Kaupė patirtį Londone
Palangoje gimusi ir augusi mergina pasakoja visada žinojusi, kad nori pagyventi svetur. Taigi atėjus metui rinktis studijas ji nusprendė apsigyventi viename didžiausių pasaulio miestų – Londone – ir čia pradėjo mokytis mados žurnalistikos. „Mokykloje daug rašiau – pasakų, pamąstymų. Man pasisekė, jog turėjau puikią mokytoją, kuri tai pastebėjo ir padėjo man suprasti, koks turėtų būti mano tolimesnis žingsnis. Studijomis likau labai patenkinta – išmokome ne tik kaip, bet ir apie ką“, – pasakoja Karolina.
Ji teigia net ir gyvendama mieste, kuriame daug pagundų, ji laiko neleido veltui, o statė savo ateities karjerą. „Visada stengiausi išnaudoti kiekvieną turimą laisvą sekundę. Studijų metu pradėjau savanoriauti vienoje kūrybingoje renginių organizavimo kompanijoje, „Secret Cinema“. Baigusi universitetą atlikau kelias praktikas, taip pat renginių srityje“, – patirtimi dalijasi palangiškė.
Ji džiaugiasi, kad ta patirtis jai buvo labai vertinga ne tik dėl sutiktų žmonių iš įvairių šalių ir kultūrų. Čia ji suprato, jog, kaip pati sako, renginių prodiusavimas bei organizavimas nėra tik įsivaizduojama profesija. Būtent šis suvokimas ją vėliau pastūmėjo link ten, kur yra dabar.
Lemtingas darbo pokalbis
Nors Londone atliktos praktikos ir savanorystės buvo tiesiogiai susijusios su renginių organizavimu, Karolina nepamiršo ir savo svajonės rašyti. Londone ji vis dar ieškojo darbo pagal universitete įgytą specialybę. Vis dėlto vienas darbo pokalbis tapo lemtingas.
„Vieno darbo pokalbio metu sutikau moterį, kuri nevyniojant į vatą manęs paklausė, kodėl ieškau darbo pagal specialybę, kai per tris universiteto metus sukaupiau nemažą patirties bagažą renginių sferoje. Tada lyg lemputė galvoje užsidegė. Kardinaliai pakeičiau gyvenimo aprašymą ir nesunkiai gavau pirmąjį savo darbą“, – pasakoja mergina. Taip trejus metus ji praleido dirbdama renginių srityje. Karolina pasakoja, kad per tą laiką teko organizuoti renginius tokiems klientams kaip „LinkedIn“, „The Bodyshop“, Gugenheimo muziejus, „Harvey Nichols“, H&M, „Arcadia Group“ bei didesnių korporacijų užsakovams. „Šioje srityje teko išbandyti kiekvieną galimą laiptelį. Ją myliu ir mylėsiu visada“, – atvirauja Karolina.
Darbas restorane – ne svetimas
Nors gali pasirodyti, kad renginių organizavimas ir aptarnavimo sritis neturi nieko bendra, pašnekovė su tuo nesutinka. „Mano manymu, renginių organizavimas bei patys renginiai yra labai glaudžiai susiję su restoranų, aptarnavimo verslu. Viskas galų gale sukasi apie vieną ir tą patį – žmones, jų pojūčius bei džiaugsmą tada, kai daliniesi kažkuo, ką sukūrei – maistu, atmosfera, muzika, bendravimu“, – sako Karolina.
O palyginti ji turi teisę, mat, kaip pasakoja, pati užaugo restorane – jos tėvai irgi valdė restoraną, tad suktis toje aplinkoje Karolinai buvo įprasta. „Paauglystėje pirmieji darbai vasaromis buvo bulvių skutimas“, – šypteli mergina.
Gyvendama Londone Karolina sutiko ir savo dabartinį vyrą Martyną, kuris yra ne tik virtuvės šefas, tačiau ir „absoliutus maisto fanatikas“. Kadangi restoranai palangiškei niekada nebuvo svetimi, o ir sąsaja tarp renginių ir restoranų, anot jos, stipri, greitai gimė idėja su vyru pabandyti dirbti kartu.
„Suorganizavome kelias vakarienes, drauge pradėjome rūpintis jo tada turėto restorano marketingu. Šiam užsidarius, žvalgėmės vietos ar bent jau laikinos vietos bendram projektui. Taip, visai netikėtai, į procesą įsimaišė „Vila Komoda“ (dabartinis poros restoranas, - aut.past.), kurią aklai įsimylėjome. Po truputį ir nejausdami, dar dirbdami savo atskirus darbus Londone, pradėjome viską statyti savo galvose, garsiai apie tai, kas būtų, diskutuoti namuose. Rinkti vizualinę medžiagą apie tai, ką darytume. Taip grįžome gyventi į Lietuvą“, – apie tai, kas parvedė atgal į Palangą pasakoja Karolina.
