Liūdesio šalia nenori
Antradienį vakare kultūros skyriaus prieigose susirinkę vydmantiškiai neabejojo, kad jų čia būtų gerokai gausiau, jeigu apie susirinkimą būtų paskelbta tinkamai. „Pranešimą, kad Savivaldybės atstovai mus išklausys, organizatoriai sugebėjo įdėti tik į feisbuką, o daugelis ir jaunų žmonių juo mažai naudojamės, ką jau bekalbėti apie vyresnius, kurie visai to feisbuko neturi. Kad bent gyvenvietės skelbimų lentoje būtų informaciją pakabinę“, – priekaištavo Stasys Šileika, Tadas Kibilda, Janinos Serepinienės šeima ir kiti, kurių sklypai Babilonijos gatvėje ribotųsi su numatytomis kapinėmis.
„Vietiniai esam, tvarkomės dokumentus, seniai svajojome savo bočių ir probočių žemėje statytis gražius namus, auginti vaikus – nenorim, kad gyvenimas vyktų šalia kapinių“, – sakė Neringa Alseikienė. „Juk anksčiau Kiauleikiuose taip pat planavo kapines prie prūskapių, bet, kai vietiniai sukilo, buvo įsiklausyta. Argi mes – kitokie žmonės?“ – retoriškai klausė J. Serepinienė.
Rajono meras Antanas Kalnius patikino, kad, nors Savivaldybės tarybos posėdyje politikai vieningai pritarė, kad kapinės būtų įrengtos, galutiniam sprendimui įtakos turės gyventojų daugumos apklausa ir parašais patvirtinta nuomonė.
Kai dėl kapinių reikalingumo į rajono Savivaldybę maždaug prieš mėnesį kreipėsi Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius, bendruomenės pirmininkas Simas Končius ir seniūnas Rimvydas Šakinis, pirmoji A. Kalniaus mintis taip pat buvusi skeptiška. Nuomonę jis pakeitė po to, kai atidžiau įsigilino į vydmantiškių įžvalgas: iki Petrikaičių kapinių – 16 kilometrų, nusigauti ir atgal sugrįžti visuomeniniu transportu vyresnio amžiaus žmonėms – nemažas išbandymas, ypač lapkričio pirmosiomis dienomis ir jei dar oras blogas. Be to, rajono Bendrajame plane (BP) kapinės prie „Akmenos“ medienos perdirbimo cecho buvo numatytos dar 2003–2004 m. sprendiniuose, į naujai paruoštą BP idėja tik perkelta. „Tai nėra nei šios dienos, nei vakarykštis sprendimas, bet, kad nepadarytume klaidos, mes su Savivaldybės administracijos direktore esam čia, vykdom rajono tarybos narių įpareigojimą jus išklausyti“, – sakė A. Kalnius.
Sprendinys atgijo po 12 metų
Pasak Savivaldybės vyriausiosios architektės Redos Kasnauskės, 2005 m. buvo pradėta sklypo, apie kurį kalbama, detaliojo plano rengimo procedūra – žemės ūkio paskirtis keičiama į tinkamą kapinėms. Buvo atlikti geologiniai tyrinėjimai, parengtas sprendinių brėžinys, nustatyta 300 m sanitarinė apsaugos zona. Visi į šią zoną patenkantys gyvenamieji namai maistui gaminti nebūtų galėję naudoti šulinių vandens, Savivaldybė turėjo įsipareigoti įrengti vandentiekį. 2008 m. paaiškėjo, kad vis dėlto tai neįgyvendinama – per didelė finansinė našta. Planas nebuvo baigtas, o sutartis su jo rengėjais nutraukta. Naujai parengtame BP žyma „kapinės“ ir vėl atsirado, jokia sanitarinė zona nebepažymėta, tik palikta balta juosta, nurodanti, kad gyvenvietė į tą pusę nesiplečia, jokių gyvenamųjų namų ten nebus statoma.
„Su tokiu Bendruoju planu ir gyvenom 12 metų, šiandien jau turim parengę ir paviešinę jį naują. Sprendinys įrengti kapines atgijo ir yra pažymėtas“, – sakė R. Kasnauskė. Anot jos, per tą laiką pasikeitė ir įstatymai: sanitarinė zona vietoj 300 m leidžiama iki 100 m. Dėl grunto tinkamumo atlikus geologinius tyrimus, nustatyta, kad žemutinėje kalvoto sklypo dalyje vyrauja žvyras ir smėlis, o viršutinėje – molis. Pagal kapinių įrengimo reikalavimus, turės būti atlikta melioracija, kad, iškasant duobę, nesusikauptų gruntiniai vandenys.
Objektas – strategiškai svarbus
Meras nevyniojo žodžių į vatą teigdamas, kad, prieš ruošdamiesi statytis namus ir patys gyventojai privalėjo pasidomėti rajono BP ir savo sklypų kaimynyste, o ne po laiko priekaištauti, kad kažkas jų neperspėjo, kažko nepasakė.
„Aš, pavyzdžiui, mažiau bijočiau kapinių negu nežinia ką gaminsiančios gamyklos pramoninėje gyvenvietės zonoje“, – pridūrė A. Kalnius. „Tiesiai šviesiai sakykit – jūs esant už kapines, ar prieš? Mes – prieš. Jeigu išgirsit, būsim dėkingi, o jeigu ne – vadinasi, ne... Jūs – viršesni, galingi. Mes esam tie paprasti „Žemaitijos akmenėliai“, – nuoskaudą išsakė T. Kibilda, nesulaukęs norimų atsakymų ir palikęs kultūros namų salę. Kai kurie gyventojai buvo už tai, kad kapines įrengtų numatytoje vietoje, kai kurie – kitur. Tuščių laukų esą dar ties Pryšmančiais, Liepyne.
Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė akcentavo, kad kapinių klausimas ne tik Vydmantų gyvenvietei, bet ir visam rajonui yra strategiškai svarbus. Tai – didžiulė investicija, tačiau tuo pačiu atsiveriančios galimybės smulkiesiems vietos verslams: prekiavimui gėlėmis, paslaugoms. „Visoje Europoje kapinės tampa ne tik laidojimo vieta, bet miestų centrinės dalies lankytinais objektais“, – linkėdama vydmantiškiams nesipykti, sakė ji.
---
Naujausioms rajone Petrikaičių kapinėms rezervuota teritorija užima 17 ha. Pirmasis kapinių įrengimo etapas Savivaldybei kainavo daugiau kaip 3 mln. 300 tūkst. tuometinių litų (apie 1 mln. Eur). Sutvarkyta ir įrengta apie 1,7 ha. Nuo 2013 m. palaidota 300 žmonių. Darbėnų naujosiose Baltkalnio kapinėse, užimančiose 2 ha plotą, nuo 2012 m. supilta 40 kapų, apie 20 mirusiųjų palaidota kolumbariume. Šių kapinių sąmatinė darbų vertė per pusę mln. Eur.
