Kada žydai apsigyveno Vakarų Lietuvoje?

Pirmosios žydų bendruomenės Žemaitijoje pradėjo kurtis XVI a. Iš dalies šį procesą pavėlino XIII-XV a. pirmojoje pusėje vykę aktyvūs kariniai konfliktai tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Kryžiuočių ordino, pavėlinę gyvenviečių tinklo formavimosi procesą.

Miestų augimas pamažu įsibėgėjo XVI a. Varniai buvo pirmasis Žemaitijos miestas, gavęs savivaldos teises, vėliau vis didesnę reikšmę regione įgavo Kretinga, Raseiniai, tuo tarpu XVIII-XIX a. vis sparčiau augo didikų valdomi Rietavo, Telšių bei Plungės miestai.

Klaipėda neabejotinai buvo svarbiausias centras vakarų Lietuvoje. Uostamiestį pasiekdavo nemaža dalis vakarų Lietuvoje užaugintos produkcijos, čia kūrėsi amatininkų gildijos, buvo statomi laivai, kūrėsi įvairių tautybių žmonės. Žydai Žemaitijoje pradėjo kurtis nuo XVI a. Anksčiausiai žydai įsikūrė Palangoje dar XVI a. viduryje, XVII a. – Raseiniuose, Rietave, tuo tarpu Plungėje, Kretingoje ir Telšiuose - XVIII a.

Kokius žydų paveldo objektus ir kitas lankytinas vietas rekomenduojame aplankyti Vakarų Lietuvoje?

1. Telšių istorinis žydų kvartalas

Žemaitijos sostine laikomi Telšiai ilgą laiką buvo žinomi kaip žydų religijos bei mokslo centras visoje Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje, savo svarba konkuravęs su Vilniumi bei Panevėžiu. Telšių, kuriuose XIX a. daugiau nei pusę gyventojų sudarė žydai, istoriniu žydų kvartalu galime laikyti šiaurinį turgaus aikštės pakraštį, būtent dabartinė miesto Respublikos gatvė buvo išimtinai apgyventa žydų prekeivių bei amatininkų.

Gausi žydų bendruomenė tarpukario Telšiuose buvo aktyvi visose gyvenimo sferose – veikė žydų bankas, biblioteka, labdaringos organizacijos, sporto klubas. Telšiai taip pat garsėjo visoje Lietuvoje kaip antrasis (po Marijampolės) miestas, kuriame pradėjo dirbti fotografai. Daugelis fotografų buvo žydų kilmės, o portretisto Chaimo Kaplanskio (1860-1935) dukra Feitska buvo viena iš pirmųjų fotografių moterų visoje Lietuvoje.

Telšių Ješiva (žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)

Iki šių dienų Telšiuose išliko net trys žydų maldos namai: turtingųjų beit midrašas (Sinagogos g. 4), mūrinis karininkų (Aukštoji g. 3) bei medinis amatininkų (Telšės g. 5) beit midrašai. Atskiro dėmesio verta Telšių ješiva, įkurta 1875 m. trijų rabinų iniciatyva, tarpukariu sulaukė pasaulinės šlovės.

Ješivos sėkmė siejama su rabinu Elizeriumi Gordonu (1841-1910), kuris ješivoje pritaikė modernius mokymo metodus. Antrojo pasaulinio karo metais ješiva buvo uždaryta, tačiau jos veikla buvo perkelta į JAV, kur iki šių dienų veikia Klivlando mieste. Apie šį praeities momentą primena stilizuota informacinė lentelė, skelbianti stojantiesiems, jog ješiva persikėlusi į Klivlandą.

2020 m. šis neogotikinės architektūros pastatas buvo restauruotas, atstatytas pokario metais sugriautas frontonas, atkurta stogo forma bei pats degtų plytų mūras. Restaurotoje ješivoje šiuo metu įrenginėjamos ekspozicinės ir edukacinės erdvės, kurių dalis bus skirta pristatyti ir miesto žydų istoriją bei paveldą (Iždinės g. 11).

2. Plungės istorinis žydų kvartalas

Kaip ir daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių, Plungės žydų kūrimasis mieste prasidėjo nuo prekeivių bei amatininkų veiklos, tačiau tarpukariu vietos žydai išsiskyrė individualiomis, laikmečio dvasią lenkiančiomis ir vietinių gyvenimą palengvinančiomis iniciatyvomis – elektros ir benzino tiekimu bei nebylaus kino savamoksliu įgarsinimu.

Iki šių dienų Plungėje išliko Jehudos Leibos Pereco vardo bibliotekos ir žydų gimnazijos pastatas (S. Neries g. 6). Pasakojama, kad namą, kuriame tarpukariu buvo įkurta Jehudos Leibos Peretso vardo biblioteka, Plungėje didikas M. Oginskis padovanojo Plungės žydų bendruomenei gimnazijai įsteigti.