Tikisi sulaukti daugiau palangiškių
Į restorano atidarymo darbus pašnekovė su savo vyru pasinėrė stačia galva. Mintis apie „Vila Komoda“ jiems taip patiko, kad net per medaus mėnesį planų į šalį neatidėjo: „Su vyru ant popieriaus braižėmės, kaip stovėtų stalai ir panašiai“, – prisimena Karolina.
Ji neneigia, kad atidarant savo įmonę susidūrė ir su sunkumais, tačiau jų visiškai nesureikšmina. „Sunkumų yra visur. Tik atsistok nuo kėdės po pusryčių, ir jau teks plauti lėkštę – sunkumas. Taigi, net jei su kažkuo susidūrėme, viską praėję jautėmės apdovanoti žiniomis ir patirtimi“, – sakė mergina.
Įdėtos pastangos kūnu virto praėjusių metų vasarą – atidarymas įvyko liepos 1 dieną.
Praėjus pusmečiui jau galima sakyti, kad žmonės „Vila Komoda“ atrado. Kaip teigia Karolina, dažniausiai apsilanko didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Klaipėdos, Kauno – gyventojai, neretai užsuka pavieniai lankytojai iš užsienio. Mergina sako, kad svečiuose norėtųsi dažniau sulaukti ir pačių palangiškių: jiems buvo surengtas moliūgienės virimas ant laužo ir jos dalijimas minint Vėlines, taip pat – Advento kalendoriaus akcija, kai kasdien vienas svečias traukė iš kepuraičių ir kojinaičių įvairius prizus. „O šiaip visada laukiame visų – su malonumu pristatome mums gražią Vilos istoriją, aprodome jos erdves“, – apie tai, kaip pasitinka svečius, pasakoja mergina.
Palangoje patinka ir žmonės, ir gamta
Šiuo metu jos darbo vieta Karolinai yra mėgstamiausia vieta Palangoje, į kurią sugrįžta net tada, kai būna suplanavusi laisvadienį. „Ten praleidžiu daugiau laiko nei namuose“, – sako ji. Be darbo mergina tikina labai mėgstanti patį Palangos pajūrį ne sezono metu. „Labai patinka tiesiog žiūrėti į jūrą, ją įkvėpti ir matyti bangomūšą. Tai ramina, įkvepia.“
Paklausta, kuo skiriasi gyvenimas Londone ir Palangoje, pašnekovė ima vardinti gimtojo miesto privalumus: „Čia jaučiamės saugiau, čia švaru, tie patys mažų (ne milijoninių tinklinių) parduotuvių pardavėjai kasdien nuoširdžiai pasisveikina. Iš naujo atradau pačius lietuvius. Galbūt jie nėra tokie nugludinti kaip britai, tačiau jie yra tikri – visada pasakys, ką galvoja. Dar vienas Palangos pliusas, kurio tikrai nei ieškojome, nei tikėjome atrasti, yra miestelio bendruomenė bei kolegos verslininkai. Stengiamės bendrauti ir bendradarbiauti su visais norinčiais tą daryti.“
Karolina sako, kad dabar gyventi Palangoje jai patinka labiau nei vaikystėje. „Po gyvenimo viename didžiausių pasaulio didmiesčių pasidariau labai atvira viskam, mažai kas gali nustebinti. Todėl į viską ir visus žiūriu pozityviai. Dabar man čia patinka ir žmonės, ir gamta (kurią tikrai pradėjau labiau vertinti po Londono), ir bendra tvarka“, – įspūdžiais dalijasi ji bei priduria, jog džiugina, kad gimtame mieste kuriasi ir sporto kompleksai, sveikatinimosi įstaigos, taip pat pagiria visada už akių užkliūvančią Palangos kultūros ir jaunimo centro veiklą.
Nors akivaizdu, kad gyvenimas Londone ir mažame Lietuvos pajūrio mieste skiriasi kaip diena ir naktis, pašnekovė atranda ir panašumų. „Tiek ten, tiek čia diena prasideda žadintuvu, tada stengiesi iš kiekvienos dienos išspausti maksimumą darbo prasme, vis planuoji kažką įdomaus nuveikti už jo ribų, bet dažniausiai tik toliau dirbi. Skirtumas tas, kad toks gyvenimo būdas ten šiek tiek erzindavo, o čia vaikštai išsišiepęs, nes kasdien keliesi dėl savęs, dėl to, ką kiekvieną dieną iš naujo kuri sau. Dėl komandos, kuriai rūpi. Dėl svečių, kurie vis sugrįžta.“
