Sigita Bagužaitė-Talačkienė, humanitarinių mokslų daktarė, archeologė, istorikė, sako, kad Kurhauzo paskirtis, jam atvėrus duris, nesiskirs nuo jo pirminės paskirties – nuo pirmų gyvavimo dienų čia buvo poilsio ir linksmybių vieta.

„Svečių namai, biliardinė, tie patys šokiai, viskas buvo skirta lankytojams ir poilsiautojams, – vardija istorikė. – Skaitant Palangos, kaip kurorto, istorija, labai keitėsi. Keitėsi Kurhauzo istorija, tad turėtumėm nagrinėti istorinį laikotarpį ir žiūrėti, kas, kada, kur buvo. Kaip mini kolegos, net sovietmečiu čia buvo kontoros, tai pat ir šokių salė buvo, šokiai vyko poilsiautojų. Matyt, kaip ir kiekvienas pastatas, gyvena savo gyvenimą ir tos paskirtys ir erdvės pritaikomos to meto poreikiams ir laikmečiui.“


Dalelę po dalelės atkurti pastato medinės dalies autentiškumą darbų vykdytojams padėjusi architektė Laima Šliogerienė, prabilusi apie vertingus atradimus, šypsosi. Moteris neslepia, kad malonu surasti išsaugotas autentiškas net smulkiausias daleles, o užbaigus darbą širdį glosto žinojimas, kad teko prisiliesti prie tokio unikalaus statinio.

„Dėkinga situacija buvo tai, kad dar prieš privatizaciją buvo parengtas projektas. Tada aš irgi buvau projekto autorė. Tada buvo padaryti labai išsamūs apmatavimai ir fotogrametrinio lygio, ir lipdinių, ir viso pastato, dekoro. Dabar rengiant atkūrimo projektą labai pagelbėjo. Buvo išsaugota ir keletas detalių, vieną jų – gėlytę, pati pakėliau po gaisro ir perdaviau restauratoriams. Žinoma, didžiausia sėkmė visada yra, kai yra parengtas projektas, nepasikuklinsiu – kokybiškai. Mano daug įdėta ir žinių, ir meilės tam objektui“, – atvirauja L. Šliogerienė.

Foto: DELFI / Rita Gečiūnaitė

Architekte negaili gerų žodžių ir Kurhauzą naujam gyvenimui prikėlusiai „Pamario restauratoriaus“ komandai. Tiek anksčiau atstatytą mūrinę dalį, tiek dabar baigiamą medinę žingsnis po žingsnio restauravo ta pati komanda. Meras Šarūnas Vaitkus taip pat pritaria, kad ilgalaikė svajonė Palangai sugrąžinti nepaprastą pastatą, kuris itin svarbus miesto gimimui, nebūtų įgyvendinta be atsidavusios komandos.

„Svajonės išsipildė. 2002 metais šita istorinė vieta sudegė beveik iki pamatų. Dešimtmetį stovėjo griuvėsiai, kurie nepuošė centro. Atvykę turistai nesuprasdavo, kodėl miestas nesiima priemonių atstatyti, išvalyti, restauruoti arba nugriauti išvis. Praėjome labai didžiulį pragarą su teismais, didžiulį procesą nuo 2011 metų, bet įrodėme, kad teisingumas nugalėjo, nežiūrint į tai, kokie buvo trukdžiai. Matyt, su Aukščiausio pagalba ir visų žmonių, rangovų pagalba mes turime gražų rezultatą, nes čia – Palangos širdis“, – sako Š. Vaitkus.

Daugiau nuotraukų – www.f360.lt

Pasigėrėti įspūdinga ir subtilia architektūra galima jau nuo šeštadienio, spalio 17-tos dienos.

Apie 1877 m. prie anuomet buvusio Liepojos kelio pastatytas vienaukštis pastatas plėtėsi pagal moderniausius sprendimus. Medinę dalį papildė mūrinė, kuri buvo atkurta 2013 metais. Po septynerių metų pagaliau galima išvysti ir medinę pastato dalį, papuoštą raižiniais, o viduje lankytojus pasitiks autentiški lipdiniai. Architektė pasakoja, kad unikalus pastatas tuomet buvo puošiamas kuklia prabanga ir atitiko to meto madas. Sienos jau nebuvo nuklotos gobelenais ar apkabinėtos gausybe paveikslų. Lygiai toks pat vaizdas pasitiks ir šiomis dienomis.

Palangos meras sako, kad pastatas bus perduotas kultūriniams renginiams ir tikrai bus atviras visiems. Na, o vos išgirdę apie pastato atkūrimo darbus, čia prisiekti amžiną meilę panoro gausybė įsimylėjusių porų ir visų šalies kampelių.