– Kaip berniukas iš Šilutės tapo „airBaltic“ pilotu?
– Ilga istorija. Trumpai kalbant, mano tėtis yra bendrosios aviacijos instruktorius. Jis mane pirmąkart paskraidino, kai man buvo penkeri metai, ir aš ta liga užsikrėčiau. Visam gyvenimui! Kai man buvo septyneri, pradėjau skraidyti Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos padalinyje Šilutėje, mane skraidyti mokė tėtis Ramūnas. Galima sakyti, kad aš vaikystėje vasaromis gyvenau vietos aerodrome. Kai baigiau mokyklą, įstojau į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutą. Pasirinkau piloto specialybę, kurią studijavau penkerius metus. Baigiau institutą ir metus buvau be darbo... Teko laikinai įsidarbinti ofise – koordinavau sporto šakas, susijusias su skraidymu. Pasitaikius galimybei 2013 metais, atėjau į „airBaltic“. Praėjus atrankas, kompanija man suteikė labai geras sąlygas. „airBaltic“ man net suteikė paskolą apmokymams, kurie yra labai brangūs.
– Mūvite vestuvinį žiedą. Kaip dažnai dėl savo specifinio darbo matote žmoną?
– Nepatikėsite: žmoną matau labai dažnai – apie 20 naktų per mėnesį miegu namuose Palangoje, netoli Kunigiškių, kur mes jau gyvename pusantrų metų. Į kurortą mes atsikėlėme iš Vilniaus, kurioje mano žmona studijavo ir gavo skrydžių vadovės darbą Palangos oro uoste. Tad mane žmona išlydi ir pasitinka. Leidžia nutūpti ir pakilti (šypsosi).
Palangą pasirinkome ir dėl to, kad jis yra labai tinkama vieta auginti vaikus. O ir mūsų šuo, vokiečių kurtsharė Sniegė, labai laiminga Palangoje. Turėtumėte pamatyti, kaip jis laksto miške!
O dar nuostabus pajūris, šviežias oras!
Reikia pasakyti, kad Palanga labai gražiai tvarkosi: labai tvarkingas, žalias miestas, sparčiai vysto infrastruktūrą.
– Kada Palanga iš jūsų sulauks mažojo palangiškio?
– Jo labai laukiame. Mūsų pirmagimis berniukas išvys šį pasaulį balandį.
– Ar tai bus didesnis iššūkis nei pilotuoti lėktuvą?
– Be jokios abejonės! Nors ore esu laiko praleidęs daugiau nei už automobilio vairo – beveik 6 tūkstančius valandų. Komercinėje aviacijoje turiu 4 500 valandų. Esu gan patyręs pilotas.
– Norėtumėte, kad sūnus būtų pilotas?
– Nežinau, tiesą pasakius... Finansiniu atžvilgiu, piloto darbas – gerai apmokamas, tačiau tai – labai atsakingas darbas. Tegul mano sūnus pats pasirenka. Gal jis norės žaisti krepšinį už „Palangos kuršius“? (Juokiasi).
– Kaip dažnai galima pamatyti jus su žmona ir šuniu bevaikščiojančius paplūdimyje?
– Nepatikėsite: beveik kiekvieną dieną. Mes gyvename šiek tiek atokiau, labiau link Šventosios. Ten visas paplūdimys yra mūsų – tiek erdvės! Žinia, „airBaltic“ skrenda iš Rygos į Palangą dukart perdien, ir mums, pilotams ir stiuardams bei stiuardesėms yra planuojamos nakvynės Palangoje. Tad aš einu ne į viešbutį, o važiuoju į savo namus! (Šypsosi). Net kai maždaug 12 valandų darbo dieną baigiu ne Palangoje, o Rygoje, skubu į naktinį reisą į Palangą, kad galėčiau nakvoti su žmona. „airBaltic“ tam yra sudariusi labai geras ir lanksčias sąlygas. Labai džiaugiuosi tuo.
– Kokios savybės būtinos pilotui?
