Ją rekonstruoti milijoninį Savivaldybės užsakymą laimėjusi vietos įmonė Panevėžio statybos trestas darbus turėtų pradėti iš karto po didžiausios Aukštaitijos sostinėje metų šventės – miesto gimtadienio ir užbaigti per maždaug pusantrų metų.
Dar praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje įrengtos Senvagės ir jos prieigų atnaujinimas kainuos 5,7 mln. eurų.
Už juos maždaug 9 ha erdvėje miesto centre prie vandens bus nutiesti nauji ir atnaujinami esami dviračių bei pėsčiųjų takai, atsiras žaidimų, poilsio ir apžvalgos aikštelės, suformuotas tvenkinyje esančios salos reljefas, nutiesti tiltai į ją, įrengtas naujas apšvietimas bei vaizdo stebėjimo kameros.
Pagal projektą Senvagėje numatyta pašalinti menkaverčius medžius ir krūmus bei pasodinti naujus.
Nupirko naują fontaną
Senvagėje neliks ir esamo fontano. Naujam įrengti Savivaldybė skelbė penkis konkursus ir dar šią savaitę žada pasirašyti rangos sutartį su nugalėtoju.
„Tokio tipo įrenginių montavimu Lietuvoje užsiima vos dvi įmonės. Jos ir konkuravo tarpusavyje, buvo ir skundų“, – teigė laikinai Panevėžio mero pareigas einantis Kazimieras Armonavičius.
Rekonstruojant Senvagę joje šniokščiantį 12 metrų fontaną pakeis interaktyvus. Pagal suprogramuotą algoritmą ant vandens būtų rodomas ne mažiau nei valandos trukmės fontano spektaklis: šoktų vandens čiurkšlės, skambėtų muzika, keistųsi povandeninis srovių apšvietimas ir net būtų projektuojamas vaizdas ant vandens ekrano. Tokiam grožiui Savivaldybė nusiteikusi lėšų surasti miesto biudžete. Kiek planuojama išleisti naujajam fontanui, kol nepasirašyta rangos sutartis, neįvardijama. Dar prieš porą metų kalbėta apie tam reikalingus pusę milijono eurų.
Neilgai trukus Savivaldybė planuoja pasirašyti ir dar vieną rangos sutartį. Pagal ją turės būti atnaujintos Bendruomenių rūmų prieigos su Kranto gatvele.
Poros metų maratonas
Senvagės rekonstrukcijos projektas buvo vienas problemiškiausių. Savivaldybė net septynis konkursus jai sutvarkyti vieną po kito skelbė dar nuo 2018-ųjų pradžios. Juose dalyvaujančių statybų kompanijų pasiūlymai būdavo atmetami dėl Aukštaitijos sostinei neįkandamų prašomų kainų. Savivaldybė skelbė, kad šiems darbams numatoma skirti iki 3,8 mln. eurų be PVM.
Tik 2019-ųjų vasarą įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai savivaldybėms atrišo rankas derėtis su konkursų dalyviais.
Visgi po konkursų maratono statybos kompanijų susidomėjimas Senvagės projektu, regis, atslūgo. Paskutiniame konkurse dėl šio Savivaldybės užsakymo varžėsi tik dvi vietos įmonės – PST ir „JK Ranga“. Jų tarpusavio konkurencija dar kartą nuspaudė stabdį – 289 tūkst. eurų pigiau nei konkurentė pasisiūliusi Senvagę sutvarkyti „JK Ranga“ pripažinta laimėtoja, bet netrukus Savivaldybės eliminuota iš konkurso dėl kvalifikacinių reikalavimų neatitikimo. Laimėtoja dar bandė dėl užsakymo su Savivaldybe kovoti teisme, visgi pirmojoje instancijoje jos skundas buvo atmestas, o galop statybų kompanija ir Savivaldybė sutarė dėl taikos sutarties.
„Jokių kliūčių nebėra, teliko pradėti darbus ir laukti bent 2021 metų pabaigos, kai nuo sovietmečio nejudintą Senvagę matysime kitokią“, – teigė K. Armonavičius.
Ir nori, ir bijo
Visgi Panevėžio savivaldybei paskelbus apie sukirstas rankas su Senvagę tvarkysiančiu PST, viešojoje erdvėje pasigirdo prieštaringi panevėžiečių vertinimai dėl miesto centro veidą pakeisiančio projekto.
