Antradienį vykusiame jos posėdyje aptarta 17 punktų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, sprendžiant šią problemą. Kai kurie jų, pavyzdžiui, vandens dviračių iškėlimas kitur ar draudimas atidaryti upėje restoranus ar viešbučius skamba gana drastiškai.

Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos vicemeras, Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Arūnas Barbšys neneigė, kad minėtuose punktuose keliami aktualūs klausimai, tačiau, jo manymu, kiekvieną jų reikėtų dar gerai apsvarstyti, aiškiau suformuluoti.

Foto: Egidijaus Jankausko nuotr.

Taryba, išklausiusi visus pasisakymus dėl tų 17 punktų, vis dėlto nusprendė juos dar kiek pakoreguoti ir tada savo siūlymus, ką reikėtų padaryti dėl Danės upės per 2021-2022 metus, siųsti ar Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui, ar Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijai, ar miesto Tarybai. O ar toks eilinis patriukšmavimas, bandant spręsti kai kuriems koordinacinės tarybos nariams labai aktualius klausimus, pažadins Savivaldybę, tai jau kitas klausimas.

Kelias įteisintas, bet nenaudojamas

Minėtame posėdyje dalyvavęs jau mėnesį BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pareigas einantis Olegas Mariničius informavo, kad, be Danės upės administratoriaus Deivio Bilkščio, upės reikalais domėtis yra pavesta jo pavaduotojui Aleksandrui Siakki.

Pasak O. Mariničiaus, įteisintas 12,8 km vandens kelias Danėje iki pat Klaipėdos miesto ribų nėra naudojamas. Tam, kad jis būtų naudojamas, pirmiausia turi būti atlikti batimetriniai matavimai ir nustatyti tikslūs gyliai. Tai iki šiol nėra padaryta. Jeigu nepadės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, vienai įstaigai iš savo resursų tai padaryti būtų sunku.

Taip pat tą kelią reikia išvalyti, sustatyti ženklus. Taigi, ši įstaiga rūpinasi tik vandens keliu. Klausiamas, ar realu, kad visa tai galėtų būti padaryti per dvejus metus, „Klaipėdos paplūdimių“ vadovas konkrečiai neatsakė. Anot jo, vien tik paskelbus kelionės laivu nuo Pilies tilto iki Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sodo maršrutą, laivyba nevyks, būtina sutvarkyti dar ir kranto infrastruktūrą.

Pasak koordinacinės tarybos narės Dalios Žukienės, nevalomi augalai upėje auga kaip ant mielių. Vietomis laisvos upės vagos bėra 4-5 metrai.

Dalis upės vagos, kuria būtų galima plaukti, yra užžėlusi, ypač už Liepų g. tilto. D. Žukienė bando atkreipti dėmesį, kad Danės upė yra labai teršiama, į ją leidžiami teršalai iš nenustatytų šaltinių. A. Barbšys su tokiu teiginiu nesutinka, jo manymu, tarša yra kontroliuojama. Jis informavo, kad jau kitais metais planuojama valyti dalį upės. „Bet visos upės per 2021-2022 metus mes neišvalysime“, - pridūrė jis.

Foto: Egidijaus Jankausko nuotr.

Nėra prieplaukų

Šiuo metu nėra kaip plukdyti turistų Danės upe, nes prie vienintelės įsivaizduojamos vietos, iki kurios galėtų plaukti laiveliai, t. y. prie KU Botanikos sodo, neįrengta pontoninė prieplauka. Manoma, jog iš pradžių ją ten reikėtų įrengti, o vėliau prieplaukos galėtų atsirasti ir kitose vietose. Pasak D. Žukienės, kas iš to, kad prie Botanikos sodo atsiras prieplauka, iki jos nebūtų įmanoma priplaukti, nes upė nėra išvalyta. Augalai pūva, susidaro dumblas.

Kai kurie koordinacinės tarybos nariai mano, kad realu 2021 metais prie Liepų g. tilto įrengti laivų nuleidimo slipą su automobilių stovėjimo aikštele, o prie Mokyklos g. tilto gali kilti problemų.

Koordinacinė taryba svarsto klausimą ir dėl buvusio AB „Smiltynės perkėla“ keleivių laukimo salės pastato, kurį yra įsigijęs privatus asmuo, panaudojimo jūrinės kultūros reikmėms. Jau kelerius metus jame nieko nedaroma. Tai aktualu dabar, kai Savivaldybė perima krantines buvusios senosios prieplaukos vietoje. Galbūt pastato savininkui tik reikėtų pamėtėti idėją.

Koordinacinės tarybos narys Mindaugas Rimeikis klausė, ar Savivaldybės administracija yra suskirsčiusi Danės upės vandens teritorijas pagal galimą veiklą į pramoninę zoną (žuvininkystė, medienos krova, keleivių plukdymas), pramoginę (vandens dviračiai, irstymasis valtelėmis, atrakcionai), sportinę (baidarės, kanojos, slalomas), rekreacinę-kultūrinę (Botanikos sodas, meškeriotojų žvejyba, istorinio paveldo vietos) zonas.

