Pyktį lydėjo kerštas
Kokiomis nemaloniomis pasekmėmis gali baigtis nesutarimai su kaimynais, puikiai žino klaipėdietė Ingrida K.(tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Moteris pasakojo, jog prieš penkerius metus įsigijo išsvajotą nuosavą 3 kambarių butą šiaurinėje miesto dalyje.
Ji tikino padariusi didžiulę klaidą, kad prieš pirkdama būstą nepasidomėjo, kokie žmonės gyvena šalia, nepasikalbėjo su namo pirmininke ir neišsiaiškino visos svarbios informacijos. Pirmosios naujakurės problemos prasidėjo jau antrą savaitę po įsikraustymo.
„Auginu du vaikus. Mažiausiajam dar tik treji. Vaikas aktyvus, dienos metu mėgsta dūkti, tačiau naktį dažniausiai ramiai miega. Vieną vakarą jam pakilo temperatūra, naktį jis prabudo gal du ar tris kartus ir verkė. Kitą rytą, apie 8 val., į duris pasibeldė perpykęs kaimynas ir pakeltu tonu ėmė aiškinti, kad daugiau tokio triukšmo nekęs – privalau kažkaip nuraminti vaiką. Tąkart nenorėjau veltis į konfliktą, atsiprašiau, ir tuo viskas užsibaigė.
Prabėgus dar mėnesiui, pas kaimyną vyko vakarėlis, tad nuėjusi paprašiau patylinti muziką, nes laikrodis rodė jau 2.00 val. Apgirtęs vyras užtrenkė duris prieš nosį ir nesileido į kalbas. Kitą rytą išėjusi į laiptinę išvydau kažkokia į dažus panašia medžiaga išterliotas savo buto duris“, – pasakojo moteris.
Dėl šio incidento ji kreipėsi į policijos pareigūnus, buvo pradėtas tyrimas. Ji yra įsitikinusi, kad taip pasielgė minėtas kaimynas, nes su kitais namo gyventojais konfliktų niekada nebuvo kilę. Visgi įrodymų pateikti negalėjo.
„Turėjau minčių laiptinėje įrengti vaizdo stebėjimo kamerą, tačiau pasikonsultavau su teisininkais ir man buvo pasakyta, kad taip galiu pažeisti kitų kaimynų ir namo gyventojų privatumą“, – teigė Ingrida K.
2018 m. įsigaliojus sugriežtintoms Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatoms, asmens duomenys ir jų rinkimas, kaupimas bei perdavimas tapo esminiu apsaugos objektu. Už jų nesilaikymą gresia rimtos teisinės pasekmės ir finansinė atsakomybė.
Girtuokliauja ir reketuoja praeivius
Dėl neramios kaimynystės jau kurį laiką kenčia ir Budelkiemio gatvės 21 numeriu pažymėto namo gyventojai.
Pasak klaipėdiečių, šiame daugiabutyje gyvena asmenys, kurie nuolat triukšmauja, vartoja alkoholį, elgiasi agresyviai ir kelia konfliktus, o kartais lūkuriuoja prie laiptinės durų ir prašo iš praeivių eurų. Žmonės teigė, kad į prašymus liautis jie nereaguoja ir asocialaus gyvenimo būdo neatsisako.
Aiškėja, kad su panašiomis situacijomis susiduria šimtai, o gal net ir tūkstančiai klaipėdiečių.
Palyginimui – per 2021 m. pranešimų buvo 1 781, ikiteisminių tyrimų – 91.
Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Andromedos Grauslienės, išskirti, kiek tiksliai klaipėdiečių į policiją kreipėsi būtent dėl triukšmo gyvenamosiose vietose, nėra galimybės, tačiau jie sudaro didelę dalį visų gaunamų pranešimų apie viešosios tvarkos pažeidimus.
Gali padėti susitarti taikiai
Klaipėdos miesto policijos komisariato (PK) viršininkė Rasa Bekėžienė ragina tarp kaimynų kylančias problemas pirmiausia pabandyti spręsti taikiai, ieškant bendro susitarimo.
„Visų pirma patartume susipažinti su kaimynais ir kartu apsibrėžti, kas yra nepriimtinas triukšmas, nes vieniems tai yra itin triukšmingas vakarėlis, o kitiems ir vinies įkalimas į sieną gali tapti pretekstu kviesti policiją. Apie kylančias problemas pirmiausia reikėtų kalbėti per gyventojų susirinkimus arba pranešti namo bendrijos ar bendruomenės pirmininkui, kuris taip pat gali padėti rasti taikią išeitį iš susidariusios padėties“, – sako R. Bekėžienė.
Pašnekovės teigimu, į namo gyventojų susirinkimus galima pasikviesti ir Klaipėdos m. PK bendruomenės pareigūnus, kurie pabendraus su gyventojais, išklausys jų nusiskundimus, patars dėl galimų sprendimo būdų, paaiškins galiojančių teisės aktų reikalavimus ir informuos apie gresiančią atsakomybę juos pažeidus.
Susitarus pareigūnai gali atvykti ir ne darbo valandomis. Taip pat susidūrus su panašiomis problemomis galima kreiptis ir į Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojus.
