Didžiules padangų rietuves nuo gyvenamųjų namų teskiria gatvė. Vis dėlto ir verslininkas, ir priešgaisrinės saugos specialistai, ir aplinkosaugininkai vienbalsiai tvirtina nematantys jokių pažeidimų.

„O jei užsidegs, gaisras gal toks didelis nebus kaip Alytuje, bet kvartalo gyventojai tikrai uždus nuodinguose dūmuose“, – nuogąstauja pietinėje Panevėžio dalyje gyvenantis Juozapas.

Jis jau seniai stebi daug metų Pilėnų gatvėje dirbančius padangų montuotojus, kurių tvora aptverta teritorija tiesiog prigrūsta automobilių padangų. Verslininkai jas ne tik surenka iš klientų, kai šie keičia senąsias, bet ir pardavinėja naujas.

„Man ir anksčiau nepatiko tokia kaimynystė, bet po įvykių Alytuje tokios įmonės atrodo dar baisiau. Ne mieste jos turėtų kurtis, kažin, ar kas toleruotų tokį verslą Laisvės aikštėje“, – piktinosi Juozapas.

Po gaisro padangų perdirbimo gamykloje, anot jo, montuotojai bent jau ėmė tvarkingiau sandėliuoti savo turtą. O anksčiau esą ši teritorija primindavo juodos gumos sąvartyną.

„Gal ir jiems patiems pasidarė baisu, gal priešgaisrinė apsaugos tarnyba rimčiau ėmė tikrinti padangų sandėliavimą“, – svarsto panevėžietis.

Visos Stetiškių gatvės gyventojai nepalankiai vertina padangų kaupyklą savo kvartalo pašonėje. Pasak Senųjų Stetiškių bendruomenės pirmininkės Juditos Mikūtienės, šioje miesto dalyje įsikūrę žmonės priversti kęsti ne vieną taršos šaltinį. Jiems neramu dėl autodromo, dėl katilinės ir dėl padangų.

„Tokia nelaimė, kaip Alytuje, gali ir pas mus nutikti bet kurią dieną. Plika akimi matyti, koks pavojus padangų montavimo aikštelėje. Gal po atviru dangumi gaisras taip lengvai ir nekiltų, bet vis tiek neramu – tai lyg tiksinti bomba mieste. O ir negražu, kai tokios įmonės dirba šalia gyvenamųjų namų. Savivaldybė turėtų sugriežtinti leidimus panašiai veiklai“, – mano bendruomenės pirmininkė.

I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Foto: Sekundė.lt

Pavojaus nemato


Atvykus į minėtą vietą Pilėnų gatvėje, išties pasitinka kalnai padangų. Teritorija aptverta aukšta tvora, viduje dirba ir pats šeimininkas – individualia veikla užsiimantis verslininkas Raimundas Nakrušas. Aplink zuja kiti meistrai – jiems dabar pats darbymetis, mat vairuotojai skuba iki lapkričio 10-osios pasikeisti vasarines padangas į žiemines.

„Dabar toks metas, kai tikrai daug padangų susikaupia, bet stengiamės jų čia per daug nelaikyti. Dar šiandien krausime dalį į mašiną ir artimiausią dieną išvešim surinkėjams. Ilgiau nei pusmetį čia klientų padangų nelaikome“, – tvirtino R. Nakrušas.

Verslininkas teigė senas padangas utilizuoti vežantis įmonei, esančiai J. Janonio gatvėje. Už tokias paslaugas permontuotojas sumoka 60 eurų už atvežtų padangų toną. Tačiau verslininkas neturi kitos išeities – jei klientas iš jo pirko naujas padangas, keičiant jis privalo paimti nudėvėtas.

„Kitur pirktų padangų galime ir neimti, bet jei patys jas pardavėme, privalome surinkti“, – kalbėjo penkiolika metų su padangomis dirbantis R. Nakrušas.

Jis pripažįsta numanęs, kad po gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje ims bruzdėti ir panevėžiečiai. Verslininkas sutinka, kad paprastam gyventojui toks padangų kiekis kelia nerimą. Bet R. Nakrušas tikina, kad padegti padangą nėra taip lengva, kaip gali atrodyti.

„Alytuje degė ne padangos, o jų susmulkintos atliekos, dulkės. Taip lengvai tokio daikto su kokiu uždegtu popieriumi neuždegsi. Pas mus papildomai dirba gaisrininkas ir jis gali patvirtinti, kad gaisro tikimybė čia nėra didelė, tad nuraminkite žmones dėl pavojaus“, – tvirtino R. Nakrušas.

Naujas padangas verslininkas laiko po stogu, konteineriuose, senąsias – po atviru dangumi. Įmonės veiklos saugą reguliariai tikrina Priešgaisrinės saugos specialistai.

