Panevėžietė Raimonda su savo 3 mažamečiais vaikais mėgsta laisvą laiką leisti anytos sode Bernatonių sodininkų bendrijoje „Ekranas 2“. Tačiau gegužės 23 d. čia atvykusi moteris itin sunerimo. Ant žvyruotos Rožių gatvės miestietė pamatė krūveles suskaldytų šiferio šukių.

„Išsiaiškinau, kad kaimynai tvarkėsi, nuardė kiemo statinį, o nuimtą šiferio dangą panaudojo bendro kelio duobėms užpilti. Tuoj pat paprašiau pavojingas atliekas surinkti, nes kaip medikė žinau, ką tai reiškia žmogaus sveikatai. Mano šeimoje auga trys maži vaikai, kurie net po 20–30 metų gali pajusti baisų asbesto poveikį“, – piktinasi Raimonda.

Tačiau kaimynai esą tokių jos baimių nesuprato ir šiferio šukes užpylė gruntu. Lietus jį išplovė ir atliekos vėl išlindo į paviršių.

„Kaip supratau, tie gyventojai nė nežino, kuo pavojingas šiferyje esantis asbestas. Kas kartą šukes skaldant, judinant per jas važiuojant automobiliams, medžiaga pasklis“, – teigia pašnekovė.

Asbestas skyla smulkiomis, akimi nematomomis skaidulomis, kurios žmogui jas įkvėpus lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį ir gali tapti įvairių nepagydomų vėžinių ligų bei asbestozės priežastimi.

Laukia bauda

Raimonda apie pavojingą radinį tuoj pat pranešė sodininkų bendrijos pirmininkui, bet šis esą neturi teisinių įrankių įpareigoti gyventojų susitvarkyti.

„Birželio 1-ąją apie šias atliekas ant kelio pranešiau ir aplinkosaugininkams, tačiau iš jų per savaitę nesulaukiau jokio rezultato“, – pasakoja panevėžietė.

„Sekundei“ pirmadienį nuvykus į minėtą sodininkų bendriją Bernatoniuose, gatvės duobės po liūties buvo apsemtos ir tik seklesnėse vietose buvo matyti statybinių medžiagų atliekų: suskaldytų apdailos plytelių, mūrijimo plytų. Pasišnekėti su galimais aplinkos teršėjais nepavyko.

„Niekas taip greit nevyksta, kaip nori pranešėjai. Bet turiu patikinti, kad tyrimas pradėtas, kaltininkai nustatyti“, – teigė Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ieva Jakupkaitė.

Sodininkų bendrijoje, anot jos, nurodytoje vietoje rastos dvi saujos šiferio šukių. Jei kaltininkai jas susirinks, žala gamtai nebus skaičiuojama.

Tačiau neteisingai pavojingų atliekų atsikračiusiam sodininkui gresia atsakomybė už administracinį nusižengimą. Jo gali laukti įspėjimas arba bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

„Prieš nubaudžiant turime kaltininką pasikviesti į tarnybą. Karantino metu tokių šaukimų neteikėme ir šiandien pirma diena, kai šiuos veiksmus atnaujinome. Tačiau, kaip tyčia, užstrigo visa Aplinkos ministerijos internetinė bazė“, – pirmadienį apie darbo nesklandumus pasakojo viršininkė.

I. Jakupkaitė pripažįsta, kad asbesto turinčių atliekų neteisingas tvarkymas – vis dar didžiulis aplinkosaugininkų rūpestis. Pasak pašnekovės, jos kolegas bent du kartus per savaitę pasiekia žinia apie ne vietoje – dažniausiai į kelio duobes – išpiltas šiferio šukes.

„Statybinėmis medžiagomis lopyti kelius galima tik laikinai, trumpam, bet visam čia jos negali likti. Asbesto turinčios atliekos iš viso turi būti gabenamos į joms skirtas atliekų surinkimo aikšteles. Bet mūsų žmonės dar nuo seno įpratę šiferį, plytas, akmenis ir kitas statybų atliekas kloti į gatvės duobes. Aišku, žvyro nusipirkti brangu, bet taip elgtis negalima“, – teigė praeitą savaitę, be Bernatonių, dar vieną panašų skundą gavusi viršininkė.

P. Židonio nuotr.

Po truputį perdengia

Panevėžio rajono savivaldybė kas dvejus metus skaičiuoja, kiek gyventojų savo kiemuose turi gaminių su asbestu, kurių nori atsikratyti. Tokie duomenys paprastai surenkami dalyvaujant Europos Sąjungos (ES) remiamoje šiferinių stogų perdengimo programoje. Šiemet pavojingos medžiagos seniūnijose deklaruota per 70 tūkst. tonų, panašiai buvo ir užpernai.

„Mūsų rajone kai kurie gyventojai pasinaudoja ES suteikta proga pasikeisti seną stogą. Bet ta parama dalinė, reikia turėti nemažai ir savo lėšų, tad šiferio atsikratyti nėra taip paprasta“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus specialistas Andrius Garuckas.

Anot jo, paramą organizuojanti Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) etapais skelbia šaukimą dėl senų stogų keitimo. Šiemet toks raginimas vyko nuo kovo 2 iki gegužės 29 d. Vienam paramos gavėjui galės būti skirta iki 2 tūkst. eurų su PVM paramos suma kompensuojant iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

NMA atstovai Panevėžio skyriuje informavo, kad rajono gyventojai minėtoje programoje dalyvauja.

Siūlo išvežti

Miesto gyventojai ES lėšomis keisti stogų neturi galimybės. Tačiau Panevėžio savivaldybė taip pat siūlo tam tikrą pagalbą mažinant šiferinės dangos mieste. Nuo 2018-ųjų keičiant stogą atliekas nemokamai išvežti ir regiono sąvartyne saugiai pašalinti gali AB „Panevėžio specialus autotransportas“. Tokia galimybė miestiečiams dar bus iki šių metų liepos 31 d.

„Kas keičia stogus, tas pasinaudoja pagalba išvežant šiferio atliekas“, – sakė Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė.

Savivaldybė kasmet fiksuoja mieste esančių pastatų konstrukcijose likusius asbesto turinčius gaminius. Praėjusių metų duomenimis, gyvenamuosiuose Panevėžio namuose ir jų valdose, viešojo naudojimo, komercinės, ūkinės ir kt. veiklos pastatuose buvo daugiau kaip 3749 tonos asbesto gaminių.

Tokias ataskaitas vedantis Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. inžinierius Gintaras Želionis teigė, kad asbesto panevėžiečių aplinkoje mažėja.