Dailininkas nuo vaikystės
Dabar jau nemažai pasiekusiam M. Kavoliui pieštukai nebuvo svetimi nuo mažens – kaip pats juokauja, greitai sugebėdavo „padekoruoti ir pagražini namų sienas“.
Vis dėlto tėvai, matyt, nenorėdami išpaišytų sienų, greitai rado būdą perkelti jaunojo kūrėjo piešinius ant popieriaus – išsiuntė jį į meno mokyklą. Tačiau čia M. Kavoliui nepatiko: „Akademinėms valandoms buvau tikrai nepasiruošęs, nes norėdavau piešti ar tapyti ne tada, kai man nustatytos valandos, o tuomet, kai noriu pats. Galime vadinti tai vaikiškuoju įkvėpimu“, – šypteli menininkas.
Pašnekovas neslepia, kad, nors vaikystėje ir mėgo piešti, ne visada buvo aišku, kad būtent tai bus jo kelias. Atėjus laikui rinktis, kur studijuoti, jis nutarė išmėginti jėgas mokantis vadybos ir verslo ir ekonomikos. Vis dėlto būtent studijuojant tokią, iš pažiūros nemenišką, specialybę M. Kavolis vėl prisilietė prie kurį laiką buvusių užmirštų dažų. Ir štai nuo tada teptuko nebepaleido.
„Pagalvojęs, kokių paveikslų norėčiau savo namuose, pradėjau kurti, bandyti ir t. t.“ – pasakoja tapytojas. Tuomet jam pavyko įtikinti vieną galeriją, kad priimtų jo darbą, kuris, anot M. Kavolio, buvo neblogai parduotas. O tuomet viskas ir prasidėjo iš tiesų.
Darbai – visame pasaulyje
Tikras proveržis dailininko karjeroje įvyko, kai 2014-aisiais surengė pirmąją savo asmeninę parodą „12½“ Vilniuje. Vėliau M. Kavolio darbai imti eksponuoti tokiuose miestuose kaip Maskva, Baku ir net Milanas.
Kaip labiausiai įsiminusias vietas menininkas išskiria būtent šiuolaikinio meno centrą Baku, kuriame vyko jo paroda „SOLO“, ir meno muziejų Žemutiniame Naugarde, kur 2016-aisiais pristatė savo jau lietuviams pažįstamą ekspoziciją „12½“.
Nenuostabu, kad pristatant savo kūrinius M. Kavoliui tenka nemažai keliauti. Nors jis pats įsitikinęs, kad darbinė kelionė – ne kelionė. „Tai – darbas, nes tos kelionės trumpos ir varginančios. Kartais jų net vengiu ir ne į visas parodas nuvykstu“, – sako jis.
Gimtajame mieste pirma paroda – tik dabar
Pašnekovas neslepia, kad nors tenka aplankyti skirtingus pasaulio miestus, jis vis dar gyvena Palangoje ir tuo labai džiaugiasi. Kaip bebūtų ironiška, parodą surengti būtent čia jam pavyko tik dabar – ji pristatyta buvo sausio 18-ąją, penktadienį.
Kalbant apie labiausiai įsiminusias parodas, dailininkas įsitikinęs – čia surengtoji „Therapy of spring“ pateks į sąrašą. „Nors už lango ir šaltoka, bet čia susirinkusių nuoširdžių ir besidžiaugiančių žmonių buvo tiek daug, kad tikrai pasijautė šiltas pavasaris“, – gerų įspūdžių neslėpė M. Kavolis. Anot jo, apie 20 darbų pamatyti atėję palangiškiai šią parodą sutiko išties šiltai.
„Tikiuosi, tai ne paskutinė paroda Palangoje“, – viliasi vyriškis.
Pozityvo užtaisas paveiksluose
M. Kavolio darbai – patraukiantys akį. Jie išsiskiria abstrakcijomis ir daugybe spalvų. Paklaustas, kokią žinutę autorius nori perduoti, jis užtikrina, kad savo kūryba nebando atkreipti dėmesio į socialines ar politines aktualijas.
„Žinutė paprastesnė: šiame pilkame, su „dirbtine šypsena“ pasaulyje mums labai trūksta kažko tikrai šviesaus ir energingo. Tai taip ir sakau, fiksuojam energiją ir gerą nuotaiką. Pozityvumo ir žaismingumo mano paveiksluose labai daug“, – pasakoja menininkas.
Jis taip pat atskleidžia, kad didžiausia garbė jam – kai žmogus, atėjęs į parodą, stengiasi įžvelgti, įsivaizduoti ir interpretuoti paveikslą savaip. „Tikslas pasiektas – žmogus fantazuoja“, – mintimis dalijasi kūrėjas.
Komplimentai Palangai
Palangoje gimęs ir užaugęs M. Kavolis teigia be galo besidžiaugiantis tuo, jog čia tebegyvena.
„Čia mano gimtasis miestas. Palanga man labai patinka. Oras, jūra, susisiekimas. Jokių kamščių. Niekas niekur neskuba. Ramybė“, – privalumus vardija pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad šis pajūris įkvepia menininkus. „Manau, jūra duoda savo energijos ir jos užtenka visiems“, – sako jis ir priduria, kad labai nemėgsta tokių žodžių kaip įkvėpimas ar mūza. A. Kavolio įsitikinimu, tikras įkvėpimas ateina dirbant.
Ir vis dėlto, beveik visi jo darbai nutapyti būtent gimtajame mieste. „Tai galima sakyti, Palanga ir yra ta Mūza“, – šypteli pašnekovas.