Šalia Plungės esančiuose Kaušėnuose įrengtas Holokausto aukų atminties memorialas, kuriuo įprasminamas 1800 šioje vietoje nužudytų Holokausto aukų atminimas (Koordinatės: 55.92107, 21.78324). Pirmasis paminklas šioje vietoje iškilo dar 1952 m., pabrėžiant Antrojo pasaulinio aukų atminimą, tačiau neišskiriant tautybės. 1986-1989 m. Plungės žydo, tautodailininko Jakovo Bunkos ir kitų kraštiečių iniciatyva. Šį memorialą vėliau pratęsė Atminties siena, kuri iškilo 2011 m., pastatyta iš buvusios Plungės sinagogos plytų.

Plungės buvusi žydų gimnazija ir Jehudas Leibos Peretso vardo biblioteka (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Foto: DELFI

Visai netoli Plungės 2014 m. Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo iniciatyva buvo įkurtas unikalus Litvakų atminimo sodas (Mesėdžių k., Plungės r.), kuriame siekiama įamžinti skirtingų Lietuvos žydų bendruomenių atminimą. Pirmosios metalinės obelys buvo nukaldintos 2014 m. vietos tautodailininko Artūro Platakio. Kiekviena obelis simbolizuoja atskirą Lietuvos žydų bendruomenę, tuo tarpu Karelijos granito stulpeliai skirti pažymėti kiekvieną iškilų litvaką. Obelys ir stulpeliai išsidėstys 12 arų plote, atvaizduodami Lietuvos valstybės kontūrus.

Litvakų atminimo sodas (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Foto: DELFI

Lankydamiesi Plungėje būtina aplankyti Oginskių rūmus, neretai tituluojamais Žemaitijos Versaliu. XIX a. pastatytas dabartinis rūmų kompleksas, o jame dabar įsikūręs Žemaičių dailės muziejus (Parko g. 3).

3. Švėkšnos sinagoga ir turgaus aikštė

Nedidelio Švėkšnos miestelio turgaus aikštėje galite pamatyti iki šių dienų išlikusią ir neseniai restauruotą Švėkšnos sinagogą (Liepų a. 11, Švėkšna). Pati sinagogos vieta neįprasta, kadangi įprastai sinagogos būdavo statomos šalia turgaus aikščių, o ne jose. Kadaise savo ankstesnį planą išlaikiusioje turgaus aikštėje virte virė gyvenimas. Aplink aikštę buvo išsirikiavusios žydų parduotuvėlės, kuriose vietiniai galėjo įsigyti įvairiausių prekių.

Švėkšnos sinagoga (Monikos Žąsytienės nuotr.)
Foto: DELFI

Žinoma, jog dar iki 1925 m. kilusio gaisro Švėkšnoje stovėjo dvi medinės sinagogos. Mūrinė maurų architektūrai būdingų formų sinagoga buvo pastatyta 1928 m. Tais pačiais metais šviežiai pastatyta sinagogą aplankė ir pats prezidentas Antanas Smetona. Pokario metais sinagogos pastatas buvo naudotas įvairioms reikmėms, tačiau ilgainiui pastato būklė vis prastėjo. 2018 metais buvo pradėti sinagogos restauravimo darbai, kurių metu buvo atkurtas fasadas, stogas, langai ir kiti išorės dekoro elementai.

4. Kretingos žydų gyvenvietė, vadinamasis Žydų Naumiestis

Visai šalia Klaipėdos ir Palangos, dabartinės Kretingos miesto teritorijoje susiformavo unikali žydų gyvenvietė, ilgainiui gavusi Žydų Naumiesčio pavadinimą. Čia nuo XVIII a. antrosios pusės žydai kūrėsi šalia Akmenos upės esančiame slėnyje. Dabartinės Birutės, Malūno, Pievų gatvės kadaise sudarė atskiros žydų gyvenvietės branduolį. Žemaičių Naumiestis susiformavo itin patogioje vietoje – šalia kelio į Klaipėdą.

1764 m. Kretingoje gimęs Berekas Joselevičius pasižymėjo išskirtine drąsa bei lojalumu savo tėvynei. 1794 m. jis dalyvavo Tado Kosciuškos organizuotame sukilime, kur vadovavo jo paties suorganizuotam žydų kariniam daliniui. Vėliau B. Joselevičius prisidėjo prie Napoleono Bonaparto kariuomenės, kurios gretose kovodamas 1809 m. žuvo. 2015 m. pačiame Kretingos miesto centre ( J. Pabrėžos g. 8) buvo atidengta Laisvės kolona, skirta šio kovotojo atminimui.

Paminklas Berekui Joselevičiui Kretingoje (žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Foto: DELFI

Lankydamiesi Kretingoje būtinai aplankykite grafų Tiškevičių rūmus bei Žiemos sodą (Vilniaus g. 43). Kretingos rūmų kompleksas minimas dar nuo miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus (1561-1621) laikų. Iki šių dienų išlikę dvaro rūmai buvo pastatyti XIX a. viduryje. 1874 m. iš grafų Zubovų dvarą įsigijo Tiškevičių giminė, kurie netrukus pastatė oranžeriją, kurioje įkūrė Žiemos sodą. 1940 m. sovietų kariuomenė nusiaubė oranžeriją, didelė dalis augalų buvo sunaikinti. Tuo tarpu sovietmečiu buvęs Žiemos sodas buvo paverstas arklidėmis, sandėliu ir šiltnamiu. 1987 m. pamažu pradėti Žiemos sodo restauracijos darbai. Nuo 1991 m. tapo Kretingos muziejaus dalimi, o pats muziejus 1992 m. buvo perkeltas į Tiškevičių rūmus, kur ir veikia iki šių dienų.