M. Rimeikis piktinosi, kad tarp tų 17 punktų ir vėl nėra įtrauktas tinkamos vietos priekrantės žvejų laivams iškrauti žuvis, kurioje būtų ir iškrovimo kranas, klausimas.

Iki šiol neišspręstas žvejybos laivų krantinės nuo Šiaurinio rago iki Pilies tilto tolesnio panaudojimo klausimas, o šiemet baigiasi susitarimas dėl joje įrengtų vadinamųjų žuvų kioskų jūriniuose konteineriuose. Pasak A. Barbšio, kol kas iškrovos vieta žvejybos laivams nenumatyta, o gauti lėšų kranui įsigyti iš Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės kol kas nepavyksta.

Kas rūpinasi saugumu?

Posėdyje keltas ir laivų saugumo Danės upėje klausimas. Jis tapo labai aktualus tada, kai pernai du kartus skendo joje prie krantinės stovėjęs norvegų laivelis.

Tarybos narių manymu, rimta ir nesprendžiama problema yra tai, kad keleivius į Smiltynę plukdantiems laiveliams nėra surasta tinkama jų laikymo vieta Danėje. Nors sakoma, kad jie seni ir upės nepuošia, tačiau jeigu žmonės jais naudojasi, jiems turi būti rasta vieta.

M. Rimeikio manymu, reikia padaryti keletą nuotraukų, kaip laipinami keleiviai į pramoginius laivelius Danės upėje, kaip priekrantės žvejai iškrauna žuvis, kaip įgulų nariai patenka į savo laivus, kokia suoliukų būklė, kaip švartavimosi lynus veikia Danės upės traukūnai, ir tada viskas bus aišku dėl saugumo.

Vicemeras A. Barbšys, klausiamas, kodėl Savivaldybė tik žada, o nieko nedaro, aiškino, kad į kai kuriuos klausimus turi atsakyti Danės upės krantinių koncesininkė AB Kruizinių laivų terminalas, operuojanti krantinėmis nuo upės žiočių iki Biržos tilto. Jis pažadėjo, kad su koncesininke bus kalbama šiuo klausimu. Koordinacinės tarybos nario Algirdo Aušros manymu, jeigu koncesininkė nieko nenori daryti, Savivaldybė galėtų nutraukti sutartį ir leisti tai daryti tiems, kas to nori.

Už Biržos tilto yra Irklavimo bazė, kurioje vaikai mokosi irkluoti, sportininkai ruošiasi atstovauti miestui įvairaus lygio varžybose. Taigi, upės reikia maždaug 200 irkluotojų. Pasak minėtos tarybos nario Liudviko Alberto Mileškos, intensyvus laivų plaukiojimas nepaisant leistino greičio, chaotiškai vandens kelyje judantys vandens dviračiai kelia pavojų irkluotojams. Jo manymu, jeigu dviratininkai plaukia vandens keliu, jie turi laikytis tam tikrų taisyklių.

Kai kurie tarybos nariai sako, kad jeigu Danės upėje yra patvirtintas vidaus vandens kelias, joje bujomis turėtų būti aiškiai pažymėtas plaukimo plotas. L. A. Mileška mano, kad tai daryti netikslinga, kadangi siauroje upėje bujos trukdys plaukti vandens transportui. Pasak jo, reikėtų etato, kad nuolatos būtų atliekama Danės upės vandens kelio priežiūra gegužės-spalio mėnesiais ir katerių, vandens dviračių judėjimo, miestiečių maudymosi nenumatytose vietose, katerių švartavimo tvarkos laikymosi upėje ir jos prieigose kontrolė.

Foto: Egidijaus Jankausko nuotr.

Atkreipiamas dėmesys, kad iki šiol neparengtos laivybos Danėje ir laivų priežiūros taisyklės, nenumatyta tvarka, kaip turėtų būti tikrinami Danės upe plaukiojantys laivai. Tačiau kai kuriems koordinacinės tarybos nariams kilo abejonių, ar tikrai yra reikalingi tokie dalykai.

Upėje turi būti gyvenama

Posėdyje kalbėta ir apie tai, kad už Mokyklos g. tilto yra nelegalios prieplaukos, prie kurių stovi apie 100 katerių. Manoma, kad upėje už Biržos tilto legalių laivų sustojimo vietų nėra. Esą krantinės daugelyje vietų neinventorizuotos, nesutvarkyti jų nuosavybės dokumentai.

Pasak A. Aušros, žmonės greitesni už valdžią.

Jie turi laivus ir nori jais plaukioti, todėl stato juos ten, kur randa vietos, ir laiko taip, kaip supranta.

