Sakoma, gerumas sugrįžta gerumu. Vis daugiau panevėžiečių labdarai atveria ne tik pinigines, bet ir spintas. Prieš kurį laiką Panevėžyje prie kelių prekybos centrų atsirado specialios dėžės paaukoti nebereikalingiems, bet dar geros kokybės drabužiams, kitai tekstilei, avalynei. Tik kad perpildytų dėžių niekas neskuba ištuštinti, suaukoti drabužiai tiesiog mirksta ir pūva ant sniego. Pasidomėjus paaiškėjo, kad labdaros konteineriai pastatyti nelegaliai ir net nežinia, kam jie priklauso. Kur iškeliauja panevėžiečių suaukota labdara, lieka didelė mįslė.
Praėjusiais metais prie prekybos centro Kniaudiškių gatvėje išdygęs labdaros konteineris ilgai tuščias nestovėjo – panevėžiečiai masiškai puolė vežti nereikalingus drabužius. Konteineris nedidelis, tad dažnai būdavo perpildytas – maišų stirtos sukrautos net greta. Prisiskambinti ant konteinerio užrašytu telefonu ir pranešti apie surinktą labdarą neįmanoma – telefonas nuolat išjungtas. Mįslingai atrodo ir nurodytas reikalavimas į vidų mesti tik tvarkingus, į maišus sudėtus drabužius, bet nenurodoma, kokia organizacija juos renka ir kam atitenka žmonių suaukoti daiktai. Nors labdaros rinkėjų telefonas nuolat išjungtas, šią savaitę konteineris buvo išvežtas.
Paieškos, kas užsiima tos labdaros surinkimu, virto tikru detektyvu.
Pastatą valdančios įmonės „Balthaus“ atstovas, ūkio administratorius Valentinas Genotis teigė, kad į juos dėl galimybės pasistatyti labdaros konteinerį niekas nesikreipė ir jokios sutarties nėra sudarytos. Tiesa, prieš kiek laiko su juo susisiekė vyras dėl galimybės rinkti labdarą, jis nurodęs atsakingo žmogaus kontaktus, bet vėliau taip niekas ir nebepasirodė.
„Mums taip ir nepavyko išsiaiškinti, kam priklauso labdaros konteineris, nors jis stovi mūsų teritorijoje. Dabar konteinerį paslėpėme vidiniame kieme, tikimės, kad savininkas jo pradės ieškoti, gal taip ir atrasime jį. Kito varianto nėra, telefonu neįmanoma susisiekti“, – „Sekundei“ kalbėjo V. Genotis.
Dangstosi kitų vardu?
Toks labdaros konteineris stovi ir Statybininkų gatvėje prie prekybos centro. Bet dėl jo pasirašyta panaudos sutartis su pastato savininku. Pagal ją labdaros ir paramos fondas „Big houp“ įsipareigojo ne mažiau nei du kartus per savaitę ištuštinti konteinerį ir sutvarkyti aplinką. Susisiekus su šio labdaros ir paramos fondo, registruoto Kaune, atstovu, paaiškėjo, kad šiuo metu fondas likviduojamas.
Kaip teigė laikinuoju direktoriumi prisistatęs Mindaugas Bučaitis, pirmasis toks labdaros konteineris buvo pastatytas Kaune dar 2011 m. Fondo įkūrėja Jurgita Klimienė taip tikėjosi padėti vargingai gyvenančioms šeimoms bei vienišiems asmenims. Tačiau tokia labdaringa veikla nuostolinga – reikia nuomotis sandėlį, surinkti ir išrūšiuoti drabužius. Jo teigimu, kartu su gerais drabužiais patekdavo ir daug šiukšlių. Dabar nebeliko nė vieno savanorio, fondas nebeturi ir sandėlio, kuriame galėtų laikyti žmonių suaukotus drabužius.
Apie tai, kad šio labdaros fondo konteineriai stovi ir Panevėžyje, M. Bučaitis tikino išgirdęs tik iš žurnalistų. Įsigijęs iš buvusių savininkų labdaros fondą, jis vykdė visai kitus socialinius projektus, todėl nusprendė nutraukti buvusių savininkų veiklą.
Kaune esančius tris labdaros konteinerius nusprendė likviduoti, bet apie Panevėžį nieko negalintis pasakyti. „Kaune likviduojame labdaros dėžes, o apie Panevėžį nieko nežinau. Nebuvau apie tai net informuotas, todėl esu kvailoje padėtyje ir turiu aiškintis, ko nežinau. Su fondo įkūrėja negaliu susisiekti, ji nebenori tęsti veiklos ir nuleido rankas. Tik kyla klausimas, kas tada tvarko Panevėžyje esančius labdaros konteinerius. Bet jeigu kažkas prisidengęs mūsų fondo vardu vykdo kažkokią veiklą, negaliu prisiimti atsakomybės“, – aiškino M. Bučaitis.
