Jau nuo gruodžio 1-osios vietoje buvusių 7-ių įmonių į kaimus žmones vežioja rajono Savivaldybės konkursus laimėjusios dvi naujos – Vilniaus „Transporto centras“, Šiaulių „Ridvija“ – bei dvi jau daug metų aptarnaujančios kaimo žmones – Panevėžio autobusų parkas ir privati bendrovė „Autovelda“.

Vietiniai smulkieji vežėjai piktinasi, kad Panevėžio rajono savivaldybė juos pašalino iš rinkos.

Asociacijos „Aukštaitijos ekipažas“ vadovo Broniaus Zaronskio teigimu, iš į rajoną vežusių šešių smulkiųjų vežėjų įmonių tik vienai dalyvavus ir laimėjus konkursą, kitos priverstos nutraukti veiklą, jau išparduoda autobusus ir skaičiuoja nemenkus nuostolius. Jo paties įmonė, dėl autobusų netinkamo amžiaus neatitikusi konkurso sąlygų ir jame negalėjusi dalyvauti, pasak B. Zaronskio, patyrė apie 20 tūkst. eurų nuostolį. Įmonių savininkams skaičiuojant nuostolius, jose darbo netekę vairuotojai neliko be pragyvenimo šaltinio – dauguma perėjo dirbti pas konkursą laimėjusius naujuosius vežėjus.

„Mes neginčijame, kad pasibaigus sutartims su vežėjais, konkursas turėjo būti skelbiamas. Bet jis galėjo būti kitaip organizuojamas. Jei konkurso sąlygose būtų buvę numatyta, kad laimėtojas per trumpą laiką privalo atnaujinti autobusų parką, daugelis vietinių įmonių būtų jame dalyvavusios ir galėjo laimėti. O dabar vietiniai smulkieji vežėjai liko be darbo“, – teigė jų atstovas.

Konkursų atskiroms kryptims aptarnauti sąlygose buvo numatyta, kad su laimėtojais sutartys bus pasirašytos 2 metams, o jų transporto priemonės sutarčiai baigiantis turi būti ne senesnės nei 15-os metų. Pasak B. Zaronskio, tai reiškia, kad varžytis dėl Savivaldybės užsakymo galėjo turintieji ne senesnius nei 12-os metų autobusus. Kuo jie naujesni, tuo buvo didesnė tikimybė laimėti konkursą.

Iki tol į Panevėžio rajoną žmonės buvo vežiojami ir 20-ies metų ratuotomis senienomis. Pasak B. Zaronskio, atnaujinti autobusų parką vežėjams buvo rizikinga neturint garantijų, kad laimės konkursą.

Laukia nauji konkursai

Pasak Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Eugenijaus Lunskio, laimėtojai buvo renkami ne vien pagal autobusų amžių ir mažiausią pasiūlytą paslaugos kainą.

„Vežėjų kvalifikacija vertinta dviem etapais, paslaugos teikėjai pasirinkti ekonominio naudingumo principais. Vertintas ne tik transporto parkas, automobilių amžius ir kiti papildomi parametrai, bet ir darbuotojų darbo užmokestis, paslaugos kaina bei daug kitų kriterijų“, – teigė E. Lunskis.

Šiuo metu baigiamas dar vienas konkursas vežti Ramygalos kryptimi, o kitų metų pavasarį dar bus laukiama naujo vežėjo važinėti Vabalninko–Subačiaus kryptimi. Konkursai skelbiami, nes baigiasi dabar keleivius šiomis kryptimis vežančios Panevėžio autobusų parko sutartis su rajono Savivaldybe.

Po didinamuoju stiklu

Panevėžio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjos Aldonos Čiegytės teigimu, keleivių, besinaudojančių viešojo transporto sistema, mažėja visoje Lietuvoje. Panevėžio rajonas – ne išimtis. Tad jau vasarą Savivaldybei teko atsisakyti nuostolingų maršrutų, kuriais važiuodavo vos vienas kitas keleivis.

„Nuo gruodžio pradžios Savivaldybė įsipareigojo vežėjams kompensuoti tam tikrus keleivių vežimo nuostolius. Kokios tos kompensacijos, dar sunku pasakyti, daug aiškiau bus sausio mėnesį, kai sulauksime pirmųjų ataskaitų“, – tvirtino A. Čiegytė.

Tiesa, atokiau gyvenantys kaimo žmonės po tokių pokyčių liko dar labiau atskirti nuo pasaulio. Pasak vedėjos, kai nebelieka vieno ar kito maršruto, natūralu, jog atsiranda nepatenkintųjų.

„Mūsų rajone maršrutų tinklas dar labai tankus, palyginti su kitomis savivaldybėmis. Kitur situacija daug sudėtingesnė. Bet žmonės tokie, kad jeigu tik ilgiau reikia palaukti autobuso, jau yra blogai. Nebus visada visiems gerai“, – sakė A. Čiegytė.

Jos nuomone, po konkursų į rajoną keleivinio transporto sektoriuje atėję pokyčiai – tik į gera. Ir anksčiau po rajoną kursuodavę autobusai buvo techniškai tvarkingi, mat jiems kas pusmetį privaloma pereiti techninę apžiūrą, tačiau kuo autobusai naujesni, tuo mažiau nudėvėti, tvarkingesni, o važiavimo komfortas didesnis. Be to, pasak vedėjos, kiekviename autobuse dabar įtaisytos vaizdo kameros, tikimasi, padės išvengti konfliktinių situacijų. Pavyzdžiui, ar autobuso vairuotojas tikrai keleiviui pardavė bilietą, ar nėra kitų pažeidimų.

„Įrengus vaizdo kameras bus galima nustatyti daug dalykų. Galų gale stebėti, ar keleivių aptarnavimas buvo mandagus. Iškilus konfliktinėms situacijoms daug lengviau jas išsiaiškinti“, – teigė A. Čiegytė.