Šiuo metu čia baigiamas trečiasis didelio remonto etapas: keičiami pagrindai, tiesiami lietaus nuotekų tinklai, klojamas asfaltas, įrengiamas apšvietimas pačiame gatvės viduryje – nuo Panevėžio konsultacijų poliklinikos iki Liepų gatvės sankryžos.
„Gatvės galai nuo Smėlynės ir Stoties gatvių pusių jau baigti rekonstruoti ir eismas čia iki Konsultacijų bei rajono poliklinikų atidarytas. Sutvarkius vidurinę atkarpą, visa gatvė bus dar kartą perlieta vientisa asfalto danga“, – vardijo Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistas Andrius Aukštakalnis, atsakingas už projekto įgyvendinimą.
Anot jo, dar liko įrengti šaligatvius, automobilių stovėjimo vietas, kurių numatyta 113.
Iš viso bus atnaujinta 1,3 km A. Jakšto gatvės, joje atsiras naujas pėsčiųjų ir dviračių takas, mažoji architektūra.
Jei nekils nenumatytų kliūčių, pasak A. Aukštakalnio, gatvės rekonstrukciją visiškai baigti planuojama jau gruodį.
A. Jakšto gatvės rekonstrukcija atsieis per 1,7 mln. eurų Europos Sąjungos ir miesto biudžeto lėšų. Panevėžio savivaldybės indėlis – apie 400 tūkst. eurų.
Siūlo įrengti ir fontaną
Statybininkai juda ir intensyviai rekonstruojamame A. Jakšto skvere: čia tvarkomas ir lyginamas aikštės pagrindas, klojami skaldyti akmenys. Ši kadaise buvusi vien pėstiesiems skirta, o vėliau automobilių aikšte brutaliai paversta vieta pasikeis neatpažįstamai. Po rekonstrukcijos joje nebebus leidžiama statyti automobilių. Aikštę puoš išsaugota prieš 42 metus čia statyta skulptūra „Žemė-motina-taika“, į trinkeles sumontuoti šviestuvai. Kartu atnaujinamas ir Maironio takas. Čia jau atlikti darbai apšvietimui įrengti.
A. Jakšto gatvės peizažą pakeis ir atnaujintas Jaunimo sodas. Čia pertvarkomi želdiniai, atnaujinami ir įrengiami suoliukai, šviestuvai, pėsčiųjų bei dviračių takai, vaikų žaidimo ir sporto aikštelės, taip pat viešasis tualetas.
„Jau nutiesti trinkelėmis takai, atvežtas tualetas, vaikų žaidimo aikštelės įranga, bet jų kol kas dar nestatysime. Sulaukėme projektuotojų siūlymo šiuo etapu sode įrengti fontaną ir amfiteatrą. Tai buvo numatyta daryti kitu etapu, tačiau taupant dabar sukurtą turtą, baiminamasi, jog sunkioji technika paskui išvažinės naujai įrengtą dangą. Savivaldybės administracijos direktoriui pateikėme tokį siūlymą ir laukiame atsakymo dėl finansavimo“, – teigė projektą kuruojantis Savivaldybės Investicijų projektų poskyrio specialistas Donatas Mickevičius.
Turtinga istorija
Tarpukariu A. Jakšto prospektas buvo viena iš gražiausių Panevėžio vietų, miestelėnų vadinama Meilės alėja. Čia medžiais apsodintoje, plačiais cementiniais šaligatviais alėjoje mėgdavo vaikščioti romantiškai nusiteikusios porelės. Atviri, iš abiejų pusių matomi miesto vaizdai ir žemai tekanti Nevėžio upė prospektą padarė mėgstamiausia panevėžiečių pasivaikščiojimo vieta.
Po 1918-ųjų dešinys Nevėžio krantas iki Stoties gatvės, geležinkelio tapo naujakurių kvartalu, čia neužstatytuose plotuose ėmė sparčiai kilti nauji pastatai, buvo tiesiamos naujos gatvės.
A. Jakšto gatvėje dabar veikiančios Panevėžio rajono poliklinikos pastate tarpukariu buvo įsikūrusi apskrities administracija. Iki šiol ant jo fasado matyti anų laikų tautinis dekoras – lelijos. Po sovietų okupacijos jos vietoje įsitaisė sovietinės valdžios struktūros, o šias paskui pakeitė naciai. 1941 m. į šį pastatą atsikraustė Panevėžio apygardos komisaras Valteris Noimas – aukščiausias nacistinės Vokietijos pareigūnas Panevėžio mieste. Tik aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje čia perkelta Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika.
Šalia šio pastato tarpukariu netgi planuota statyti muziejų. Netoliese stovėjo senasis ligoninės korpusas, projektuotas Vytauto Landsbergio-Žemkalnio. Nors šio korpuso neišliko, tačiau tuometį progresą mena kitas šiame kvartale to paties architekto suprojektuotas statinys – buvusi mergaičių, o dabar V. Žemkalnio gimnazija.
Stalinas ilgai negyveno
A. Jakšto gatvės pašonėje 1940-aisiais pastatyta trijų aukštų pradžios mokykla, dabar čia stovi R. Sargūno sporto gimnazijos pastatai.
Prieš daugiau nei šešiasdešimt metų pro jų langus matėsi didžiulis 1952 metais pastatytas paminklas Stalinui, kuris po devynerių metų buvo nugriautas. Vėliau jo vietą užėmė dabartinė skulptūra „Žemė-motina-taika“.
Dabartinė gatvės puošmena – 1933 metais statytas kalbininko Petro Butėno namas, turintis istorinę vertę ir įtrauktas į Panevėžio nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
A. Jakšto gatvės išskirtinumą žymi ir „Aukštaitijos“ sporto kompleksas, vyresniems panevėžiečiams žinomas kaip sporto rūmai, statyti 1965-aisiais. Kaip liudija Panevėžio apskrities archyve saugomi dokumentai, pirminė 1959 metais pradėtų statyti sporto rūmų ir stadiono statybos sąmatinė vertė buvo 495 tūkst. rublių. Šių pinigų neužteko ir sporto rūmų statyba užsitęsė. Jiems užbaigti 1965 metais Panevėžio miesto vykdomasis komitetas Ministrų Tarybos paprašė papildomai skirti 200 tūkst. rublių.