Veikla be leidimo
Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė teigė, kad bet kokiu atveju, net jeigu įstaiga yra ir labdaros gavėjas, turi būti sudaryta sutartis su atliekų administratoriumi, šiuo atveju – „Panevėžio specialiu autotransportu“. Mat net jeigu renkama labdara, ją perrūšiuojant būna atliekų, kurios galiausiai atsiduria bendruose konteineriuose.
„Nei į mus, nei į „Panevėžio specialų autotransportą“ niekas nesikreipė. Konteineriai buvo pastatyti savavališkai“, – aiškino D. Svirelienė.
Anot vedėjos, pagal Labdaros ir paramos įstatymą labdarą gali rinkti visos įstaigos, įsiregistravusios kaip labdaros gavėjai, bet šiuo atveju kyla daug klausimų – kokia tai įstaiga, kodėl nėra nurodomas jos pavadinimas, o skelbiamas telefono numeris išjungtas. Kai nėra skaidrumo, natūralu, kad kyla abejonių, ar tikrai labdara nukeliauja tiems, kam ji aukojama. D. Svirelienė svarsto, kad taip nesąžiningai gali dirbti ir užsiimantieji dėvėtų drabužių verslu. Už viešąją tvarką atsakingi Savivaldybės specialistai bandys išsiaiškinti, kam priklauso savavališkai Kniaudiškių ir Statybininkų gatvėse pastatyti labdaros konteineriai.
„Jeigu ištuštinami, vadinasi, juos kažkas prižiūri. Bet jeigu įstaiga turi teisę gauti labdarą, nesuprantama, kodėl taip slepiasi. Konteineriai stovi ne valstybinėje žemėje, Savivaldybė negali kištis, nebent skleistų nemalonius kvapus ar būtų kitų skundų. Bet mūsų specialistai vis tiek nuvyks į vietą pasižiūrėti, nors tai labiau etikos dalykas – ar labdaros rinkėjai tinkamai elgiasi su tais, kurie drabužius aukoja geriems tikslams“, – sakė D. Svirelienė.
Labdaros laukia visada
Net keletą metų vienintelis labdaros surinkimo konteineris stovėjo prie prekybos centro Savitiškio gatvėje, tačiau kilus pasipiktinimui, kad labdara laiku neišvežama, o kartais jos surinkti atvažiuojantys asmenys tiesiog vietoje daro turgų atsirinkdami jiems reikalingus daiktus, pernai šis konteineris perkeltas į Rožių gatvėje įsikūrusį Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrių.
Kaip teigė šios agentūros vadovė Irma Zabulionytė, ir anksčiau iš gyventojų jie priimdavo labdarą drabužiais, avalyne, įvairiais daiktais. Vėliau jie išdalijami šeimos namuose nuo smurtaujančių vyrų besiglaudžiančioms moterims su vaikais, sunkiai gyvenančioms šeimoms ar neįgaliesiems, senjorams, paramos pasirinkti atvažiuoja ir socialiniai darbuotojai iš įvairių pensionų ar nakvynės namų. Dabar, kai šeimos namų kieme pastatytas konteineris, rinkti paramą daug paprasčiau.
„Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių ne tik atneša labdaros, bet ir jos atvažiuoja pasirinkti. Nėra lengva labdarą išrūšiuoti, kartais pasitaiko, kad žmonės atveža keletą metų rūsyje laikytus drabužius, jie jau būna suplėkę. Dirbame tik savanoriškais pagrindais, kartais trūksta ir rankų, bet ši parama labai reikalinga skurstantiesiems“, – teigė I. Zabulionytė.
Kita bėda ta, kad surenkamos labdaros nėra galimybių sandėliuoti. Pagrindiniame pastate vietos nebėra, nes ir taip kiekvienas kampelis išnaudojamas įvairioms veikloms. Rėmėjai „SOS vaikai“ agentūrai padovanojo jūrinį konteinerį, bet ir jo neužtenka. Kad būtų patogiau dalyti labdarą, pastatyta ir palapinė, tačiau nuo sniego svorio ji lūžo, tad dabar ieškoma geradarių, kurie padėtų ją sutvarkyti ar padovanotų naują.
„Ypač prieš Kalėdas, kai vyko didysis namų valymas, sulaukėme daug paramos. Sandėliuoti neturime galimybių, dabar labdarą dalijame jūriniame konteineryje, bet reikia labai susispausti. Pasirinkti labdaros laukiami visi – neprašome įrodymų, kad ta parama reikalinga, nes paprastai tie, kam nereikia, neateina“, – tvirtino I. Zabulionytė.
