„Vakarų ekspresui“ pavyko surasti ir pakalbinti vieną iš pastatą Kuršių nerijoje tvarkiusių meistrų, 60-ies metų Valių Šopą. „1985.XII.26. Antradienis. Linkėjimai. Klaipėdos restauravimo dirbt. Šopa Valius. Zigmas. VV.“ Toks įrašas buvo paliktas antroje švitrinio popieriaus skiautės pusėje, kuri aptikta užkišta už vilos vidinių sienų dailylenčių.

Šiuo metu Norvegijoje, Bergene, medžio darbus atliekantis, staliumi dirbantis klaipėdietis mielai pasidalijo prisiminimais ir pridūrė, kad Smiltynės name reikėtų dar paieškoti ir jo nupieštos gėlės - našlaitės.

„Buvome energingi, jauni vyrukai, neseniai baigę anuometinę Klaipėdos 41-ąją vidurinę profesinę technikos mokyklą, kuri dabar vadinasi Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centru. Atlikdavome visokius nestandartinius darbus. Dirbti su medžiu, drožinėti įpratau dar tarnaudamas sovietinėje armijoje. Buvo sunku, tad taip prasiblaškydavau, o vėliau jau įgijau staliaus amatą. 1985 m. veikė tokios Klaipėdos restauravimo dirbtuvės, kuriose dirbome. Na, ir nusiuntė mus į tą senąją vilą„, - pasakojo V. Šopa.

Valius Šopa
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Tarp rastų paslėptų žinučių buvo ir faneros lakštas su įrašu „Klaipėda. Made in Lithuania. K.R.D. Linkėjimai 21-am amžiui, jei tik tiek ištemps. 1985. XI. 27.“ Šalia - Gediminaičių stulpai ir inicialai „VV“ su rodykle, vedančia į skaičių „23 m.“

„V.V. - tai už mane keleriais metais jaunesnio kolegos Vladislovo Venckaus inicialai. Su mumis dar dirbo toks Jančius Romas, kuris buvo didis patriotas, užkrėtė ir mus tuo patriotizmu. Sąjūdžio laikai dar nebuvo atėję, bet mes jau tada troškome, kad Lietuva būtų laisva. Tiesiog pamanėme, jog po keliasdešimties metų juk nežinai, kas čia dėsis. Ar gyvensime „prie ruso“, ar „prie amerikono“, todėl specialiai nupiešėme Gediminaičių stulpus, angliškai parašėme, kad pagaminta Lietuvoje. Kad visi žinotų, jog čia darbavosi lietuviai. Aš dar kažkur našlaitę nupiešiau“, - tikino V. Šopa.

Paklaustas, kodėl būtent našlaitę, pokalbininkas tik gūžtelėjo pečiais ir mestelėjo, kad ši gėlė - jam graži, ir tiek.

„Aš daug kur, kai vykdau įvairius interjero darbus, palieku savo žinutę. Teko ardyti ir naujai kloti Klaipėdoje įsikūrusio Laikrodžių muziejaus parketą. Ant vienos iš jo plokščių, vidinėje pusėje, kažkas galbūt ras nupieštą našlaitę ir mano inicialus su data. Ir kituose objektuose esu palikęs savo pėdsaką: Švėkšnos, Kretingos bažnyčiose. Tą patį net Norvegijoje darau. Taip įdomiau... Štai, po 36 metų statybininkai rado ir nustebo Smiltynės viloje“, - šypsojosi jis.

Deniso Nikitenkos nuotr.

Be kita ko, vilą tvarkantys statybininkai ir Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija nusprendė 1985 m. sekretus padėti atgal ir palikti žinutes ateities kartoms jau iš 2021 metų.

Šiuo metu Smiltynėje yra tvarkomi du namai: dviejų aukštų vila Smiltynės g. 10 ir medinis vasarnamis Smiltynės g. 12. Sutvarkius pastatus juose nuo kitų metų atsidarys KNNP gamtos mokykla (dar du pastatai jai ruošiami Nidoje). Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų. Jo vertė - apie 1,5 mln. eurų.