių laiškų sulaukė ir daugiau panevėžiečių, individualių namų gyventojų.
Visgi Artūras nenusiteikęs versti tvoros. Jo akimis, tai dar vienas būdas pasipinigauti. ESO tvirtina, kad jų pareiga įspėti, koks gali grėsti pavojus, kai virš statinio kaba laidai.
Kaip pasakojo Artūras, iš ESO mama, kurią šiuo metu prižiūrintis, gavo laišką, kad jų namą juosianti tvora nebeatitinka naujų saugumo standartų. Šie įsigaliojo prieš šešerius metus. Jiems nurodyta iki gruodžio vidurio segmentinę tvorą pakeisti medine arba padaryti įžeminimą. Vyro teigimu, jų tvora buvo statyta dar 1976 metais, bet prieš dešimtmetį pakeista į naują. Rinkdamasis naują tvorą jis žiūrėjo, kad šioji atitiktų visus Europos Sąjungos saugumo reikalavimus – nors tinklinė, tačiau dengta plastiku, tad net ir nutrūkus šalia namo einantiems elektros laidams, Artūro nuomone, pavojaus nekeltų.
„Bandžiau tą paaiškinti nuvykęs į ESO padalinį Panevėžyje, bet čia į kalbas net nesileido – turiu skambintis į aptarnavimo centrą. Jie pasiūlė atsiųsti tvoros sertifikatus elektroniniu paštu, bet tų sertifikatų jau seniai neturiu, tikrai namuose nekaupiu tokio archyvo. Dar ir nelabai moku naudotis kompiuteriu, mama tuo labiau, net telefonu jai sunku susigaudyti“, – kalbėjo panevėžietis.
Mato pasipelnymą
ESO klientų aptarnavimo centre Artūrui pasiūlytas ir dar vieną problemos sprendimo būdas – išmatuoti tvoros varžą. Savininkas tvirtina, kad tais pačiais metais, kai buvo keičiama tvora, buvo atlikta ir namo rekonstrukcija, po kurios atliktas viso namo varžos matavimas, tačiau šie matavimai netinkami.
„Kaip paaiškino, namas – ne tvora. Bet jeigu buvo priduota viso namo varža, tai kodėl to nepakanka? Man čia labiau panašu į reketą. Tvoros varžos matavimai kainuoja nuo 200 eurų. Pastebėkite – visame mieste apie 80 proc. tvorų yra skardinės ar metalinės. Jeigu visiems nuosavų namų gyventojams reikės matuoti jų varžas, galima susikrauti nemenkus turtus. Nors, kaip sakė vienas elektrikas, varža tvorai – tai lyg klizma numirėliui“, – piktinosi Artūras.
Jam nesuprantama, kodėl tokiais varžos matavimais turi rūpintys patys gyventojai, juk elektros linijos – ne jų. Visai neseniai jo kaimynui ESO specialistai išgenėjo kriaušės šakas, kurios lietėsi su aukštos įtampos elektros linijomis. Ir tai padarė nemokamai. Artūrui nesuprantama, kodėl ESO negali pasirūpinti ir tvoros varžos matavimais, kurių tik patiems ir reikia.
„Juk elektros laidai, kurie driekiasi per mano sklypą, nėra mano nuosavybė. Todėl ne man ir reikėtų rūpintis, kad jie nenukristų. ESO motyvuoja, kad jeigu trenks žaibas, už nuostolius teks atsakyti pačiam. Bet pagal tokią pačią logiką – kam tada periodiškai automobiliui pereiti techninę apžiūrą – tegul kelius prižiūrinčios institucijos atsako už eismo įvykius, kuriuos sukeltų netvarkinga mašina“, – ironizuoja panevėžietis.
Pinigais nesitaškys
Visoje gatvėje, kur gyvena Artūras, stovi 42 individualūs gyvenamieji namai, bet tik dviejų iš jų sklypai aptverti medine tvora. Artūrui keista, kad laišką su raginimu nusigriauti tvorą ar bent įžeminti gavęs tik jis – artimiausių kaimynų kiemus juosia irgi ne medinės tvoros, virš jų driekiasi elektros laidai, bet apie tokius reikalavimus girdi pirmąkart. Nors laiko iki gruodžio vidurio panevėžietis dar turi, vis tiek nesiruošia griauti tvoros. Už šią sumokėjęs 1500 litų – naujai aptverti dabar kainuotų praktiškai tiek pat, tik eurais.
„Verčiuosi iš invalidumo pensijos, mama taip pat pensininkė, mums tie 200 eurų už tvoros įžeminimą – dideli pinigai. Valstybė pensininkams numetė po 200 eurų, bet dabar ESO iš kiekvieno ir susirinks tuos valdiškus pinigėlius. Pikta, kad kai žmonės statėsi namus, tvėrėsi tvoras, viskas buvo gerai, o dabar jau nebegerai. Jeigu jiems reikia, tegul patys pasitraukia savo elektros stulpą, aš savo tvoros tikrai neversiu, ne su Rokfelerio dukra gyvenu, kad galėčiau taip taškytis pinigais“, – piktinosi pašnekovas.
Gauto laiško pabaigoje parašyta, kad yra dar viena alternatyva – savo lėšomis įsivesti požemines elektros linijas, tačiau, anot Artūro, tai ne kas kita, kaip dar viena reketo forma, mat anksčiau šie darbai buvo atliekami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
„Nebėra Europos pinigų, tai dabar bandys iš paprastų žmonių juos pasiimti. Visas privatus sektorius nuo tokių įstatymų turės papurtyti pinigines. Viena mamos pažįstama po tokio laiško išvertė visą savo tvorą ir susodino tujas“, – pasakojo Artūras.
Baudų nerašys
ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas teigė, kad jeigu elektros oro linija kerta privačią nuosavybę, o po ja išdygsta statiniai, kad ir tvora, pagal taisykles ESO privalo įspėti savininkus, kad po elektros oro linijomis įrengti statiniai gali kelti grėsmę sveikatai ir net gyvybei.
Tokių įspėjimų kasmet išsiunčiama tūkstančiai.
„Esame apskaičiavę, kad nuo 2016 m. iki 2020 m. rugpjūčio esame išsiuntę apie 24 tūkst. pranešimų apie galimą grėsmę sveikatai ir gyvybei. Sklypo savininkas informuojamas, kad apsaugos zonose esantys statiniai (tvoros, el. piemenys, šiltnamiai ir pan.) turi būti būtinai įžeminti ne didesne kaip 30 Ω varža. Esant vielinėms ar metalinėms tvoroms, atskiri jų fragmentai turi turėti tarpus arba tvoros dalys turi būti pakeistos į kitas nelaidžias elektros srovei medžiagas (plastiko ar medžio), kad nekeltų pavojaus gyvybei. Gyventojui paliekama nuspręsti, koks būdas jam yra tinkamiausias“, – aiškino T. Kavaliauskas.
Jo tvirtinimu, ESO sankcijų netaiko, o tik rekomenduoja.
„ESO neturi tikslo imtis poveikio priemonių, svarbiausia, kad sklypų savininkai suprastų apie galimas grėsmes ir imtųsi veiksmų šalindami galimą pavojų jų sveikatai ir gyvybei“, – tvirtino įmonės atstovas spaudai.
T. Kavaliauskas sutinka, kad ne kiekvienam gali išnešti kišenė susitvarkyti sklype pagal ESO reikalavimus. Anot jo, dėl to netgi kai kurios savivaldybės ateina į pagalbą gyventojams.