5. Palanga ir Klaipėda

Žydų kultūros ir istorijos pėdsakų galite rasti ir vasarą turistų gausiai lankomuose Klaipėdos ir Palangos miestuose. Pastarajame kurorte žydai įsikūrė pakankamai anksti. Jau 1639 m. vietos žydams suteiktoje privilegijoje vietos žydams leista laisvai užsiimti prekyba ir amatais. XVII-XVIII a. dėl to susiformavo tam tikras padalijimas Palangoje – žydai daugiausia pirko žemę ir statėsi namus šiauriniame Rąžės krante, dėl to ši miesto dalis netgi ir buvo vadinama „žydų miestu“, kuriame XVIII a. pab. buvo apie 70 sklypų.

Simboliška, tačiau Rąžės upelio krantus sujungė 2013 m. pastatytas Josifo Brodskio pėsčiųjų tiltas, skirtas poeto ir Nobelio premijos laureato atminimui. Vienas iškiliausių XX a. poetų keletą kartų lankėsi šiame kurorte (1966, 1968 m.). Panašu, kad šios trumpos viešnagės Palangoje tapo poeto įkvėpimo šaltiniu. 1967 m. savo eilėraštyje „Konjakas grafine – lyg gintaras tamsus“ jis apdainuoja savo susižavėjimą šiuo pajūrio lobiu, o jau vėlesniame eilėraščių cikle – „Lietuviškas divertismentas“ – posmas netgi tiesiogiai dedikuotas Palangai – „Palangen“ (1971 m.).

Tiltas Josifui Brodskiui atminti Palangoje (žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)

Tuo tarpu Klaipėdoje žydai įsikūrė XVIII a. viduryje, tačiau oficialiai draudimai žydams kurtis mieste buvo panaikinti tik 1812 m. XIX a. pirmojoje pusėje viena ryškiausių asmenybių buvo Julius Liudvikas Vyneris (1795-1862), į Klaipėdą atvykęs 1817 m., vėliau tapęs žymiu verslininku bei miesto deputatu. J. L. Vyneris vertėsi augalų sėklų prekyba, o vėliau išgarsėjo kaip žymus Klaipėdos miesto filantropas, skyręs lėšų ne vienam bendruomeninės rūpybos įstaigų įkūrimui.

J. L. Vynerio antkapis Klaipėdoje (žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Foto: DELFI

Keletas iš šių įstaigų, t. y. – nusigyvenusių pirklių prieglaudos (Herkaus Manto g. 23), mergaičių auklėjimo instituto (Herkaus Manto g. 21) pastatai iki šių dienų puošia Klaipėdos miestą. Pats J. L. Vyneris savo testamente išreiškė sąlygą, jog savo turtą paliks Klaipėdos miestui su sąlyga, jeigu jis bus palaidotas bendrose miesto kapinėse (dab. Klaipėdos skulptūrų parkas). Į jo paskutinį norą buvo atsižvelgta, tačiau sovietmečiu naikinant senąsias miesto kapines jo antkapis buvo perkeltas į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, ir tik atgavus nepriklausomybę jis buvo grąžintas į savo pirminę vietą.

XIX a. antrojoje pusėje Klaipėdoje egzistavo net trys žydų bendruomenės: vokiečių, litvakų bei lenkų. Deja, tačiau iki šių dienų nei viena XIX-XX a. sinagoga neišgyveno. Kiek simboliška, tačiau šiuo Klaipėdos žydų bendruomenė buriasi seniausiose Klaipėdos žydams priklausiusioje teritorijoje – Klaipėdos senosiose žydų kapinėse, kurios įsteigtos dar 1759 m. Sovietmečiu šios kapinės buvo sulygintos su žeme, o jų vietoje iškilo radijo stotis. Dalis kapinėse buvusių antkapinių paminklų buvo panaudoti radijo stoties pamatų statyboms.

Atgavus nepriklausomybę, Klaipėdos žydų bendruomenė atsikūrė, o buvęs radijo stoties administracinis pastatas tapo bendruomenės susibūrimų vieta, o 1997 m. ir oficialia (Sinagogų g. 13). Išlikę paminklų fragmentai buvo įkomponuoti į šalia sinagogos pastatyta sieną-lapidariumą.

Maršrutą parengė Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Su žydų kultūros paveldo kelio maršrutais, žemėlapiu, virtualiu turu galite susipažinti apsilankę žydų kultūros paveldo kelio puslapyje www.jewish-heritage-lithuania.org