Pasak Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės ir Laisvės aikštės atnaujinimo projekto vadovės Vitos Bubliauskaitės, visi projekte numatyti darbai vyksta pagal planą, tikimasi rekonstrukciją baigti iki šių metų lapkričio pabaigos. Tiesa, projekto ribos buvo šiek tiek praplėstos – rekonstruojant aikštę numatyta sutvarkyti ir Elektros bei Vasario 16-osios gatvių šaligatvius, bet tą bus galima padaryti tik tuomet, kai bus baigtos rekonstruoti pačios gatvės. Gatvių rekonstrukcija – jau kitas projektas. Kas jo imsis, paaiškės pasibaigus viešųjų pirkimų konkursui.

„Norisi teritoriją sutvarkyti kompleksiškai, kol nebus baigta tvarkyti pati gatvė, tol rangovai negalės grįsti ir naujų šaligatvių, dėl to ir Laisvės aikštės projekto įgyvendinimo laikas gali nusitęsti, nors jos atnaujinimas vyksta pakankamai greitai“, – teigė V. Bubliauskaitė.

Automobilių aikštelės neliks

Bene svarbiausias Laisvės aikštės pokytis – ji visa bus skirta tik pėstiesiems. Aikštėje prie Savivaldybės nebelieka automobilių stovėjimo aikštelės. Kelios papildomos stovėjimo vietos įrengtos Vilniaus gatvėje. Anot V. Bubliauskaitės, tikriausiai nerastume nė vieno miesto, kuriame pagrindinėje reprezentacinėje miesto aikštėje būtų leidžiama statyti automobilius.

„Gal ir nelabai geras sprendimas buvo iki šiol leisti čia statyti automobilius. Žinoma, automobilių stovėjimo vietų centrinėje miesto dalyje sumažės, bet sprendimų galima rasti visada. Juk daug maloniau bus vaikščioti aikšte, kai ji bus tik pėsčiųjų zona“, – mano projekto vadovė.

Kitoks aikštės vaizdas bus tamsiuoju paros metu – pastatai savo grožiu atsiskleis juos atskirai apšvietus. Išskirtinis apšvietimas atsiras ir vadinamajame tunelyje, vedančiame į Laisvės aikštę iš Klaipėdos gatvės.

Foto: Sekundė.lt

Šokantis fontanas

Aikštės centrinė dalis suplanuota poilsiui ir rekreacijai. Jau beveik baigiamas įrengti apvalus iš žemės trykštantis fontanas. Pasak V. Bubliauskaitės, vakarais bus galima grožėtis spalvingu vandens srovių, siekiančių net du metrus, šokiu. Šalia fontano baigiamos formuoti ir žaliosios salelės, pritaikytos ramiam pasisėdėjimui, savotiškos poilsio oazės. Nauja bus tai, kad pačiame Laisvės aikštės centre atsiras ir vaikų žaidimo aikštelė. Taip pat vietos bus skirta ras paviljonui, kurį bus galima pritaikyti ir renginiams – esant prastam orui, paviljoną bus galima uždengti tentu.

Projekte numatytos ir jaukios išskirtinio dizaino terasos prie kavinių, tačiau jas teks įsirengti patiems verslininkams.

„Net neabejojame, kad sukūrus patrauklią infrastruktūrą, Laisvės aikštė naujai atgims. Tuo turėtų pasinaudoti ir aikštėje patalpas turintys verslininkai“, – mano V. Bubliauskaitė.

Nors praėjusiais metais kilo nemažas skandalas dėl Laisvės aikštėje iškirstų medžių, projekto vadovė tikina, kad bent centrinėje aikštės dalyje pavėsio netrūks. Specialistės teigimu, kai medžiai per tankiai susodinti, jie vienas kitą užgožia ir skurdina. Baigus tvarkyti aikštę, įvairių želdinių atsiras daugiau.

Laivais iš Kinijos

Aikštės dalis prie menininkų paveikslais uždangstyto šiuo metu neveikiančio viešbučio jau beveik baigta. Kol kas dėl saugumo ją nuo praeivių saugo tvora. Tačiau net ir pro tvorą matyti kompoziciškai išklotos granitinės plokštės ir trinkelės, kurios laivais į Aukštaitijos sostinę atgabentos iš Kinijos. Nors Kinija garsėja savo pigiais ir ne visada kokybiškais gaminiais, anot V. Bubliauskaitės, šios plokštės – ne išlietos, o išpjautos iš akmens, todėl pasižymi ilgaamžiškumu.

„Visa Laisvės aikštė nėra įrengiama pigiausiomis medžiagomis. Granitas, naudojamas dangai, taip pat nėra pigus, nes šios plytelės yra pjaunamos iš natūralaus akmens, todėl yra ilgaamžiškesnės ir patvaresnės“, – tvirtina projekto vadovė.

