„Reikės keisti darbą, nes bendradarbiai nebegali tverti mano iš namų atsinešto tvaiko“, – ironizuoja Vaivadų gyvenvietės pradžioje gyvenantis „Panevėžio stiklo“ technikos direktorius Vytautas Žekonis.
Nuo vasaros pasikeitusios gyvenimo sąlygos jam nebejuokingos. Senamiesčio gatvės pabaigoje, kiek tolėliau nuo kelio, kadaise „Ekrano“ gamyklai priklausiusioje aikštelėje, kuri vėliau perėjo į Panevėžio miesto savivaldybės rankas, vienu metu išdygo didžiuliai medžio drožlių kalnai.
Kol sunkiasvoriai automobiliai į juos tonomis gabeno biokurą, nuo žvyrkelio, vedančio prie krūvų, į kaimynų kiemus sėdo dulkės. Pasak. V. Žekonio, pasisukus pietų vėjui, savo kieme automobilio jam tekdavo ieškoti po storu purvo sluoksniu.
O po kurio laiko gyventojai užuodė ir keistą dvoką. Jis šiuo metu jaučiamas net važiuojant automobiliu.
„Jūs neįsivaizduojate, koks aitrus tas kvapas, neįmanoma kieme būti: persigeria automobilio salonas, drabužiai. Kai atvažiuoja svečiai, puola klausinėti, kokios fermos čia netoli dirba“, – pasakojo V. Žekonis.
O paspaudus šalčiams, šuntančios medžio drožlės dar ima ir garuoti. Ne vienam toks vaizdas atrodo gana grėsmingai, ypač po neseniai kilusio gaisro Alytuje. Be to, ir degančios pjuvenos Lietuvos įmonėse – ne naujiena. Prieš keletą metų ugniagesiai ne vieną parą kovojo su ugnimi Radviliškio biokuro gamybos įmonėje.
„Ta vieta Vaivadų pašonėje biokurui sandėliuoti tikrai netinkama: aplink gyvenamieji namai, degalinė. Niekas su žmonėmis nesitarė, viskas atsirado vos ne slapta“, – piktinasi V. Žekonis.
Vienu metu su būreliu kitų entuziastų jis turėjo minčių šioje vietoje įkurti kartodromą automobilių sporto mėgėjams. Tačiau tokia idėja dėl triukšmo nepatiko aplinkiniams gyventojams, bet dabar vietoje garsų jie uodžia ne pačius maloniausius kvapus.
Perdavė tarnyboms
Apie biokuro kalnų bėdas „Sekundei“ pasakojo ir kiti vietos gyventojai. Tačiau Vaivadų bendruomenės vadovai patikino, kad nors mato garuojančias krūvas, nemano, jog tai būtų problemą užmiesčio žmonėms.
Visgi nepatenkintieji surašė skundą Panevėžio savivaldybei. Jos specialistai buvo įpareigoti atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, ar biokuro sandėliuotojai nenusižengia tokios veiklos reikalavimams ir išties nekelia grėsmės visuomenės saugumui.
Buvusią „Ekrano“ aikštelę Basliupio gatvėje miesto Savivaldybė dar pavasarį pardavė Rokiškio rajone registruotai bendrovei „Litkirta“, kuri ir darbuojasi Panevėžio pakraštyje.
„Sklypo naudojimo paskirtis – visuomeninės paskirties teritorijos. Todėl kreipėmės į Panevėžio priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių ir Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybą“, – apie pradėtą tyrimą dėl skundo pasakojo Savivaldybės Infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė.
Institucijos viena po kitos jau pateikia biokuro aikštelėje atliktų patikrinimų išvadas ir kol kas jos visos – palankios verslininkui. Nei ugniagesiai, nei aplinkosaugininkai neįžvelgė jokių pažeidimų.
„Patikrinus eksploatuojamiems objektams keliamų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių) laikymąsi pažeidimų nenustatyta. Tokių objektų, kaip biokuro sandėliavimo aikštelių, patikrinimai atliekami tik gavus skundą arba per reidus“, – aiškino Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorius Renaldas Nacickas.
Tyrimą dėl biokuro krūvų galimo kenksmingo poveikio aplinkai atliko ir Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcija. Šios tarnybos viršininkė Ieva Jakupkaitė informavo, kad pažeidimų „Litkirtos“ teritorijoje taip pat neaptikta. Savo išvadas šiuo metu rengia dar ir Nacionalinė žemės tarnyba.
Po didinamuoju stiklu
Didžiulės biokuro krūvos kaupiamos ir Savitiškio gatvėje, tai pačiai įmonei „Litkirta“ priklausančioje teritorijoje, taip pat prie Gustonių.
„Esu nuolat gyventojų skundžiamas, anksčiau kliuvo Savitiškio g. sandėlis, o dabar prie Vaivadų“, – apmaudą jaučia biokuro verslu jau 18 metų užsiimantis „Litkirtos“ savininkas ir direktorius Linas Kisielius.
Aikštelę Basliupio gatvėje jis nusižiūrėjo šių metų pradžioje, nes čia pasirodė tinkama vieta kaupti biokuro rezervą, kurį tiekia miestą šildančiai įmonei „Panevėžio energija“.
Taip biokuro krūvos Panevėžio pakraštyje augti pradėjo nuo birželio iki šildymo sezono pradžios. Nuo vasaros verslininko valdose reguliariai ėmė rodytis ir priešgaisrinės tarnybos inspektoriai.
„Vien priešgaisrinė šią aikštelę nuo birželio tikrino jau keturis kartus ir pažeidimų nerado. Pradėdamas čia tokią veiklą konsultavausi su jais dėl būsimų darbų, tariausi ir su Visuomenės sveikatos centro specialistais, laikiausi visų būtinų reikalavimų“, – tvirtino įmonės vadovas.
L. Kisielius atsidūsta jau įpratęs prie nuolatinių patikrinimų.
Jo bendrovė biokurą perka iš valstybės – Valstybinių miškų urėdijos, žaliava į Panevėžį vežama iš aplinkinių rajonų. Medžio drožlės, pasak L. Kisieliaus, turi visus reikalingus sertifikatus ir oficialiai yra ekologiškas kuras. Uždegti jį dabartinėmis sąlygomis, sandėliuojamą krūvose, pasak pašnekovo, neįmanoma. Verslininkas pripažįsta irgi jaučiantis keistą, nemalonų kvapą. Iš kur jis kyla – pačiam galva neišneša. Mat tokiomis pačiomis sąlygomis sandėliuojamas biokuras kitose vietose nė iš tolo taip nedvokia.
Ir nors galybė tikrintojų neranda, dėl ko galėtų prikibti prie biokuro aikštelės, L. Kisielius teigia nenorintis pyktis su kaimynais ir planuoja žiemą ar jau pavasarėjant biokuro kalnus ties Vaivadais pradėti likviduoti.
