Pagrindinė programa „Kinas, keičiantis mus“ kino gurmanams pasiūlys 13 filmų. Šių metų programoje vyrauja dinamiški, kovą už teisybę, pilietinę atsakomybę žadinantys kino kūriniai. Festivalio atidarymo filmas „Paskutinis nuomininkas“ (rež. Gregor Erler, Vokietija) kalba apie prieštaringai vertinamą gentrifikacijos temą – priverstinį iškraustymą dėl pastato atnaujinimo, destruktyvius valdžios korupcijos padarinius ir pilietinį pasipriešinimą. Ši vokiška drama ypač aktuali Panevėžiui, kadangi atspindi paties kino centro „Garsas“ planuojamos rekonstrukcijos situaciją. Filmo pristatyti atvyksta režisierius Gregor Erler, pagrindinis aktorius Matthias Ziesing, kartu su ilgamečiais Panevėžio miesto ir Kino centro „Garsas“ partneriais – Liuneno kino festivalio direktoriumi Michael Wiedemann, organizatorėmis Anna Komzin ir Erna Hoffmann.

Kovo 7 d. 16 val. žiūrovai kviečiami į ypatingą filmo „Virš mūsų tik žvaigždės“ (rež. Christina Ebelt, Vokietija) seansą su pagrindine aktore iš Vokietijos – Franziska Hartmann. Tai stiprus kino pasakojimas apie vienišą motiną, kuri stengiasi atgauti savo gyvenimo kontrolę. Ji kovoja, norėdama rasti vietą pasaulyje savo ir sūnaus labui, tačiau nuoširdūs bandymai nuolat sužlugdomi biurokratijos.

Malonus festivalio sutapimas su Tarptautine moters diena kovo 8 d. 16 val. suteiks galimybę sudalyvauti iniciatyvoje „Normalios bobos eina out“ su Dovile Filmanavičiūte. Didžiajame kino ekrane pamatysite pasaulinį kino projektą „Moteris“ (rež. Anastasia Mikova, Yann Arthus-Bertrand, Prancūzija), nagrinėjantį motinystės, švietimo, santuokos ir finansinės nepriklausomybės, taip pat menstruacijų ir seksualumo temas. Pagrindinėje programoje „Kinas, keičiantis mus“, provokuosiančioje diskusijoms ir pamąstymui dar pamatysite dramą „Ponas Džounsas“ (rež. Agnieszka Holland, Lenkija, Didžioji Britanija, Ukraina). Istorinė drama apie vakariečio žurnalisto, tapusiu Holodomoro liudininku, bandymą Vakarų pasauliui įrodyti žiaurią tiesą. Kitas istorinis filmas „Dvyliktasis“ (rež. Harald Zwart, Norvegija) primins Antrojo pasaulinio karo laikus, nukelsiančius į Šiaurės Norvegiją, kur vienintelis likęs gyvas sąjungininkų karys kovoja už savo gyvybę ne tik su nacių patruliais, bet ir atšiauriomis oro sąlygomis. Kova dėl vietos po saule bus parodyta ir filme „Popierinės vėliavėlės“ (rež. Nathan Ambriosini, Prancūzija) apie buvusio kalinio mėginimus grįžti į visuomenę. Švedų dramoje „Goliatas“ (rež. Peter Grönlund) vaizduojamas žiaurus berniuko įsitraukimas į suaugusiųjų gyvenimą ir nagrinėjami socialinio paveldo bei patriarchalinių struktūrų aspektai tuo metu, kai mažėja gerovė ir keičiasi pati Švedija. Dar viename skandinavų kūrinyje „Vogti arklius“ (rež. Hans Petter Moland, Švedija, Danija, Norvegija) epinė brandos drama vyksta įstabios gamtos fone, aprėpianti platų žmogiškų jausmų spektrą.

