Kalninės pušies medynai buvo sodinti dar prieš 120 metų, siekiant sustabdyti judantį kopų smėlį, tad sodinama buvo labai tankiai. Šią savo funkciją kalninės pušys jau seniai atliko, o šiandien tai gamtinę brandą pasiekę medynai, kurie kelia nemenką gaisrų pavojų. Tai patvirtina ir cikliškai pasikartojantys miško gaisrai Kuršių nerijoje: 1995 metais išdegė 60 hektarų medynų, 2006 metais išdegė 236 hektarai, o 2014 metais – 120 hektarų.

Kaip rašoma Valstybinių miškų urėdijos pranešime žiniasklaidai, iškirtus kalnines pušis, ant didžiųjų kopagūbrių jos vėl bus atsodinamos, kitur bus sodinamos paprastosios pušys su beržo priemaiša, o dalis kirtaviečių bus paliekama savaiminiam atsikūrimui, taikant sėkmingą danų patirtį. Danai kalnines pušis iškerta ilgais koridoriais ir palieka savaime atželti.

Turi būti iškertami iki 15-os metrų pločio koridoriai. Siauri koridoriai kertami tam, kad iš sėklos sudygusio jauno kalninės pušies daigelio neišdegintų vasaros saulė ir nenugairintų pajūrio vėjai. 2021 m. Nidos girininkijoje bus iškirsta keletas koridorių eksperimentinėmis kryptimis, siekiant rasti efektyviausią būdą natūralaus miško atsikūrimui. Atsižvelgiant į rezultatus, po kelerių metų bus sprendžiama, kokiu būdu bus atkuriami kalninės pušies medynai.

Šiuo metu Juodkrantės girininkijoje planuojama rekonstrukcinius kirtimus vykdyti 12,5 hektarų plote, 6-20 miško kvartaluose, Nidos girininkijoje 19,8 hektarų plote, 151-155 ir 159-170 miško kvartaluose. Miško kirtimai Kuršių nerijoje vykdomi iki kovo 15 d., ir rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d..

Kirtimai vykdomi vadovaujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projektu, patvirtintu LR Aplinkos ministro 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-553, bei Kuršių nerijos tvarkymo planu, patvirtintu 2012 m. birželio 6 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 702.

Minimuose dokumentuose numatoma rekonstrukciniais kirtimais iškirsti beveik 1300 ha Kalninės pušies medynų, apie 450 ha ploto atkurti kalnine pušimi, o paprastąja pušimi atkurti iki 850 ha ploto.