„O kas blogai dabar, kad reikia renovacijos?“ – klausė Rasa Malinauskaitė.
Panevėžietė teigė esanti autentikos šalininkė ir nemano, kad Senvagėje reikalingi dirbtiniai gėlynai.
„Aš mieliau stebėčiau pakrantėse augančius gauromečius, vingiorykštes. Fontanas toks, koks yra, toks man mieliausias. Ir nemanau, kad ten yra menkaverčių medžių, apskritai, kas taip šneka, reikėtų tam žmogui gerai susimąstyt. Sutinku, kad reiktų rekonstruoti taką, jis šiek tiek „pagraužtas“, – mano R. Malinauskaitė.
„Po rekonstrukcijos nebebus žalia, o bus pilka nuo betono. Juk dabar mada tokia, kad viską, kas žaliuoja, reikia naikinti ir betoną visur lieti“, – socialiniame tinkle piktinosi R. S.
O Senvagėje sutikta Onutė Radzevičienė juokavo, kad Panevėžys taip keičiasi, jog greitai nebeatpažins miesto, kuriame gyvena daugiau nei penkis dešimtmečius.
„Man patinka tos visos statybos. Ir pati, atrodo, atjaunėju. Reikia ir tą Senvagę būtinai tvarkyti, kojos jau kliūna už senų plytelių, o kaip baisiai atrodo dviratininkų nuvažinėtas kalnas ties laiptais. Gal žinot, po tų remontų gal čia ir kavos bus galima kur išgert?“ – susidomėjo O. Radzevičienė.
Noro matyti vis tokią pat Senvagę tvirtino nejaučiantis ir jos sutuoktinis Juozas, nors pasakojo dar pamenantis, kaip sovietmečiu fontanas buvo apšviestas geltona, žalia ir raudona spalvomis.
„Gerai būtų sulaukti naujo fontano. Noriu pamatyti, kaip atrodo tie grojantys ir šokantys“, – kalbėjo ratą aplink Senvagę su žmona sukęs Juozas.
Projektavo kauniečiai
Panevėžio senbuviai dar pamena Senvagę atrodžius visiškai kitaip. Ilgą laiką jos vietoje telkšojo dumblina bala, augo krūmokšniai, tyvuliavo nešvarus, nenutekantis vanduo, veisėsi karosai. Aplinkiniai gyventojai čia rinkdavosi žvejoti. Senvagę sutvarkyti buvo numatyta pagal 1967 m. parengtą miesto centro detalaus išplanavimo projektą. Jį rengė Kauno pramoninės statybos projektavimo instituto specialistai. Tąkart skaičiuota, kad apleistą vietą, į kurią panevėžiečiai netgi versdavo atliekas, sutvarkyti ją paverčiant Panevėžio vizitine kortele kainuos 2 milijonus rublių.
Senvagės rekonstrukcijos imtasi 1972-aisiais. Šlaitams formuoti buvo privežta 12 000 kubinių metrų molingo ir 41 000 kubinis metras paprasto grunto.
Dešimtmečio kūrinys
Senvagės įrengimo darbai tęsėsi beveik dešimt metų: buvo išvalytas dugnas, išryškėjo būsimos poilsio zonos kontūrai. Melioratoriai tvarkė šlaitą, sutvirtino upės vagą, įrengė laiptus, fontaną. Darbus atliko Panevėžio savivaldybės įstaiga – Kelių statybos remonto valdyba. 1981 metais iškilmingai atidaryta Senvagė, bet dar ne tokia, kaip ji atrodo iki šiol. Tąkart Valstybinė komisija priėmė sutvarkytą Nevėžio Senvagės žemutinę terasą. Vėliau tvarkymo darbai dar tęsėsi viršutinėje terasoje, atsirado ir apie 3 ha vandens telkinys.
„Dabar viena gražiausių Panevėžio vietų – Senvagė – prieš kelis dešimtmečius buvo tiesiog bala su šabakštynu. V. Variakojo sporto mokyklos mokiniai aplink tą balą per treniruotes bėgdavo ratus. Už šitą vietą, sutvarkytą taip, kaip dabar matome, panevėžiečiai tiesiog garbino tuometį Panevėžio vykdomojo komiteto pirmininką Bronių Kačkų. Nuo to laiko statybininkai prie Senvagės ir nebebuvo prisilietę“, – pasakojo K. Armonavičius.