– Kantrybė ir užsispyrimas. Profesinių knygų esu perskaitęs labai daug, mes turime tris pagrindines jų. Bet kiekviena jų – kaip enciklopedija (šypsosi). Žinoma, taip pat labai svarbu mokėti dirbti komandoje.
– Ar sunku valdyti lėktuvą?
– Ir taip, ir ne. Dabar dauguma procesų – automatizuoti. Anksčiau, sovietmečiu, kabinoje dirbo bene keturi pilotai. Dabar pilotai dirba po du.
– Kaip jie yra parenkami skrydžiui? Charakterių suderinamumas – svarbus?
– „airBaltic“ mano tipo lėktuvais skraidančių kapitonų turi 60 ir apie 70 antrų pilotų. Jų paskyrimas skrydžiui vyksta, kaip sakau, mišrainės būdu: vieną dieną skrendi su vienu, kitą dieną – su kitu. Nėra kažkokių nuolatinių tandemų. Nėra taip, kad negali skristi su vienu ar kitu žmogumi... Kompanijoje pilotų atrankos procedūros – itin griežtos. Su kiekvienu pilotu randu bendrą kalbą, nes vadovaujuosi griežtomis procedūromis. Žinoma, jau ore, kai lėktuvą pilotuoja autopilotas, galima ir šnektelėti...
– Kas nutiks pilotų kabinoje, jeigu jūs – didelis Kauno „Žalgirio“ aistruolis, o jūsų antrasis pilotas – Vilniaus „Lietuvos ryto“ fanas ir jis nepalankiai kalbės apie „Žalgirį“?
– (Šypsosi). Yra temų, kuriomis kabinoje niekada nediskutuoju. Tarp tokių temų – politika, religija, ir, žinoma, kai kuriais atvejais, ir sporto preferencijos. Kažkokių instrukcijų, ką, kaip ir apie ką kalbėti „kokpite“ (pilotų kabinoje), nėra.
– Pastebėjau, kad daugumos pilotų akys spinduliuoja pasitikėjimu ir ramybe...
– Taiklus pastebėjimas, bet kai kurių naujokų pilotų akys gali būti ir pilnos siaubo (šypsosi)... Viskam turi būti pirmas kartas (šypsosi).
– Ar savo pirmąjį skrydį atsimenate?
– Žinoma. Skridau iš Rygos į Oslą. Kaip antras pilotas prieš penkerius su pusę metų. Kaip lėktuvo kapitonas, pirmąkart savarankiškai skridau iš Rygos į Vilnių prieš pusantrų metų.
– Jaudinotės?
– Ne. Abejais atvejais jaučiausi tam gerai parengtas. Svarbu gerai pažinti lėktuvą ir gerai žinoti procedūras.
– Ar pakilus, lėktuvą pilotuojate jūs ar autopilotas?
– Išties taip: pakilus tai daro autopilotas. Kai kurie lėktuvai jau patys ir tupia. Lėktuvai, kuriuose aš dirbu, tupia ir kyla valdomi piloto. Paprastai pakilus į 300 metrų aukštį, yra įjungiamas autopilotas. O tupiant autopilotą galima laikyti įjungtą beveik iki pat žemės – 30 metrų iki jos. Žinoma, tai priklauso ir nuo lėktuvo modelio, ir nuo oro sąlygų. Pats skrydis – gan nuobodus (šypsosi).
– Ką darote, kai įjungiate autopilotą? Galite užkandžiauti?
– Taip, galiu. Kai dirbi 12 valandų per dieną, turi pasistiprinti. Dažnai tai įvyksta ore. Kartais kompanija skiria net du davinius per dieną.
– Ar galite į kabiną lietuviškų lašinių atsinešti?
– Galiu. Tik turiu galvoti, kaip mano organizmas sureaguos į vieną ar kitą maistą. Ar nepradės pūsti vidurių, pykinti, pavyzdžiui. Aš labai atsakingai renkuosi maistą. Valgau lengvą maistą.
– Vadinasi, esate kaip profesionalus sportininkas?
– Išties taip.
– Į mūsų gyvenimus braunasi dirbtinis intelektas. Kada lėktuvuose nebeliks pilotų?