O šioje aikštės dalyje buvusios raudonos ir dar pakankamai geros būklės granitinės plokštės perkeltos į kitą Laisvės aikštės dalį – prie Savivaldybės. Pasak specialistės, nė viena gera dangos plytelė nebuvo išmesta – nepažeistos trinkelės ir plytelės atiduotos miesto švietimo įstaigoms, norinčioms pagražinti savo aplinką.

Lygi kaip stiklas aikštė šiaurinėje jos dalyje bus skirta renginiams, čia numatyta kalėdiniu laikotarpiu statyti ir pagrindinę miesto eglę. Tarsi į mažesnes erdves šią aikštės dalį skaido ne tik skirtingų spalvų plytelės, tačiau ir neįprastas apšvietimas – grindinyje įmontuotos specialios apšvietimo juostelės. Jau pradėti montuoti netradicinės formos mediniai suolai, kurių centre taip pat žaliuos nedideli medeliai bei kiti želdynai.

„Po rekonstrukcijos aikštė išties atrodys moderniai ir patraukliai. Tokį įvaizdį padės kurti ir naudojamos įvairios medžiagos: medis, granitas, metalas bei netradiciniai sprendiniai“, – kalbėjo V. Bubliauskaitė.

Milijonai – keturiems hektarams

Laisvės aikštės rekonstrukcija apima ne tik pačią aikštę, bet ir jos prieigas. Pagal šį projektą jau baigtos tvarkyti Respublikos bei Klaipėdos gatvės atkarpos – čia buvo ne tik pakeisti šaligatviai, bet ir išklota nauja gatvės danga, įrengtas naujas apšvietimas. Nors išasfaltuoti gatves būtų atsiėję pigiau, visgi pasirinkta gerokai brangesnė danga, pasak V. Bubliauskaitės, labiau atspindi senamiesčio dvasią. Pagal šį projektą darbai baigiami ir P. Plechavičiaus skvere – šiuo metu tvirtinamos granitinės sienelės, netrukus atsiras modernūs suoliukai, šiukšlinės, apšvietimo sprendiniai. Laisvės aikštę ir jos prieigas atnaujinti kainuos beveik 6 mln. Eur.

„Tenka girdėti, kad va, Laisvės aikštei skirta 6 milijonai eurų, tačiau už šią sumą tvarkoma ne tik pati aikštė, bet ir aplinkinės gatvės – iš viso net keturių hektarų teritorija. Norėtųsi, kad ateityje savo renesanso sulauktų ir aplinkinės mažesnės gatvelės. Panevėžys turi savo senamiestį, tereikia atskleisti jo grožį“, – mano V. Bubliauskaitė.

Jos teigimu, kitų miestų patirtis rodo, kad sutvarkius miestų viešąsias erdves, ypač centrines reprezentacines vietas, ir turistų srautai išauga. To pavyzdys – Telšiai, kurie per gana trumpą laiką, atnaujinę pagrindines savo erdves, iš apleisto miestelio sugebėjo tapti turistų traukos vieta.

„Kai bus sutvarkytas Panevėžio centras – tiek Laisvės aikštė, tiek Senvagė bei aplinkinės gatvelės, manau, ir Aukštaitijos sostinė sulauks daugiau turistų. Žinoma, Laisvės aikštė buvo dar pakankamai graži, už atšokusių plytelių kojos dar nekliuvo, bet morališkai jau pasenusi, nefunkcionali ir nepatraukli, nebeatitiko šiandienos poreikių. Miestas prasideda nuo centro – tai turi būti prestižinė, jį reprezentuojanti erdvė“, – įsitikinusi V. Bubliauskaitė.

Praeities puslapiai

Panevėžio įkūrimas siejamas su pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1503 m. data. Kairėje Nevėžio upės pusėje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro žemėje susiformavo naujasis Panevėžys. Miestas palaipsniui plėtėsi pietų kryptimi. Ilgiausia buvo Ramygalos gatvė, kuri šiaurinėje dalyje, priartėdama prie Nevėžio senvagės, skyrėsi į dvi šakas. Tarp jų susiformavo trikampė Turgaus aikštė. Iš šiaurės pusės ją ribojo Aptiekos (vėliau Luizos) gatvė, o iš Rytų – Elektros gatvė. XIX a. senus medinius pastatus, ypač po gaisrų, keitė mūriniai. 1826–1839 m. centrinė Panevėžio aikštė pagaliau išgrįsta. Aikštė buvo valoma ir prižiūrima miesto lėšomis, o 1904 m. Panevėžio valdžia įpareigojo sklypų savininkus per trejus metus įrengti prie gatvių šaligatvius ir juos prižiūrėti.

Sovietmečiu aikštėje nugriovus senus pastatus, 1972 m. pastatytas viešbutis, o 1968 m. – teatro rūmai. 1992 m. iš aikštės buvo pašalintas Lenino paminklas ir aikštė pervadinta Laisvės vardu.

Paskutinį kartą Laisvės aikštės danga rekonstruota 2007 m.