Savivaldybė turėtų imtis iniciatyvos ir tas prieplaukas įteisinti. Anot A. Aušros, idealu būtų, kad žmogus galėtų laikyti laivą prie savo namų, upėje turi būti gyvenama. Negalima imti ir išvaryti vandens dviratininkus, jie irgi yra miesto dalis. Negalima drausti statyti viešbutukus ar kavines, galbūt tik reikėtų nustatyti sąlygas.

Ar reikia Danės uosto?

Koordinacinės tarybos nariai mano, kad Danės upės situacija yra tokia todėl, kad nėra vieno už tai atsakingo asmens ar institucijos. Pasak D. Žukienės, upe rūpinasi net 5 Savivaldybės skyriai. M. Rimeikio teigimu, todėl vaikas ir yra be galvos. Manoma, kad turint omenyje, jog ir buvusioje „Laivitės“ teritorijoje krantinės bus naudojamos rekreaciniams tikslams, būtų galima steigti municipalinį Danės uostą. Vicemeras A. Barbšys primena, kad vienu metu jau buvo Dangės uostas, bet vėliau jis buvo panaikintas. Pasak jo, visi skyriai turi daugybę darbų, tad upe rūpinamasi pripuolamai.

M. Rimeikio manymu, tiek politikai, tiek Savivaldybės administracijos atstovai, tiek koordinacinės tarybos nariai turėtų parengti vieną bendrą dokumentą dėl Klaipėdos miesto vandenų administravimo.

Jis nepritaria siūlymui rengti naują Danės upės panaudojimo studiją, nes 2007-aisiais rengta yra pasenusi. „Studija bus rengiama mažiausiai dvejus metus, tvirtinama Taryboje dar metus, o gal ir ilgiau. Reikia imti seną studiją ir žiūrėti, kas padaryta, o kas ne“, - sako M. Rimeikis.

D. Žukienė mano, kad reikia surengti bendrą Klaipėdos miesto, Kretingos ir Klaipėdos rajono vadovų susitikimą dėl taršos Akmenos-Danės upėje, Danės upės įveiklinimo klausimą turėtų į savo darbotvarkę įtraukti Klaipėdos regiono plėtros taryba.

A. Aušra įsitikinęs, kad Danės įveiklinimo klausimas nesprendžiamas todėl, kad jis primetamas kuriai nors tarnybai, kuriai tie reikalai yra kaip nesunešiojami bateliai. Reikia leisti tai daryti tiems, kurie nori tuo užsiimti.

Koordinacinės tarybos siūlymai

1. Specialistai turi įvertinti, ar saugios laiveliams švartuoti yra Danės krantinės nuo žiočių iki Biržos tilto.
2. Turi būti surasta tinkama vieta švartuoti žmones į Smiltynę plukdantiems nedideliems laiveliams.
3. Prie Liepų g. tilto turėtų būti įrengtas laivų nuleidimo slipas su automobilių stovėjimo aikštele.
4. Įvertinti galimybę įrengti laivų nuleidimo slipą prie Mokyklos g. tilto su automobilių stovėjimo aikštele.
5. Turi būti parengtos laivybos Danėje ir laivų priežiūros joje taisyklės.
6. Danėje bujomis turėtų būti pažymimas plaukimo farvateris iki Klaipėdos universiteto Botanikos sodo.
7. Turi būti sudarytas plaukimo Danės upe turistinis maršrutas su keleivių įsodinimo vieta prie Pilies tilto.
8. Būtų tikslinga kranto ženklais informuoti upės laivybos dalyvius apie trukdžius ir pavojus plaukiant iki KU Botanikos sodo.
9. Prie KU Botanikos sodo turi būti įrengta pontoninė prieplauka.
10. Turi būti parinkta laivybos kompanija ar netgi kelios, kurios plukdytų turistus Danės aukštupiu iki KU Botanikos sodo.
11. Atsižvelgus į Irklavimo bazės sportininkų interesus, jų saugumą, neskatinti masiškesnio pavienių laivų plaukimo Danės upe į aukštupį už Biržos tilto.
12. Reikalauti, kad aplinkosaugos tarnybos nuolat kontroliuotų taršą Danės upėje.
13. Pramoginius vandens dviračius, trukdančius eismui vandens kelyje Danės upėje, iškelti į Malūno tvenkinį ir Jono kalnelio vandens akvatoriją. Tai užtikrintų pačių dviratininkų bei kitų vandens eismo dalyvių saugumą.
14. Įvesti Danės upės vandens kelio priežiūros kontrolieriaus etatą, kuris gegužės-spalio mėnesiais kontroliuotų katerių eismą, vandens dviračių judėjimą, miestiečių maudymąsi nenumatytose vietose, tvarkos katerių švartavimosi vietose bei artimose upės prieigose laikymąsi.
15. Neplanuoti siauroje upėje restoranų, viešbučių ar kitų objektų, kurie gali būti krante.
16. Atlikti upės valymo dėl užterštumo ir užžėlimo darbus.
17. Projektuojant ir įrengiant katerių švartavimosi uostelius, numatyti įplaukimo įlankėles.