Šiemet liepos 1 d. Užimtumo tarnybos Šilutės skyriuje registruota 3215 darbo neturinčių Šilutės rajono gyventojų, tai sudarė 14,4 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su sausio 1 d. duomenimis, šis rodiklis sumažėjo 4,8 proc. punkto, tačiau palyginus su 2020 m. liepos 1 d. – 1 proc. punktu didesnis.
Beveik pusė neturi jokios kvalifikacijos
Pasak I. Girdenienės, Šilutės skyriaus vedėjos, labiausiai Šilutės rajone trūksta kvalifikuotų darbininkų, t. y., žmonių, kurie tikrai išmanytų savo darbą. Po ilgai trukusio karantino šiuo metu ir pamaryje jau atsigauna klientų aptarnavimo verslai – kavinės, barai, teatrai. Juose ypatingai trūksta padavėjų, barmenų ir ypač virėjų.
„Šiuo metu būti geru virėju yra prabanga. Juos labai greit darbdaviai pasamdo ir moka jiems visai neblogai“, – sakė I. Girdenienė.
Darbdaviai siūlo daug darbo vietų pagalbiniams darbininkams (12 proc. nuo visų registruotų laisvų darbo vietų). Labai trūksta medienos apdirbimo mašinų operatorių (5 proc.), pardavėjų (4 proc.), virėjų (4 proc.), medienos apdirbimo staklių operatorių (4 proc.).
Visgi daugelis žmonių ieško kitokių darbų. Gana daug šilutiškių nori būti pagalbiniais darbininkais – 30 proc., apie 6 proc. nori būti pardavėjais, 5 proc. bedarbių norėtų dirbti valytojais, darbo ieško ir keletas apdailininkų, vairuotojų.
„Aišku, mūsų specialistai stebi, ko labai trūksta, stengiamės patarti žmogui, siūlome persikvalifikuoti, mokytis naujos specialybės“, – pasakoja I. Girdenienė.
Bene didžiausia problema yra tie maždaug 40 % darbo ieškančių žmonių, kurie neturi jokios kvalifikacijos. Pasak I. Girdenienės, šis skaičius yra labai didelis.
„Jeigu žmogus turi išsilavinimą, jam darbą daug lengviau susirasti. Sunkiau tik su labai specifinėmis profesijomis (pvz., archeologams, geologams). Tačiau vis tiek išsilavinę žmonės darbą suranda, arba darbas suranda juos“, – pajuokavo vedėja.
Bedarbiams persikvalifikuoti galima su Užimtumo tarnybos pagalba. Jeigu yra laisvų darbo vietų, galima pasirašyti dvišalę, trišalę sutartį ir mokytis naujos profesijos.
„Žmonės važiuoja mokytis net į Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Mes tikrai padedame, finansuojame, apmokame keliones“, – sakė I. Girdenienė.
Užsidirbti gali ir moksleiviai
Moksleiviai irgi nori užsidirbti, tačiau nepilnamečiams įsidarbinti yra pakankamai sudėtinga. Darbdaviui pasamdyti nepilnametį daug sudėtingiau – jam turi būti sudaromas specialus grafikas, jis negali dirbti naktimis nei labai sunkaus fizinio darbo.
„Pastaruoju metu darbdaviai jau daug mažiau kaustomi baimių ir drąsiau įsileidžia nepilnamečius“, – sakė I. Girdenienė.
Šiemet rajono savivaldybėje parengta programa, pagal kurią papildomai finansuojami darbdaviai, kurie įdarbins nepilnamečius. Šis projektas vis dar vyksta, jau įdarbinta apie 10 paauglių.
Laisvų darbo vietų mokiniams vis dar yra. Darbdaviai net labai kviečia jaunuolius atvykti į Klaipėdą, Palangą dirbti sezoninį darbą. Labiausiai kurortuose trūksta kambarinių, pardavėjų.
Mokytojų rajone netrūksta, jaunimas nemotyvuotas
Šią vasarą visoje Lietuvoje mokyklų vadovai skambina visais varpais, nes jau labai trūksta pedagogų. Šilutėje per visus pusę metų, pasak I. Girdenienės, buvo registruotos tik keturios laisvos darbo vietos mokytojams, bet jos greit buvo užimtos. Labiausiai šiuo metu mūsų mokyklose trūksta psichologų ir socialinių darbuotojų. Psichologijos studijos yra gana ilgos, būtina įgyti magistro laipsnį. I. Girdenienės nuomone, psichologų trūkumą iššaukė ir karantinas, ir drąsėjanti visuomenė – vis daugiau žmonių išdrįsta paprašyti pagalbos, kreiptis į psichologą.
Vis dėl to, tiksliausią informaciją apie mokytojų stygių turėsime tik rudenį, kai Užimtumo tarnybos duomenų bazėje bus sukeltos visos laisvos mokytojų darbo vietos.
I. Girdenienė pastebi, jog mažiausiai motyvacijos dirbti turi jauni žmonės. „Daug jaunų žmonių nieko daugiau nenori – tik sėdėti namie ir žaisti kompiuteriu. Jie atsisako net bedarbio pašalpų, sako, kad jiems ir taip gerai. Kai kurie jau 28 -erių metų ir vis dar gyvena su mama. Sako, kad mama pamaitina ir jiems to užtenka“, – liūdnai pasakojo vedėja.
Tačiau Užimtumo tarnyba stengiasi pakeisti tokią situaciją. Čia nuolat organizuojami įvairūs motyvaciniai užsiėmimai, jaunuoliai dalyvauja paskaitose.
Atlyginimai nepasikeitė
Pasak I. Girdenienės, atlyginimas dažniausiai priklauso nuo to, koks tu esi specialistas. „Man pikta, kai žmonės, neturintys visiškai jokios patirties, kvalifikacijos, tikisi didelių pinigų“, – sako I. Girdenienė.
Pastaruoju metu visi Lietuvą lygina su užsieniu, tai yra tarsi nauja tendencija. Bet I. Girdenienės nuomone, viskas turi savo kainą. Jeigu žmogus tikrai nuoširdžiai stengiasi – darbdavys bus motyvuotas pakelti jam algą.
Įdomi dar viena nauja tendencija: kartais svarbiau darbo ieškantiems šilutiškiams būna santykis su darbdaviu negu atlyginimas. Jeigu darbdavys su darbuotojais elgiasi pagarbiai, dažnas žmogus dirbs gerai net jei jam ir mažiau mokės.
„Šiandieniniai darbdaviai jau irgi keičia savo požiūrį, stengiasi parodyti darbuotojams, kad jie svarbūs“, – reziumavo I. Girdenienė.