Stiprių asmenybių kupiną programa „Kinas, keičiantis mus“ bus tęsiama su tikrais faktais paremta istorija apie didžiausią pasaulio žmogų filme „Milžinas“ (rež. Aitor Arregi, Jon Garaño). Sporto gerbėjams paruošta biografinė drama „Sonja. Baltoji gulbė“ (rež. Anne Sewitsky, Norvegija) apie Sonją Henie, ledo karalienę ir jos šlovės, ir nuopuolių kupiną gyvenimą. Šiek tiek praplėtus filmų geografiją, žiūrovai kviečiami pasinerti į marokietišką gyvenimo realybę filme „Adomas“ (rež. Maryam Touzani, Marokas, Prancūzija, Belgija). Režisierę sukurti filmą įkvėpė istorija, kai jos tėvai Tanžere priglaudė nėščią moterį tuo metu, kai Maroke būti netekėjusiai ir nėščiai draudė įstatymas. Festivalio neaplenks ir lietuvių kūrėjų filmas „El padre medico: lietuvis Amazonės džiunglėse“ (rež. Vytautas Puidokas), nepatogiausiu filmu išrinktoje dokumentinėje juostoje filmo kūrėjai leidžiasi į Brazilijos džiunglių gilumą, vedini didingos Aleksandro Ferdinando Bendoraičio (1919–1998) legendos.

Komedijų programoje „Mirti negalima juoktis“ auditorijai bus pristatytos 5 komedijos. Jau festivalio atidarymo metu žiūrovai turės galimybę pamatyti čekų komediją dviprasmišku pavadinimu „Bėga moterys“ (rež. Martin Horský) apie apsisprendimą dėl mylimojo bėgti maratoną, to niekada prieš tai nedarius. Kroatų komedijoje „Comic Sans“ (rež. Nevio Marasovic) netikėtos situacijos pagrindiniam veikėjui padės pažvelgti į savo paties gyvenimą iš naujos perspektyvos. Prancūzų filme „Esminis poreikis“ (rež. Erwan Le Duc, Prancūzija) stebins nepažįstamoji, kuri sujauks keistos šeimos ramų gyvenimą. Šiandienos aktualijas ir problemas žemės ūkyje su humoru pateiks islandai dramoje „Pieno karas“ (rež. Grímur Hákonarson). Na, o pats kino centras „Garsas“ pristatys naujausią savo įsigytą komediją „Dorianos B. pasirinkimas“ (rež. Anke Blondé, Belgija). Tai komiška drama apie galimybes, kurias sukuria netikėti rūpesčiai.

Pradžiuginti bus ir mažiausieji kino žiūrovai, vaikų ir jaunimo programa „Pažadinti žvilgsniai“ kovo 6 d. 12 val. kviečia į vasariška šiluma ir nuotykiais alsuojantį kino centro „Garsas“ filmą visai šeimai „Nepaprasta vasara su Tesa“ (rež. Steven Wouterlood). Filmo pristatyme lauks raudonas kilimas, fotosesija, šokių studijos „Red Action“ pasirodymas. Filmas „Roka keičia pasaulį“ supažindins su šių laikų Pepe Ilgakojine – drąsia ir nepakartojama mergaite Roka. Kupina neišsemiamo optimizmo Roka įrodo, kad ir vaikai gali keisti pasaulį. Dar viena kino centro „Garsas“ naujiena jaunimui „Nepamiršk kvėpuoti“ (rež. Martin Turk, Slovėnija) nušvies paauglių, žengiančių į suaugusių gyvenimą, realybę, kai filosofija tampa tokia – viskas arba nieko. Futuristiniame kroatų filme šeimai „Mano senelis ateivis“ (Rež. nepaprastas nuotykis ves į draugystę, o racionalią robotų logiką keis emocijos ir nesavanaudiška pagrindinės herojės Unos meilė gelbstint šeimą.

Festivalį „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ kovo 12 d. 18 val. uždarys mistinis, mokslinis filmas „Intymus priešas“ (rež. Karel Janák, Slovakija, Čekija), kuriame susidūrimas su dirbtiniu intelektu veda į kovą dėl išlikimo. Nemokamą kino seansą panevėžiečiams dovanoja Slovakijos ambasada Rygoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)