– (Šypsosi). To reikia jūsų kaip keleivio klausti: ar esate tam jau pasirengęs? Sutikite, bepiločiai lėktuvai keltų ne vienam siaubą ar didelį diskomfortą, nors lėktuvai, žinia, jau sėkmingai vieni skraido. Tiesa, ne komercinėje aviacijoje dar. Tikiuosi, kad ta diena, kai nereikės pilotų, ateis negreit, nes labai myliu savo darbą ir nenoriu jo prarasti (juokiasi).
– Ar teko jums kaip pilotui patirti stresinių situacijų?
– Teko. Turėjau atvejų, kai keleiviams skrydžio metu bloga pasidarydavo, nualpdavo ar epilepsijos priepuolis ištikdavo. Tam esame pasiruošę. Laimei, niekas nemirė mano skrydžio metu. Teko patirti ir keletą nereikšmingų lėktuvo gedimų. Lėktuvų funkcijos yra sudubliuotos: jeigu sugenda vienas prietaisas, įsijungia jo dubleris...
– Kokia tikimybė, kad abu lėktuvo varikliai išeis iš rikiuotės?
– Labai ir labai maža. Sugedus vienam varikliui, kelionės tikslą pasieksime su kitu. Didžiausi laineriai turi net po keturis variklius.
– Turbūt jums dažniau reikalų tenka turėti su agresyviais, apsvaigusiais keleiviais?
– Ne taip dažnai, kaip gali atrodyti. Kompanijos politika griežta: akivaizdžiai intoksikuotų keleivių į lėktuvą neįleidžiame, o jeigu kyla abejonių dėl keleivio blaivumo, galime paprašyti papūsti į alkotesterį... Ar parduoti keleiviui alkoholio skrydžio metu, sprendžia stiuardai ir stiuardesės... Įprastai pilotai skrydžio metu nepalieka kabinos ir neina spręsti stresinių situacijų lėktuvo salone.
– Ar esate girdėjęs apie pilotų flirto ar neištikimybės atvejus ore?
– (Šypsosi). Kad tie mūsų skrydžiai yra labai trumpi palyginti... Ir, patys žinote, tiek maža vietos lėktuve, o akių – daug (šypsosi). Kita vertus, flirtas – ore taip pat! – normalu. Beje, mūsų aviakompanijoje dirba daug pilotų ir stiurdesių porų ir šeimų. Man tai – neaktualu: atėjau į „airBaltic“ turėdamas draugę, mes jau 10 metų kartu.
– Ar Palangos oro uostas yra ypatingas?
– Nors Palangos oro uostas – nedidelis, tačiau nusileisti į jį nėra lėngva. Kadangi Palanga yra arti Latvijos–Lietuvos sienos, lėktuvo užėjimo schema yra labai arti nusileidimo tako. Jeigu pilotas pražiopsos tam tikrą akimirką, teks tūpimui apsukti nemažą ratą.
– Kodėl lėktuvai iš Rygos praskrieja net pro Klaipėdą tūpdami Palangos oro uoste?
– Taip atsitinka dėl vėjo krypties. Jeigu vėjas pučia iš šiaurės, tuomet lėktuvas iš Klaipėdos užeidinėja į Palangą. Jeigu pietų – užeidinėja palei pat Lietuvos–Latvijos sieną, tenka labai greitai pilotui sureaguoti, kad spėtų nusileiti, kitaip teks sukti papildomą ratą. Kai kuriuose mažuose oro uostuose dėl itin trumpų nusileidimo takų tik kapitonas gali tūpti. Kuo didesnis oro uostas – tuo viskas paprasčiau. Kaip sakau, skrydžių vadovas už „nosytės tampo“, rodydamas kaip ir kada tūpti.
– Ar matėte Palangos oro uoste gyvūnų?
– Taip. Dažniausiai įvyksta susidūrimų su paukščiais... Kažkuris pilotas man pasakojo, kad jam tūpimo taką Palangos oro uoste prabėgo lapė. Man lapė ir zuikis skirtingais atvejais ant tako Rygos oro uoste pasimaišė... Nežinau, kaip jie ten pateko. Gyvūnai – landūs.