Pažeidimų nenustatyta


Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė aiškino, kad padangų ir gumos atliekų sandėliavimui atvirose teritorijose galioja Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse nurodyti reikalavimai. Jie nustato leistiną rietuvių aukštį, plotį, atstumą tarp atskirų krūvų ir sklypo ribos. Tokias kaupyklas būtina aptverti aukšta tvora, turi būti įrengta mineralizuota juosta. Sklypo teritorijoje, kur sandėliuojamos gumos atliekos ir padangos, draudžiama rūkyti, naudoti atvirą ugnį, turi būti gaisrinės saugos ženklai.

Tačiau, pasak kalbintos specialistės, Panevėžyje nėra įmonių, kurios sandėliuotų padangas ypač dideliais kiekiais ir joms būtų keliami minėti reikalavimai. Tad smulkesniems objektams, kaip ir visoms įmonėms, taikomos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės. Jų pažeidimų sandėliuojant padangas Panevėžio mieste šiemet nebuvo nustatyta.

Padangos ne atlieka


Aplinkosaugininkai tikrina tik tokias vietas, kur padangos kaupiamos kaip atliekos.

„Laimė, pas mus nėra sandėliuojami tokie kiekiai padangų kaip Alytuje, nėra ir tokių atliekų perdirbėjų. O šiaip naudotų padangų vienur ar kitur yra šiek tiek. Dalį jų surenka didžiagabaričių atliekų aikštelės, kur biudžeto lėšomis jos tinkamai tvarkomos ir išvežamos utilizuoti“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos viršininkas Gintautas Andruškevičius.

Aplinkosaugos specialistai, anot jo, pagal savo numatytus planus reguliariai tikrina senų padangų turinčias privačias įmones. Šios minėtas atliekas savo teritorijoje gali sandėliuoti iki metų, tik tikrieji atliekų tvarkytojai, turintys taršos leidimus, turi teisę tą daryti ilgiau.

„Pasitaiko, įmonės pasiklysta savo apskaitoje ir padangos užsilieka ilgiau. Taikome joms sankcijas, skiriame baudas“, – aiškino viršininkas.

R. Nakrušo veiklai Pilėnų gatvėje aplinkosaugininkai priekaištų neturi, nepaisant, kad padangų rietuvės sukrautos visai šalia gyvenamųjų namų. Pasak G. Andruškevičiaus, įmonė užsiima padangų pardavimu bei keitimu ir tai nėra ir atliekų sandėliavimas.

„Ten žmogus užsiima ratų montavimu ir balansavimu, taigi padangos jo teritorijoje – prekė, o ne atlieka. Aišku, keičiant susikaupia nudėvėtų, naudoti netinkamų padangų, bet verslininkas jas privalo paimti iš klientų ir tvarkyti. Mes esame šią vietą tikrinę. Gal vizualiai atrodo baisiai nuo gatvės, bet dar kartą pabrėžiu – čia ne atliekų sandėliavimas“, – pabrėžė aplinkosaugos atstovas.

Padangos – miesto bėda


Darbų įkarštis tradiciškai dabar ir didžiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėje Pilėnų gatvėje, irgi visai šalia stetiškiečiams kliūvančių padangų montuotojų. Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ prižiūrimoje aikštelėje kiekvienu padangų keitimo sezonu (pavasaį ir rudenį) iš vieno Panevėžio atliekų turėtojo priimama iki 5 vnt. padangų. Per tris šių metų ketvirčius į čia surinkta 32,375 tonos padangų. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį buvo priimta 35,040 t padangų. Didžioji dalis senų padangų vis dar surenkama iš ten, kur jų neturėtų būti – šalia kolektyvinio naudojimo atliekų surinkimo konteinerių aikštelių, garažų bendrijų teritorijų. Per šių metų devynis mėnesius iš viešųjų vietų buvo surinkta 43,650 tonos padangų, o 2018 m. – 39,710 tonos.

„Manoma, kad per likusius tris metų mėnesius aikštelėje bus priimta ir iš viešųjų vietų surinkta dar apie 30 tonų padangų“, – kalbėjo „Panevėžio specialaus autotransporto“ Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Judita Vingilytė.

Šią vasarą Panevėžio aplinkosaugininkai tyrė atvejį, kai įmonės „Naujoji Ringuva“ valdose mieste buvo piktybiškai palikinėjamos atliekos, tarp jų ir senos padangos. Šio pažeidimo kaltininkų rasti nepavyko, tad susitvarkyti teko šeimininkams.

Įmonės atstovai pareigūnams guodėsi, kad su šiukšlintojais vargsta jau seniai ir kasmet jų nešvariems darbeliams sutvarkyti skiria tūkstantines sumas, nepadeda net įrengtos vaizdo kameros.