Įpynė kuršių motyvus
Aikštės atidarymo ceremonijos metu Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sakė neabejojantis, kad miestelio puošmena tapusi rekonstruota centrinė Šventosios aikštė bus renginių, laisvalaikio, žmonių susibūrimo vieta. Juo labiau kad projektuojant būsimą aikštę buvo numatytos erdvės ne tik renginiams, jaukiems pasisėdėjimams prie kavos ar arbatos puodelio, bet ir vaikams žaisti skirtos zonos.
Svarstant, kaip turėtų atrodyti viena pagrindinių Šventosios viešųjų erdvių, buvo atidžiai išstudijuota Šventosios istorija, dar prieškariu parengtas stačiakampis miestelio kompozicijos ir užstatymo planas ir savitas, nuo centrinės Palangos dalies gerokai besiskiriantis kuršiškas Šventosios charakteris.
Šventosios centrinė aikštė jau iš tolo akį traukia išskirtiniais grindinio raštais, kurie tapo pagrindiniu jos akcentu – grindinys padabintas etnografiniais elementais, atkartojančiais būtent šventojiškiams būdingus austų tautinių juostų raštus.
Rengiant projektą aktyviai reiškėsi vietos bendruomenė, akcentuodama kuršiškai latvišką šio miestelio savitumą, tad naudodami baltiškus ornamentus siekėme priminti bendras mūsų kilmės ištakas, bendras priešistorines šaknis su kaimynais, kuriems Šventoji priklausė iki mūsų“, – sakė UAB „Nemuno deltos projektai“ architektas, aikštės projekto vadovas Mantas Daukšys.
Taip pat aikštėje suprojektuotas tokiais pat ornamentais dekoruotas laikrodis – jis dar gaminamas, tačiau neilgai trukus irgi padabins Šventosios centrinę aikštę. Dar vienas kuršių akcentas – netrukus į aikštę atkeliausiantys didieji šviestuvai, savo forma atkartojantys Šventojoje iškastą apeiginę lazdą su briedės galva, priskiriamą 3000 metų pr. m. e.
Aikštė bendruomenei burti
Dar viena aikštės puošmena taps fontanas, kuris turėtų pradėti veikti artimiausiu metu. Jis suprojektuotas aikštės priekyje: vanduo sruvens tarp iš grindinio „išaugusių“ akmenų , mat projektuojant aikštę siekta atkartoti ne tik pajūrio reljefą, bet ir Baltijos pajūriui būdingus didelius akmenis.
Svarstant, kokios formos turėtų būti fontanas, siekta, kad jis būtų patrauklus ne tik trykštant vandens srovėms, bet ir šaltuoju metų laiku. Neveikiant fontanui, jo akmenys taps dar viena žaisminga atrakcija aikštės lankytojams – bus galima ne tik pasivaikščioti akmenų labirintu, bet ir pasėdėti ant jų tarsi ant suolų.
Poilsio zonai skirtoje aikštės dalyje įrengti patogūs suolai, pasirūpinta ir želdiniais. Kita aikštės pusė skirta mažiesiems lankytojams – čia įrengta paminkštinta danga ir netradiciniai vaikų žaidimo elementai – į aikštės grindinį įmontuoti batutai, karuselė, pasisupti, taip pat – pusiausvyrai išlaikyti skirti atraktyvūs įrenginiai.
„Rinkdami atrakcionus vaikams stengėmės rasti tokius, kurie būtų išskirtiniai, neatkartotų tų, kurie įprastai statomi mūsų kiemuose ir aikštelėse. Mūsų nuomone, atrakcionai vaikams labai svarbūs – juk Šventoji yra šeimos kurortas“, – akcentavo architektas M. Daukšys.
Aikštės projekto vadovas sakė, kad rekonstrukcijos, kurią, anot darbus atlikusios bendrovės „Versina“ projektų vadovo Andriaus Dulkio, derėtų vadinti ne rekonstrukcija, o nauja statyba, rezultatais jis esąs patenkintas: pavyko įgyvendinti beveik viską, kas buvo suprojektuota Šventosios centrinėje erdvėje. Kiek daugiau pakeitimų teko atlikti paviljono projekte: keitėsi konstrukciniai mazgai, apdailos sprendiniai. Gal būti, kad dar keisis ir vidaus išplanavimas – paviljonas dar nėra baigtas. Tačiau pastatas ir dabar gyvas: jo fasadas – lygi baltos spalvos tinkuota siena – lengvai paverčiama dideliu ekranu, skirtu projekcijoms ar vaizdui transliuoti, čia jau vyksta lauko kino seansai.
„Rengdami aikštės projektą mes, architektai, jautėm didžiulę atsakomybę: čia – centrinė kurortinio miestelio aikštė, kuri mažiausiai 50 metų bus arba priekaištas, arba pasididžiavimo objektas. Tikimės, kad ir Šventosios bendruomenė, ir Palangos savivaldybė, ir mes, architektai, galėsime ja didžiuotis. Ir kad Šventoji, kuriai, kaip sakė ir patys šventojiškiai, trūko „miesteliškumo“, turėdama bendruomenę vienijančią aikštę, taps tikru kurortiniu miestu, gal net ir su savo savivalda“, – pasvarstė architektas Mantas Daukšys.
