Ypatingai svarbu

Koks svarbus Rokiškis italui A. Frosio, liudija iškalbingas faktas – numatytų edukacijų jis neatšaukė, nors tądien smarkiai sirgo. Iš meilės ir pagarbos mūsų miestui kūrėjas dovanojo įspūdingą pasakojimą ir pristatė naują, jo prašymu telšiškio dievdirbio Prano Dužinsko sukurtą prakartėlę. Ponas Angelo džiaugiasi: meistras įkūnijo jo svajonių prakartėlę, tokią, kokios puošia namus jo gimtojoje Italijoje. „O va tas angelas, matote, tarsi primena mane patį. Kai pirmą kartą atvykau į Rokiškį“, – šypsojosi A. Frosio.

Prakartėlių muziejus – viena sėkmingiausių idėjų. Nuo 1994 m., su Rokiškio krašto muziejumi bendradarbiaujantis menininkas A. Frosio pasiūlė rengti respublikinius prakartėlių konkursus, o gražiausius jų darbus kaupti ir saugoti ateities kartoms. Ši idėja buvo įkūnyta 1998 m., ir nuo to laiko gausi prakartėlių kolekcija nuotatos pildosi naujais vertingais eksponatais. Šiandien A. Frosio pastangomis Rokiškyje jau sukaupta per 130 originalių, didelės meninės vertės prakartėlių. Ir jos užburia muziejaus lankytojų širdis: nors čia pat šurmuliavo spalvinga prekyvietė, daugelis rokiškėnų ir miesto svečių mynė takelį į dvaro kluone įrengtą muziejų tyloje pasigrožėti įvairiausiomis technikomis sukurtų prakartėlių kolekcijos. Specialus apšvietimas, kurį pernai įrengė „Rokiškio sūrio“ bendrovė, kuria ypatingą atmosferą ir atskleidžia kiekvienos prakartėlės grožį.

O šalia, klėtelėje – šiemetinio jau šešioliktojo prakartėlių konkurso darbai. Jų kūrėjai: ir pradedantieji: moksleiviai, ir jau žinomi šalies menininkai.

Kodėl prakartėlė?

„Kai buvau vaikas, mano motina sakydavo, kad reikia imti pavyzdį iš širdies, tarsi mokytojo, ir tarnauti idėjai, didesnei už mus. Širdis mus moko gerbti gyvenimą ir primena, kaip veikia Visata. Tyloje širdis nenuilstamai ir nenutrūkstamai dirba: didelė ar maža, stipri ar silpna, nežino ribų. Ji yra mūsų vidinis mokytojas. Užtenka pagalvoti, kad kol mes miegame, ji plaka 30 tūkstančių kartų ir palaiko mūsų sapnus“, – taip šiltai savo pasakojimą pradėjo kūrėjas, mecenatas, „Rokiškio – Lietuvos kultūros sostinės“ ambasadrius A. Frosio.

Kalbėdamas apie prakartėles, pašnekovas pirmiausia prisimena savo mamą, dovanojusią jam pirmąją prakartėlę. „Iš jos pamokymų aš perėmiau bendro pobūdžio idėjas, pritaikomas visiems vyrams ir moterims, nepriklausomai nuo to, kokiai religijai ar kultūrai jie priklausytų. Prakartėlė nėra tik religinis simbolis, tai tikra didelės meninės vertės ikona. Autentiškų menininkų rankose prakartėlės gali tapti meno kūriniais, labai svarbiais pasaulio meno istorijai, būtent dėl to UNESCO jas pripažino kultūros paveldu, tokiu pat svarbiu kaip šventyklos, skirtos įvairioms dievybėms visoje žmonijos istorijoje. Todėl aš labai norėjau asmeniškai nupirkti visas medines prakartėles, pagamintas Rytų Europos menininkų, surinkti viename mano pastatytame muziejuje, kur jos eksponuojamos, pripažįstant jų vertingumą. Rokiškio muziejaus medinių prakartėlių kolekcija yra tikras visos Europos lobis ir kultūrinis paveldas: aš jį patikiu Rokiškio jaunimui, kad išmoktų jį išsaugoti ir garsinti turistams, kurie apsilankys muziejuje“, – apie unikalią prakartėlių vertę kalbėjo A. Frosio.

Prakartėlė // „Rokiškio sirenos“ nuotr.

Liudija sakralumą ir paslaptį

„Kas jungia mano motinos atminimą, jos pamokymus ir prakartėlę?“ – retoriškai klausia A. Frosio. Atsakymas paprastas – Dievo motina Marija. „Kad patikėtume Marija, užtenka pažvelgti į jos motinišką prigimtį, dėl kurios ji visa pilnai atsiduoda, nes myli savo Sūnų. Ta paprasta mergaitė, gyvenusi prieš du tūkstančius metų, įkūnija paslaptį. Nes pati būdama kūriniu, tapo Kūrėjo motina. Nuo tada, kai atradau, kad gyvos ląstelės nulemia daugelį paslaptingų reiškinių, kuriuos nuo vaikystės buvau įpratęs stebėti kaime, mane sužavėjo ląstelių tyrinėjimas.

Kuomet supratau, kad kiekvieno biologinio reiškinio ištakos prasideda nuo gyvų mikroorganizmų, mano protas nušvito. Suvokiau, kad ląstelė turi neįtikėtiną galią, didžiulį biologinį potencialą, kuris, tinkamai nukreiptas, gali būti naudingas žmonijai. Po daugelio metų tyrinėjimų ir studijų galiu užtikrintai teigti, kad ląstelė yra dieviškosios kilmės. Gyvose ląstelėse slypi pirmykštė, originali esmė, kurios kilmė, mano įsitikinimu, negali būti atsitiktinė. Viena vienintelė pirmoji ląstelė davė pradžią visoms Žemės ir Visatos gyvybės formoms. Kitaip būti negali. Aš atsiradau savo motinos dėka, o toji pirmykštė ląstelė tapo visų gyvybės formų motina. Kiekvienam iš mūsų yra milijardai metų, nes mus sudarančios ląstelės, atsinaujinančios ir besidauginančios, yra kilę iš primykštės ląstelės, gimusios prieš milijardus metų. Moteriai, savo motinai, esu dėkingas už tai, kad nuajautė Visatos gimimo paslaptį; lygiai taip būtent Rokiškio moterys mikrobiologijos laboratorijose man padėjo auginti, atrinkti ir suteikti atmintį pieno ląstelėms“, – savo mintimis dalinosi A. Frosio.